Apsinuodijimas: kas tai, priežastys, simptomai ir gydymas

Apsinuodijimas – tai laikina būsena, atsirandanti pavartojus alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šis reiškinys paveikia sąmonės būseną, mąstymą, nuotaiką, elgesį bei koordinaciją. Nors dažniausiai apsinuodijimas greitai praeina, jo trukmė priklauso nuo daugybės veiksnių, tokių kaip suvartotos medžiagos kiekis, ar vartojama daugiau negu viena medžiaga, žmogaus amžius, savijauta ir fizinės ypatybės.

Ši būsena išnyksta tik nutraukus medžiagos vartojimą ir praėjus tam tikram laikui, kai veiklioji medžiaga pasišalina iš organizmo. Nors lengvas arba vidutinio sunkumo apsinuodijimas paprastai nėra pavojingas sveikatai ir dažniausiai nereikalauja gydytojų pagalbos, kai kuriais atvejais dėl atsirandančių komplikacijų gali prireikti medicininės priežiūros. Sunkus apsinuodijimas, kitaip vadinamas apsinuodijimu arba perdozavimu, laikomas pavojingu gyvybei.

Kokios medžiagos sukelia apsinuodijimą

Kiekviena medžiaga, galinti pakeisti sąmonę ar mąstymą, gali sukelti apsinuodijimą. Tai – ne tik draudžiami narkotikai ar stiprus alkoholis, bet ir vaistai bei buityje naudojamos cheminės medžiagos.

Stipraus poveikio narkotinės medžiagos (heroinas, LSD ir kiti).
Receptiniai vaistai, ypač stiprūs nuskausminamieji ar migdomieji (tam tikrų kategorijų vaistai).
Vaistai, parduodami be recepto, pavyzdžiui, kai kurie kosulio sirupai.
Buitiniai chemikalai, tokie kaip baliklių garai.
Kitos buityje randamos medžiagos – dažų tirpikliai, klijai.

Konkrečios apsinuodijimą galinčios sukelti medžiagos:

Susiję įrašai

Alkoholis
Benzodiazepinai
Kanapės
Dekstrometorfanas (kosulio slopiklis)
Opioidai
Halucinogenai
Inhaliuojamos medžiagos
Nikotinas
Stimuliatoriai (pvz., kokainas, metilfenidatas)

Apsinuodijimo simptomai

Simptomai, pasireiškiantys apsinuodijus, labai priklauso nuo suvartotos medžiagos ir dozės. Apsinuodijimas paveikia nervų sistemą, todėl gali būti pastebimi tiek psichiniai, tiek fiziniai pokyčiai.

Psichikos ir elgesio simptomai

Agresyvumas ar susierzinimas
Nerimas
Pakitusi sąmonė – mieguistumas ar vangumas
Pakyla nuotaika (euforija)
Haliucinacijos
Silpnesnė sprendimų priėmimo geba
Dėmesio stoka, sunku susikaupti
Padidėjusi energija arba aktyvumas
Atminties sutrikimai
Nestabili nuotaika
Paranoja
Polinkis rizikuoti

Fiziniai simptomai

Sutrikusi koordinacija, pusiausvyros praradimas
Išplaukęs regėjimas
Kūno temperatūros pokyčiai (per didelė arba per žema temperatūra)
Vyzdžių susiaurėjimas ar išsiplėtimas
Veido paraudimas
Kardiologiniai pokyčiai (širdies ritmo padažnėjimas arba sulėtėjimas)
Kraujo spaudimo svyravimai
Pykinimas, vėmimas
Neaiški, nerišli kalba

Šie simptomai gali būti įvairaus stiprumo – nuo švelnių iki labai grėsmingų. Vartojant kelias medžiagas ar mišinius jų poveikis gali tapti nenuspėjamas ir pavojingas. Jei apsinuodijęs žmogus praranda sąmonę, jam sunku kvėpuoti, ar jis nebegali atlikti paprastų veiksmų, būtina nedelsti ir kreiptis į medikus.

