Padidėjęs arterinis kraujospūdis nėštumo metu yra dažna problema, kai kraujospūdžio rodikliai tampa per aukšti. Medicinos praktikoje pastebima, kad nėščiosioms, kurioms nustatoma hipertenzija, padidėja insulto rizika ir gimdymo komplikacijų tikimybė. Viena svarbiausių su nėštumu susijusio aukšto kraujospūdžio priežasčių – preeklampsija.
Pagal dabartines medicinos žinias, tiksli preeklampsijos priežastis nėra iki galo aiški. Negydoma ši būklė gali pažeisti įvairius organus ir kelti rimtą pavojų vaisiui. Todėl labai svarbu, kad nėštumo metu kraujospūdis būtų reguliariai stebimas, o atsiradus įtartiniems požymiams – laiku įvertintas gydytojo.
Preeeklampsija: kuo ji pasireiškia
Nors padidėjęs kraujospūdis yra pagrindinis preeklampsijos požymis, vien jo nepakanka būklei įtarti ar patvirtinti. Klinikinė patirtis rodo, kad kartu gali atsirasti ir kiti simptomai, rodantys galimą organų pažeidimą.
- Padidėjęs baltymo kiekis šlapime, kuris gali reikšti inkstų funkcijos sutrikimą.
- Galvos skausmai, ypač nuolatiniai ar stiprėjantys.
- Regėjimo pokyčiai (pvz., mirgėjimas, „žaibai“, neryškus matymas).
- Skausmas viršutinėje pilvo dalyje.
- Sumažėjęs šlapimo kiekis.
Jei įtariama preeklampsija, gydytojas paprastai dažniau matuoja kraujospūdį ir vertina bendrą būklę. Kai kuriais atvejais prireikia vaistų, kurie mažina kraujospūdį ir padeda sumažinti komplikacijų riziką.
Kaip nėštumo metu gali būti gydomas aukštas kraujospūdis
Jei hipertenzija nėštumo metu susijusi su preeklampsija, priklausomai nuo situacijos gali būti skiriami antihipertenziniai vaistai. Gydymo tikslas – sumažinti per aukštą kraujospūdį iki saugesnio lygio ir taip apsaugoti motinos organus bei sumažinti riziką nėštumo ir gimdymo metu.
Metildopa
Metildopa yra vienas dažniau pasirenkamų vaistų nėštumo metu. Moksliniai duomenys rodo, kad jis yra plačiai ištirtas ir daugelyje situacijų vertinamas kaip tinkamas pirmo pasirinkimo geriamasis vaistas. Jo veikimas susijęs su poveikiu centrinei nervų sistemai – vaistas mažina signalus, dėl kurių kraujagyslės susiaurėja. Kai kraujagyslės susitraukia, kraujospūdis kyla, todėl šio mechanizmo slopinimas padeda jį mažinti.
Metildopa gali būti vartojama tabletėmis, o sunkesniais atvejais gali būti skiriama ir į veną.
Labetalolis
Labetalolis taip pat priskiriamas dažnai naudojamiems pirmo pasirinkimo vaistams. Jis veikia blokuodamas tam tikrus receptorius kraujagyslėse, kurie įprastai skatina kraujagyslių susiaurėjimą. Dėl to kraujagyslės mažiau linkusios spazmuoti, o kraujospūdis sumažėja.
Šis vaistas gali būti skiriamas tabletėmis arba, esant poreikiui, leidžiamas į veną.
Nifedipinas
Nifedipinas priklauso kalcio kanalų blokatorių grupei. Jis atpalaiduoja kraujagysles ir gali mažinti širdies darbą, todėl kraujospūdis mažėja. Nėštumo metu dažniau pasirenkamos ilgo veikimo formos, nes trumpo veikimo nifedipinas kai kurioms pacientėms gali sukelti staigius ir ryškius kraujospūdžio svyravimus, o tai gali būti nepalanku tiek motinai, tiek vaisiui.
Praktikoje taip pat atsižvelgiama į vaistų sąveikas: jei taikomas gydymas magnio sulfatu, gydytojas paprastai vengia derinio su nifedipinu, nes kraujospūdis gali sumažėti per stipriai, o tai gali paveikti raumenų ir nervų funkciją. Be to, nifedipino nerekomenduojama laikyti po liežuviu, nes taip jo poveikis gali tapti sunkiai prognozuojamas ir kraujospūdis gali svyruoti.
Hidralazinas
Hidralazinas – dar vienas vaistas, kuris gali būti vartojamas tiek per burną, tiek leidžiamas į veną. Sunkios hipertenzijos atvejais jis kartais pasirenkamas kaip injekcinis gydymas. Vaistas atpalaiduoja kraujagysles, todėl pagerėja kraujo ir deguonies tiekimas širdžiai, o širdžiai tenka mažesnis krūvis.
Kokių kraujospūdį mažinančių vaistų nėštumo metu paprastai vengiama
Nėštumo metu ne visi antihipertenziniai vaistai laikomi tinkamais. Kai kurios grupės siejamos su nepageidaujamu poveikiu vaisiaus vystymuisi, todėl gydytojai jų paprastai neskiria, nebent yra išskirtinių priežasčių ir alternatyvų nėra.
AKF inhibitoriai
Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (AKF inhibitoriai) keičia organizmo medžiagų, siaurinančių arterijas, gamybą. Jų vartojimas nėštumo metu siejamas su įgimtų raidos sutrikimų rizika, įskaitant:
- nepakankamą kaukolės kaulų vystymąsi (mažesnę vaisiaus galvą),
- inkstų vystymosi ar funkcijos sutrikimus,
- šlapimo nebuvimą (anuriją),
- vaisiaus ar naujagimio žūties rizikos padidėjimą.
Diuretikai
Diuretikai (šlapimą varantys vaistai), tokie kaip furozemidas ar hidrochlorotiazidas, nėštumo metu dažniausiai nėra pirmo pasirinkimo. Jie mažina kraujospūdį šalindami skysčių ir druskų perteklių bei veikdami kraujagyslių tonusą, tačiau nėštumo laikotarpiu gydytojas paprastai renkasi kitas, labiau tinkamas alternatyvas.
Propranololis
Propranololis priklauso beta adrenoblokatoriams – jis mažina kraujospūdį lėtindamas širdies susitraukimų dažnį ir sumažindamas širdies išstumiamo kraujo kiekį. Nėštumo metu jo paprastai vengiama, nes aprašomas ryšys su vaisiaus ir naujagimio sutrikimais, pavyzdžiui, sulėtėjusiu vaisiaus širdies ritmu, lėtesne raida ar sumažėjusiu naujagimio gliukozės kiekiu kraujyje.
Ką svarbu žinoti apie gydymo tikslą
Padidėjusio kraujospūdžio kontrolė yra svarbi preeklampsijos priežiūros dalis, nes ji padeda mažinti sunkių komplikacijų riziką. Vis dėlto klinikinė patirtis leidžia manyti, kad vien vaistais preeklampsijos „išgydyti“ neįmanoma – pagrindinis būdas nutraukti ligos eigą yra gimdymas.
Sprendimas, ar reikia gimdymą sužadinti anksčiau, priklauso nuo simptomų sunkumo ir nėštumo trukmės. Gydytojas, įvertinęs motinos ir vaisiaus būklę, parenka saugiausią taktiką – kartais gali būti rekomenduojamas skubus gimdymas, jei rizika tampa per didelė.
