Aortitas – reta liga, kuri pasireiškia pagrindinės organizmo arterijos, aortos, uždegimu. Kadangi ši kraujagyslė yra didžiausias kelias, kuriuo į organus ir audinius teka deguonimi prisotintas kraujas, bet koks jos pažeidimas gali turėti grėsmingų pasekmių visam kūnui.
Kas yra aortitas?
Aortitas – tai uždegiminis procesas, veikiantis aortą. Uždegimas gali būti apribotas tik šia kraujagysle arba plisti drauge su kitų kraujagyslių uždegimu (sisteminiu vaskulitu). Yra daug skirtingų sisteminio vaskulito formų – jos skirstomos pagal tai, kurios kraujagyslės pažeidžiamos bei kitas klinikines ypatybes.
Aortitas neretai gali lemti aortos išsiplėtimą (aortos aneurizmą) arba susiaurėjimą (aortos stenozę). Abu šie pokyčiai – pavojingi, nes trikdo optimalų kraujo tiekimą gyvybiškai svarbiems organams.
Svarbu pastebėti, kurie aortos segmentai pažeisti, ar uždegimas apima ir kitas kraujagysles, bei ar pavyksta nustatyti ligos priežastį.
Ar aortitas susijęs su autoimunitetu?
Dažniausiai aortito kilmė yra autoimuninė – organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja savo pačių kraujagysles, sukeldama jų uždegimą.
Ar dažnai pasitaiko aortitas?
Aortitas – reta liga. Dažnumas priklauso nuo to, ar šį uždegimą sukelia kita sisteminė liga, infekcija ar uždegiminis procesas.
Aortito simptomai
Aortito požymiai ir simptomai labai įvairūs ir priklauso nuo pagrindinės ligos, ar kartu pasireiškia kitų kraujagyslių uždegimas bei kokią aortos dalį uždegimas veikia. Kai kurie žmonės nejaučia jokių simptomų.
- Skausmas krūtinėje, pilve arba nugaroje
- Galvos skausmai ir regos sutrikimai
- Karščiavimas
- Dusulys
- Patinusios kojos
- Rankų ar kojų skausmas naudojantis
- Energijos stoka, apetito praradimas ar svorio netekimas
- Ligos, susijusios su kitų kraujagyslių uždegimu, požymiai
- Sveikatos pablogėjimas, jei yra kita pagrindinė liga
Kuo aortitas gali būti pavojingas?
Be paties uždegimo, aortitas gali sukelti rimtų komplikacijų:
- Inkstų funkcijos nepakankamumas
- Insultas
- Širdies smūgis
- Širdies nepakankamumas
- Aortos plyšimas arba suardymas
Aortito priežastys
Aortitas dažnai būna susijęs su sisteminiu vaskulitu ar kitomis uždegiminėmis ligomis – tuomet pirminė priežastis dažniausiai nėra aiški. Tačiau kai kuriais atvejais aortitas atsiranda dėl infekcijų ar netikėtai aptinkamas operacijos metu. Jei uždegimas paveikia tik vieną aortos vietą, neturi sąsajos su kitomis ligomis ir neapima kitų kraujagyslių, diagnozuojamas izoliuotas židininis aortitas.
Kokios ligos gali lemti aortitą?
- Milžiniškųjų ląstelių arteritas
- Takajasu arteritas
- Cogano sindromas
- Behceto liga
- Kavasakio liga (daugiausia vaikams)
- Poliarteritas nodoza
- Kitos sisteminio vaskulito formos
- Ankilozinis spondilitas
- Reumatoidinis artritas
- Sisteminė raudonoji vilkligė
- Recidyvuojanti polichondritas
- Sarkoidozė
- Imunoglobulino G4 lygio didėjimu susijusi liga
- Uždegiminės žarnyno ligos
Infekcijos, kurios gali sukelti aortitą
- Salmoneliozė
- Sifilis
- Stafilokokinė infekcija
- Erkinė dėmėtoji karštligė
- Gonokokinė infekcija
- Tuberkuliozė
- Hepatitas B ir C
- Piktybinės herpes virusų formos
- Grybelinės infekcijos
Aortito diagnostika
Nustatant aortitą renkamasi iš kelių žingsnių: gydytojas įvertina jūsų ligos istoriją, atlieka išorinę apžiūrą, skiria instrumentinius ir laboratorinius tyrimus, o kai kuriais atvejais – mikroskopiškai tiria aortos audinį, paimtą operacijos metu.
Kokie tyrimai padeda nustatyti aortitą?
