Antinksčių sutrikimai – tai būklės, kai antinksčiai gamina per daug arba per mažai hormonų. Šie maži, trikampio formos organai yra virš kiekvieno inksto ir atlieka itin svarbų vaidmenį reguliuojant medžiagų apykaitą, kraujospūdį, imunitetą ir organizmo prisitaikymą prie streso. Pagrindiniai antinksčių gaminami hormonai yra kortizolis, adrenalinas ir aldosteronas.
Dažniausiai pasitaikantys antinksčių sutrikimai
Antinksčių sutrikimų yra įvairių, o kiekvienas jų lemia skirtingas organizmo reakcijas. Dažniausiai pasitaikančios būklės yra:
- Addisono liga (antinksčių nepakankamumas), kai organizme trūksta kortizolio ar aldosterono.
- Antinksčių veiklos slopinimas – būklė, dažnai susijusi su ilgalaikiu sintetinių hormonų, tokių kaip prednizolonas ar deksametazonas, vartojimu.
- Kušingo sindromas, kai antinksčiai gamina pernelyg daug kortizolio.
- Įgimta antinksčių hiperplazija (ĮAH), kai dėl fermentų trūkumo antinksčiai nesugeba pagaminti reikiamo kiekio hormonų.
- Hiperaldosteronizmas – kai per daug išsiskiria aldosterono.
- Virilizacija – kai moterims ar berniukams iki brendimo pradeda kauptis vyriški lytiniai hormonai ir atsiranda būdingų požymių.
Prie šių sutrikimų galima priskirti ir dėl navikų atsiradusias problemas. Tai gali būti:
- Antinksčių navikai – dažniausiai gerybiniai dariniai vadinami antinksčių adenomomis, tačiau gali būti ir piktybiniai, pavyzdžiui, antinksčių žievės vėžys.
- Feochromocitoma – būklė, kai antinksčiai gamina per daug adrenalino ir noradrenalino, o tai gali sukelti stiprų kraujospūdžio padidėjimą ir širdies darbo sutrikimus.
- Hipofizės adenomų įtaka – gerybiniai hipofizės navikai gali veikti antinksčių funkciją, nes yra labai susiję su hormonų reguliacija organizme.
Kaip dažnai pasitaiko antinksčių sutrikimai?
Šie sutrikimai gali išsivystyti bet kam, nesvarbu amžius ar lytis. Kai kurios ligos, pavyzdžiui, Kušingo sindromas, dažniau pasitaiko moterims, tačiau rizika egzistuoja visiems.
Antinksčių sutrikimų simptomai
Pagrindiniai požymiai priklauso nuo sutrikusio hormono. Dažnai simptomai būna nespecifiniai ir gali priminti kitų ligų požymius, todėl svarbu pasikonsultuoti su gydytoju.
Dėl per didelio kortizolio kiekio
- Riebalų sankaupos pilvo srityje, kai galūnės išlieka plonos.
- Išsekimas, didelis nuovargis.
- Padidėjęs kraujo spaudimas.
- Cukrinis diabetas.
- Lengvai atsirandančios kraujosruvos.
- Ryškios, platios, keistos spalvos ruožai ant pilvo odos.
- Sumišimas.
Dėl per didelio aldosterono kiekio
- Padidėjęs kraujo spaudimas.
- Mažas kalio kiekis kraujyje (hipokalemija).
- Raumenų silpnumas.
- Raumenų spazmai ar skausmas.
Pertekliniai vyriški hormonai moterims ar berniukams iki brendimo
- Veido ir kūno plaukai.
- Plikimas.
- Spuogai.
- Žemo tono balsas.
- Išryškėję raumenys.
- Padidėjęs lytinis potraukis.
Šios savybės – vadinama virilizacija, kai moterims ar vaikams iki brendimo pasireiškia vyriški požymiai.
Kas lemia antinksčių veiklos sutrikimus?
Yra keli veiksniai, galintys sutrikdyti antinksčių darbą:
- Antinksčių hiperfunkcija arba nepakankamumas (hormonų perteklius arba trūkumas).
- Susirgimai, susiję su kitų liaukų, pavyzdžiui, hipofizės, veikla.