Kas sukelia apsinuodijimą

Apsinuodijimas atsiranda dėl to, kad vartojamos medžiagos tiesiogiai paveikia smegenų ir nervų sistemos veiklą. Pagrindinis veiksnys – jų įtaka neuromediatoriams, cheminiams signalams, kurie siunčia, priima ir apdoroja signalus smegenyse.

Skirtingos medžiagos veikia skirtingas neurotransmiterių rūšis. Pavyzdžiui, serotoninas ir dopaminas reguliuoja sąmoningumą, emocijas, mąstymą ir dėmesį, todėl kiekviena medžiaga sukelia charakteringus simptomus. Dėl to apsinuodijimo požymiai skiriasi, priklausomai nuo veikliosios medžiagos.

Apsinuodijimas gali būti sąmoningas – pavyzdžiui, siekiant apsvaigimo, arba atsitiktinis, kai vaikai netyčia nurija ar įkvepia kokią nors medžiagą.

Pasekmės ir galimos komplikacijos

Nors pats lengvas ar vidutinio sunkumo apsinuodijimas dažniausiai nepavojingas, jo sukelti pokyčiai gali lemti rimtų problemų.

Traumos. Žmogus, apsvaigęs, dažniau susižaloja pats ar sužaloja kitus, gali kilti smurtinių veiksmų rizika dėl agresijos proveržio.
Pablogėjanti esamų ligų eiga. Kai kurios medžiagos gali paaštrinti širdies arba psichikos sutrikimus.
Priklausomybė ir žalingas vartojimas. Malonus apsvaigimas neretai veda prie priklausomybės ir ilgalaikio žalingo vartojimo.
Darbo, santykių ar socialinės problemos. Pažeistas mąstymas, neadekvatus elgesys darbe ar namuose lemia konfliktus ir nesėkmes.
Teisinės problemos. Vairavimas ar viešas elgesys apsvaigus gali turėti rimtų teisinių pasekmių. Žmogus tampa impulsyvesnis ir ne visada supranta savo veiksmų pasekmes.

Kaip nustatomas apsinuodijimas

Dažniausiai apsinuodijimo diagnozavimas nebūtinas, tačiau jei žmogus atvyksta į gydymo įstaigą patyręs traumą ar netyčia apsinuodijęs, gydytojai gali atlikti įvairius kraujo ar šlapimo tyrimus, kad nustatytų, kokių medžiagų yra organizme. Gali būti matuojamas, pavyzdžiui, alkoholis kraujyje ar atliekami narkotinių medžiagų tyrimai.

Atvykus į ligoninę svarbu nevengti pasakyti, ką ir kiek vartojote – tai padės atskirti apsinuodijimą nuo kitų galimų ligų ir parinkti tinkamiausią gydymą.

Apsinuodijimo gydymo būdai

Efektyviausias būdas sustabdyti apsinuodijimą – nustoti vartoti poveikį sukeliančią medžiagą ir skirti organizmui laiko atsistatyti. Daugeliu atveju papildomas gydymas nereikalingas, nebent apsinuodijimas sukelia rimtų sveikatos problemų ar traumų, dėl kurių būtina profesionali pagalba.

Kai apsinuodijimas stiprus arba įtariamas perdozavimas, būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą arba vykti į gydymo įstaigą.

Apsinuodijimo prevencija

Vartokite vaistus tik taip, kaip paskyrė gydytojas. Neviršykite dozės. Jei sunku prisiminti, ar išgėrėte vaistus, veskite užrašus ar naudokite programėlę.
Laikykite vaistus, buityje naudojamas chemines medžiagas vaikams ir gyvūnams nepasiekiamose vietose. Net nedidelis kiekis gali būti pavojingas.
Būkite budrūs viešose vietose ar vakarėliuose – nepalikite gėrimo be priežiūros, neimkite gėrimų ar maisto iš nepažįstamų. Jei jaučiatės blogai ar įtartinai, pasakykite artimam žmogui ir ieškokite pagalbos.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Jei jaučiate, kad galite išsivystyti priklausomybė ar žalingas medžiagų vartojimas, paskubėkite pasikalbėti su gydytoju – specialistas padės rasti tinkamiausią pagalbą.