- Širdies ultragarso tyrimas
- Stemplinis echoskopinis tyrimas
- Pilvo organų ultragarsas
- Kompiuterinė tomografija (KT)
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
- Pozitronų emisijos tomografija (PET)
- Kraujo tyrimas: eritrocitų nusėdimo greitis, C reaktyvusis baltymas, bendras kraujo ląstelių skaičius, biochemija inkstų ir kepenų funkcijai įvertinti, papildomi tyrimai sisteminiam vaskulitui ar kitoms uždegiminėms bei infekcinėms ligoms aptikti
- Aortos audinio tyrimas: jei tenka operuoti aortos aneurizmą, chirurgas gali paimti audinio mėginį, kuris mikroskopiškai nagrinėjamas dėl uždegimo pokyčių
Aortito gydymas
Aortito terapija priklauso nuo to, kurią aortos dalį pažeidžia liga, ar susiformavo aneurizma, stenozė bei ar diagnozuotas kitas ligos šaltinis ar susijusi būklė. Gali būti taikomas gydymas vaistais, chirurgija arba abiejų derinys.
Kai kuriais atvejais, jei aortitas randamas ir pašalinamas per operaciją, o jokių kitų ligų nėra, užtenka reguliaros stebėsenos be papildomo gydymo.
Kokie vaistai skiriami aortitui gydyti?
- Nuo uždegimo ar imunitetą slopinantys vaistai: vartojami sisteminio vaskulito ar kitų uždegiminių ligų atveju
- Antibiotikai: jei aortitas susijęs su infekcija
Gydytojas visuomet pasveria sprendimą, atsižvelgdamas į galimą naudą ir riziką, taip pat aptaria būdus, kaip sumažinti komplikacijų pavojų.
Kada prireikia operacijos?
Chirurginis gydymas būtinas, jei:
- Aortos aneurizma tampa pavojingai didelė – kyla plyšimo rizika arba atsiranda poveikis širdies funkcijai
- Aortos susiaurėjimas trukdo kraujo tekėjimui į gyvybiškai svarbius organus
Kaip sumažinti riziką susirgti aortitu?
Daugeliu atvejų aortito išvengti nepavyksta – uždegimo vystymąsi lemia sisteminiai imuninės ar uždegiminės ligos, kai kada – infekcijos. Tačiau žmonėms, kuriems nustatytas aortitas, svarbu efektyviai koreguoti kitus kraujagyslių pažeidimo rizikos veiksnius:
- Kraujospūdžio kontrolė
- Cholesterolio mažinimas
- Rūkymo atsisakymas
- Reguliarus fizinis aktyvumas
- Sveika kūno masė
Prognozė ir specialistų komanda
Aortitas gali būti labai įvairus, todėl dažnai reikia kelių specialistų pagalbos ir individualizuoto gydymo plano. Jums gali padėti šie gydytojai:
- Pagrindinis gydytojas
- Kardiologas
- Reumatologas
- Infekcinių ligų specialistas (jei įtariama infekcija)
- Kardiochirurgas arba kraujagyslių chirurgas
Prognozę lemia įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, kokia aortos vieta pažeista, ar yra komplikacijų, nuo kokios pagrindinės ligos viskas prasidėjo, bei individuali reakcija į paskirtą gydymą.
Gyvenimas su aortitu
Jūsų sveikatos būklės stebėsena – svarbiausias žingsnis turint aortitą. Atvykite į visus paskirtus vizitus, laikykitės nurodytų gydymo rekomendacijų ir iškart informuokite savo gydytoją apie naujus simptomus ar pasikeitimus sveikatoje.
Kada svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją ar skubią pagalbą?
Nedelsiant kreipkitės, jei pajutote:
- Staigų, stiprų skausmą krūtinėje, nugaroje ar pilve
- Greitą širdies plakimą
- Silpnumą, nualpimą
- Kūno ar veido silpnumą ar tirpimą, staigius regos ar kalbos sutrikimus
Kai gydotės imunitetą slopinančiais vaistais, jei sergate sisteminiu vaskulitu ar kita lėtine uždegimine liga, būkite itin atidūs dėl bet kokių naujų rimtų simptomų ir laiku kreipkitės į gydytoją. Gydytojas padės nustatyti, kurie simptomai jums yra pavojingi ir pateiks konkretų veiksmų planą.
Kokių klausimų užduoti gydytojui?
- Ar galima nustatyti, kodėl man kilo aortitas?
- Koks gydymo planas man tinkamiausias?
- Kaip bus stebima mano būklė?
- Ar reikalinga kitų specialistų konsultacija?
- Į kokius simptomus turiu atkreipti ypatingą dėmesį?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