- Išoriniai veiksniai – vaistai ar cheminės medžiagos aplinkoje.
- Genetiniai pokyčiai (DNR mutacijos), lemiančios hormonų kiekio pokyčius.
Kartais tiksli antinksčių sutrikimo priežastis lieka nežinoma.
Pavojai dėl negydomų antinksčių ligų
Antinksčiai ir jų kontroliuojama hormonų pusiausvyra tiesiogiai veikia visą organizmo funkciją. Negydomi sutrikimai gali sukelti rimtų, kartais gyvybei pavojingų komplikacijų – todėl ankstyva diagnostika ir gydymas ypač svarbūs.
Kaip diagnozuojami antinksčių sutrikimai?
Diagnozė dažniausiai pradedama nuo simptomų analizės ir apžiūros. Tuomet gydytojas paprastai paskiria tyrimus, kurie nustato hormonų kiekį seilėse, kraujyje bei šlapime.
Jei įtariama, kad priežastis – augliai, gali būti skiriami:
- Kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimai.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
- Branduolinės medicinos vizualizacijos tyrimai.
Kai kuriais atvejais dėl sudėtingos diagnostikos ar gydymo gali būti siunčiama pas endokrinologą – specialistą, tiriantį hormoninius sutrikimus. Vaikams prireikus konsultuoja vaikų endokrinologai.
Gydymo galimybės sergant antinksčių sutrikimais
Gydymo būdas priklauso nuo konkrečios diagnozės. Kai kurioms ligoms reikia vartoti vaistus, kurie padidina hormonų kiekį organizme. Jei sutrikimą sukelia navikai, gali būti reikalinga operacija ar spindulinė terapija.
Ar galima išvengti antinksčių ligų?
Šiuo metu nėra būdų visiškai apsisaugoti nuo antinksčių sutrikimų, nes dažnai nežinoma tiksli jų atsiradimo priežastis.
Kaip sumažinti riziką?
Verta pasvarstyti prieš naudojant vyriškus hormonus, siekiant didinti raumenų masę. Tokie preparatai gali sutrikdyti antinksčių veiklą ir padaryti žalos kitiems organams.
Ligos eiga ir prognozė
Kiekvienos antinksčių ligos eiga priklauso nuo konkrečios diagnozės. Tiksli ir laiku nustatyta liga su tinkamu gydymu gali padėti sugrįžti prie įprasto gyvenimo ritmo ir kontroliuoti būklę. Kiekvienam rekomenduojama aptarti savo atvejį su gydytoju.
Kreipimasis į gydytoją
Pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu, jei pastebite šiuos simptomus:
- Neaiškus svorio kritimas.
- Kūno masės didėjimas tik viršutinėje dalyje.
- Didelis, įprastoms veikloms trukdantis nuovargis.
- Bet koks stiprus ar užsitęsęs skausmas.
- Pokyčiai plaukuose – neįprastas jų augimas ar netekimas.
- Odos pokyčiai – lengvai atsirandančios mėlynės, ruožai.
Kada būtina skubiai kreiptis pagalbos?
Antinksčių nepakankamumas gali sukelti pavojingą būklę – antinksčių krizę, kuri kyla dėl stipraus kortizolio trūkumo. Tokie simptomai reikalauja neatidėliotinos pagalbos:
- Staigus, stiprus apatinės kūno dalies skausmas.
- Pasikartojantis vėmimas ir viduriavimas.
- Didelis silpnumas.
- Sumišimas, sąmonės netekimas.
- Mažas cukraus kiekis kraujyje.
- Sumažėjęs kraujospūdis.
Antinksčių ligos gali sukelti ir kitų pavojingų būklių: pavyzdžiui, kalio perteklių ar per mažą natrio kiekį kraujyje. Jeigu jaučiate stiprius simptomus, nelaukite įprasto vizito – kreipkitės skubiai.
Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui
- Kokio tipo antinksčių sutrikimą turiu?
- Ar ligą galima visiškai išgydyti, ar reikės ją valdyti visą gyvenimą?
- Ar reikės vartoti vaistų? Kokie jie būtų?
- Ar mano simptomus gali sukelti navikas?
- Kokios yra mano gydymo galimybės?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
