Torus mandibularis – tai kaulinės išaugos, atsirandančios apatinio žandikaulio srityje, po liežuviu. Jos dažnai vadinamos dantų torais. Tokios išaugos visiškai nepavojingos, nekelia grėsmės sveikatai ir paprastai nesukelia skausmo. Mandibuliniai torai gali būti tiek vienoje, tiek abiejose burnos pusėse, o gydymas reikalingas tik tada, jei išaugos pradeda trukdyti kramtymui, kalbai ar sukelia kitų nepatogumų. Kai kurie žmonės torus turi jau nuo gimimo, o kitiems jie išsivysto vėliau.
Išaugų rūšys ir paplitimas
Dantų torai gali atsirasti ne tik apatinėje žandikaulio dalyje, bet ir gomuryje (tuomet jie vadinami gomurio torais). Nors tokios išaugos nėra labai dažnos – su jomis susiduria maždaug 27 iš 1000 suaugusiųjų – didžioji dalis atvejų pasitaiko abiejose burnos pusėse. Mandibuliniai torai retesni už gomurio torus ir nėra susiję su vėžio ar kitų pavojingų ligų rizika.
Simptomai
Mandibuliniai torai gali atsirasti vienoje arba abiejose apatinio žandikaulio pusėse, dažniausiai po liežuviu, ties dantimis. Dažniausiai šios išaugos nesukelia didelio diskomforto, tačiau jų dydis ir vieta gali lemti tam tikrus požymius.
- Požymiai apima kaulinių išaugų susiformavimą po liežuviu, dažniausiai abipus.
- Gali būti sunku kramtyti arba ryti, ypač jei išaugos didesnės.
- Protezai ar kitos burnos priemonės, pavyzdžiui, dantų apsaugos, gali blogai priglusti.
- Į išaugas gali įstrigti maisto likučiai.
- Kai kuriais atvejais gali būti sunkumų kalbant ar uždarant burną (tai retai pasitaiko).
Rizikos veiksniai ir priežastys
Kol kas nėra tiksliai žinoma, kodėl atsiranda mandibuliniai torai. Tačiau išskirti tam tikri veiksniai, didinantys jų atsiradimo tikimybę.
- Dantų griežimas (bruksizmas) – žmonės, linkę stipriai griežti ar spausti dantis naktį, dažniau susiduria su tokiais kauliniais dariniais.
- Žandikaulio ir dantų anatomija – žandikaulio forma bei dantų sukandimas gali turėti įtakos torų atsiradimui.
- Kaulų tankis – didesnis ar pakitęs žandikaulio kaulo tankis gali skatinti tokių išaugų formavimąsi.
- Vitaminų trūkumas – kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikrų vitaminų stoka taip pat gali turėti įtakos išaugų atsiradimui.
- Paveldimumas – šeiminė istorija padidina tikimybę turėti dantų torų.
- Amžius – vyresniems nei 30 metų asmenims šie dariniai aptinkami dažniau.
Galimos komplikacijos
Daugeliu atvejų mandibuliniai torai nepakenkia sveikatai ir nesukelia jokių pavojų. Vis dėlto kartais išaugos apsunkina burnos higieną, ypač jei jos arti dantų. Tokiu atveju sudėtingiau tinkamai išvalyti dantis, dėl to gali kauptis apnašos bei didėti bakterijų kiekis burnoje.
Kai išaugos itin didelės, jos gali trukdyti taisyklingai kramtyti, ryti ar judinti liežuvį, kas sąlygoja kalbėjimo sunkumus. Stambūs torai taip pat gali sukelti burnos gleivinės sudirginimą, ypač naudojant dantų protezus ar įsidėjus burnos apsaugas. Retais atvejais dėl labai didelių torų pasidaro sunku visiškai užčiaupti burną, o padengiantys audiniai gali parausti ar įsiskaudėti.
