Aortos vožtuvo nesandarumas – tai būklė, kai širdies aortos vožtuvas visiškai neužsidaro. Tuomet kiekvieno širdies susitraukimo metu dalis kraujo, kuris turėtų keliauti kūnu, prateka atgal į kairįjį širdies skilvelį. Tai neleidžia kraujui laisvai judėti tik numatyta kryptimi ir verčia širdį dirbti sunkiau.
Kas yra aortos vožtuvo nesandarumas?
Ši liga pasireiškia tuomet, kai aortos vožtuvo lapeliai nebesudaro sandaraus užtvaro. Dėl to, kiekvieno širdies atpalaidavimo metu, kraujo dalis grįžta atgal į kairįjį skilvelį. Nors vožtuvas paprastai užsidaro taip, kad kraujas tekėtų tik iš širdies į aortą, sergant šiuo sutrikimu, dalis kraujo sugrįžta atgal ir papildomai apkrauna širdį.
Aortos vožtuvo nesandarumas priklauso širdies vožtuvų ligų grupei ir gali būti įvairaus sunkumo – nuo lengvos iki sunkios formos. Medicinoje šį sutrikimą dar galima sutikti vadinamą aortos nepakankamumu. Liga gali išsivystyti staiga (ūminė forma) arba pamažu, per keletą metų (lėtinė forma). Ūminis nesandarumas pasireiškia staiga ir dažniausiai reikalauja neatidėliotinos pagalbos, o lėtinis vystosi daug metų ir ilgai gali nesukelti jokių nusiskundimų.
Aortos vožtuvo veikla ir kaip atsiranda nesandarumas
Aortos vožtuvas – savotiški „vartai“, leidžiantys kraujui iš kairiojo skilvelio keliauti į aortą – didžiausią kūno arteriją. Kiekvieną kartą, kai širdis susitraukia ir stumia kraują į kraujagysles, aortos vožtuvas atsiveria. Po susitraukimo, jam atsipalaiduojant, vožtuvas užsidaro ir stabdo kraujo sugrįžimą atgal. Sutrikus šiam užsidarymui, kraujas ima netinkama kryptimi grįžti į širdį.
Ligos simptomai
Neretai ankstyvose ligos stadijose žmogus ilgai nejaučia jokių pokyčių. Tačiau progresuojant nesandarumui, gali pasireikšti šie simptomai:
- Spaudimo ar skausmo pojūtis krūtinėje
- Sunkumas kvėpuojant fizinio krūvio metu; vėliau – ir ramybėje ar gulint
- Širdies „permušimai“, plakimo pojūtis krūtinėje
- Bendras silpnumas, nuovargis
- Dažnas kosulys
- Sąmonės aptemimas ar trumpalaikis nualpimas
- Patinimai, ypač kulkšnių, pėdų srityje
Daugeliu atvejų lėtinis, lengvas aortos vožtuvo nesandarumas ilgą laiką nesukelia diskomforto. Tačiau būklei sunkėjant, požymiai tampa aiškesni.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Aortos vožtuvo nesandarumą gali sukelti įvairūs veiksniai:
- Vožtuvo dėvėjimasis ir natūralus senėjimas, dažniausia priežastis vyresnio amžiaus žmonėms Europoje
- Rimtos infekcinės ligos, pavyzdžiui, endokarditas (širdies vidinės dangos uždegimas)
- Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas
- Rimta krūtinės trauma, pavyzdžiui, po autoįvykio
- Krūtinės aortos aneurizma (aortos išsiplėtimas) arba aortos sienelės plyšimas
- Vožtuvo įgimtos ydos – pavyzdžiui, dvisparnis (bikupspidinis) vožtuvas, kuris susiformuoja dar gimdoje
- Rheumatinės širdies ligos (dėl neatpažintos ar negydytos infekcijos sukelto uždegimo), dažniau pasitaiko jaunesnio amžiaus žmonėms arba tam tikruose regionuose
Kas didina ligos išsivystymo riziką?
- Kilminės vožtuvo ydos – įgimtas dvisparnis aortos vožtuvas
- Vožtuvo plokštelių kalkėjimas – dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 60 metų asmenims ir dažnai lydi kitos vožtuvų ligos
- Aortos ligos, ypač pažeidus kylančiąją jos dalį
- Pereitos reumatinės karštinės epizodas ar diagnozuota reumatinė širdies liga
- Ankstesnė aortos vožtuvo keitimo operacija – kai bioprostezinis vožtuvas bėgant laikui nusidėvi
Minėti veiksniai padidina tikimybę, jog vožtuvas taps nesandarus.
Galimos komplikacijos
Kai vožtuvas nesandarėja, į kairįjį skilvelį grįžta daugiau kraujo nei reikėtų. Širdies raumuo dėl to privalo smarkiau dirbti. Ilgainiui širdies raumenys sustorėja ir išsiplečia (išsivysto kairiojo skilvelio hipertrofija), silpnėja širdies efektyvumas. Negydoma liga gali sukelti širdies nepakankamumą, širdies ritmo sutrikimus.
Staigus vožtuvo nesandarumo pablogėjimas (ūminė forma) gali sukelti plaučių paburkimą (edemą), staigiai sumažėti širdies veiklos pajėgumas.
Ligos diagnostika
Aortos vožtuvo nesandarumas nustatomas remiantis gydytojo apžiūra ir specialiais tyrimais. Gydytojas įvertina Jūsų nusiskundimus, matuoja kraujospūdį, pulsą. Stetoskopu klausant širdį, dažnai išgirstamas tipinis šios ligos ūžesys.