Diagnozavimas
Mandibulinius torus paprastai aptinka odontologas įprastinės apžiūros metu. Norint tiksliai užfiksuoti torų dydį ir vietą, kartais padaroma nuotrauka. Papildomi tyrimai dažniausiai nereikalingi, tačiau esant įtarimų dėl kitų burnos ligų gali būti skiriamas kompiuterinės tomografijos tyrimas.
Gydymas ir priežiūra
Daugelis žmonių gali gyventi su mandibuliniais torais be jokio gydymo. Tačiau jei išaugos pradeda kelti problemų – sukelia skausmą, trikdo kramtymą, kalbą ar burnos uždarymą – jos gali būti chirurgiškai pašalintos burnos chirurgo.
Chirurginis pašalinimas
Procedūros metu taikoma vietinė nejautra, todėl skausmo nejaučiama. Chirurgas padaro pjūvį dantenose, pašalina torus ir, jei reikia, dalį aplinkinio kaulo, o tada žaizdą susiuva.
Galimos pooperacinės komplikacijos
- Nedidelis kraujavimas, kuris retai trunka ilgiau nei kelias dienas.
- Galima infekcija ar tinimas.
- Labai reta alerginė reakcija į vietinį anestetiką.
Gijimo procesas paprastai trunka iki keturių savaičių, tačiau pirmieji pagerėjimo ženklai pastebimi jau po savaitės ar dviejų.
Rekomendacijos po operacijos
- Griežtai laikytis gydytojo nurodymų dėl paskirtų vaistų vartojimo.
- Kurį laiką vengti kietų ir traškių produktų, pirmenybę teikti trintiems, minkštiems patiekalams: trintoms bulvėms, jogurtui, pudingui, obuolių tyrelei, makaronams.
- Naudoti antibakterinį burnos skalavimo skystį, kad operuota vieta būtų švari.
Ar galima išvengti torų susidarymo?
Kadangi tikslios priežastys nežinomos, nėra veiksmingų prevencijos būdų. Svarbu reguliariai lankytis pas odontologą ir apie pastebėtas išaugas burnoje pranešti gydytojui. Laiku pastebėjęs pokyčius, specialistas galės stebėti išaugų dydžio ar būklės pokyčius ir spręsti dėl tolimesnių veiksmų.
Perspektyvos ir eiga
Paprastai žmonėms būdingi mandibuliniai torai nesukelia jokių rimtų nepatogumų. Jeigu išaugos nesikerta su kasdiene veikla ar nesukelia skausmo, jų šalinti nereikia. Vis dėlto verta periodiškai apie juos informuoti savo gydytoją ar odontologą – specialistai stebės, ar bėgant laikui išaugos nedidėja.
Šios kaulinės išaugos neatsitraukia savaime. Jei jos ima trukdyti, sukelia skausmą ar apsunkina kalbą ir kramtymą, rekomenduojama pasitarti su gydytoju dėl pašalinimo galimybės. Pašalinus torus, kai kuriais atvejais jie gali ataugti iš naujo, ypač jei nėra pašalinamos priežastys (pvz., dantų griežimas).
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Pastebėję bet kokį gumbelį ar išaugą burnoje, informuokite odontologą. Jei jau turite mandibulinių torų, pravartu kreiptis į specialistą, jei:
- Išaugų skaičius ar dydis padidėja.
- Ant jų besidriekianti gleivinė parausta, sudirgsta ar skauda.
- Atsiranda skausmas, diskomfortas.
- Išaugos ima kliudyti valgant, ryjant ar kalbant.
Dažniausiai užduodami klausimai apie mandibulinius torus
- Mandibuliniai torai nėra piktybiniai ir nesusiję su vėžiu.
- Šie kauliniai dariniai nėra pavojingi, neužkrečiami ir nekenkia sveikatai.
- Jei dėl išaugų jaučiate nepatogumų, pasitarkite su gydytoju ar odontologu dėl tolimesnių žingsnių.