Didesnis nei įprastas pulso skirtumas tarp sistolinio ir diastolinio kraujo spaudimo (pvz., virš 40 mmHg) taip pat leidžia įtarti vožtuvo nesandarumą.
Atliekami tyrimai
- Ultragarsinis širdies tyrimas (echokardiograma) – pats tiksliausias ir informatyviausias
- Specialios ultragarso technologijos (pvz., Dopleris) leidžia įvertinti kraujo tėkmę ir vožtuvo darbą
- Širdies rentgenograma
- Elektrokardiograma (EKG)
- Magnetinio rezonanso tyrimas
- Koronarinė angiograma
- Kardio kompiuterinė tomografija
- Fizinis krūvio testas
Ligai valdyti skiriamas gydymas
Gydymo taktika priklauso nuo ligos sunkumo ir eigos. Lėtesnei nesandarumo eigai dažnai skiriami vaistai širdies apsaugai, širdies nepakankamumui kontroliuoti, trombų rizikai mažinti. Staigiai sunkią būklę tenka gydyti nedelsiant.
Jei pastebima stipriai progresuojanti būklė, gali būti rekomenduojama vožtuvo taisymo arba keitimo operacija. Sprendimą dėl operacijos priima gydytojas, įvertindamas paciento sveikatos būklę, narystės rizikas ir numatomą naudą. Kai kuriems pacientams operacija gali būti per didelė rizika – tokiu atveju pasirenkamas vaistinis gydymas.
Vaistai gali padėti sumažinti simptomus arba pagerinti savijautą, bet stipriai pažengęs vožtuvo nesandarumas be operacijos negali būti visiškai išgydomas.
Galimi gydymo pavojai ir ateities rizikos
- Insultas
- Miokardo infarktas
- Kraujavimas
- Infekcijos
- Ritmo sutrikimai
Po vožtuvo keitimo dažnai būtina gerti kraują skystinančius vaistus – jų vartojimo trukmė priklauso nuo protezo rūšies. Mechaniniams vožtuvams jų reikia visą gyvenimą, bioprostetiniams – kelis mėnesius. Kartais pakeistas vožtuvas gali praslysti ar vėl nesandarėti. Kai kuriais atvejais gydytojas rekomenduoja prieš vizitus pas odontologą profilaktiškai išgerti antibiotikų, kad būtų išvengta vožtuvo infekcijos.
Profilaktika – ar galima apsisaugoti?
Nors visiškai išvengti vožtuvų ligų neįmanoma, riziką galite mažinti:
- Vengiant tabako produktų ir psichoaktyvių medžiagų
- Rūpestingai gydant aukštą kraujospūdį ir vartojant visus paskirtus vaistus
- Palaikant fiziškai aktyvų gyvenimo būdą pagal gydytojo rekomendacijas
- Greitai gydant visas infekcijas
- Vengiant sunkios fizinės apkrovos, jei aorta yra išsiplėtusi
Ligos eiga ir prognozė
Aortos vožtuvo nesandarumas dažnai ilgai nesukelia simptomų, tačiau laikui bėgant rizika pablogėti didėja. Pirmi požymiai dažniausiai yra dusulys, skausmas ar diskomfortas krūtinėje.
Ligos eiga priklauso nuo daugybės veiksnių: simptomų atsiradimo laiko, kokios pažengusios ligos stadijos pasiekta, ar išsivystė širdies nepakankamumas, kada pradėtas gydymas, kokia bendra sveikata.
Moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės po vožtuvo keitimo operacijos, kai nėra išsivystęs širdies nepakankamumas, pasižymi gera ilgalaike prognoze, net jei liga buvo sunki. Jei išsivysto širdies nepakankamumas, prognozė prastesnė. Tiems, kuriems diagnozuota lengva ar vidutinio sunkumo nesandarumo forma ir pritaikytas gydymas, išgyvenamumas per dešimtmetį siekia 80–95%.
Gyvenimas su vožtuvo nesandarumu
Būtina laikytis gydytojo nurodymų dėl vaistų ir gyvenimo būdo. Svarbu vartoti visus paskirtus vaistus kasdien, laikytis sveikos mitybos (ypač širdies tausojančių įpročių), mažinti suvartojamo druskos kiekį. Fizinis aktyvumas – pagal gydytojo rekomendacijas.
Verta atsisakyti tabako ir psichoaktyvių medžiagų. Dėl rizikos endokarditui, itin svarbu rūpintis burnos higiena, kas šešis mėnesius lankytis pas odontologą profilaktiniam patikrinimui.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nuolatinės gydytojo apžiūros būtinos net ir nejaučiant simptomų – reguliariai atliekami echoskopiniai tyrimai, vertinama vožtuvo ir širdies raumens būklė. Gydytojas informuoja, kas kiek laiko būtina tikrintis. Tai leidžia laiku pastebėti pokyčius ir išvengti ilgalaikės žalos širdžiai. Jei atlikta vožtuvo operacija, būtina laikytis gydytojo paskirto vizitų grafiko ir stebėti, ar neatsiranda širdies nepakankamumo ar kitos komplikacijos požymių.
Kreipkitės į medikus kiekvienąkart, kai atsiranda nauji ar sustiprėję simptomai, arba jei kyla klausimų dėl sveikatos.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
