Alzheimerio liga nėra užkrečiama – ja negalima apsikrėsti bendraujant su sergančiuoju.
Retos perdavimo situacijos
Nors ši būklė paprastai neplinta tarp žmonių, mokslininkai aptiko retų atvejų, kai liga galėjo pereiti netiesiogiai. Tokie atvejai pasitaikydavo dėl tam tikrų medicininių procedūrų, kurios šiais laikais jau nebenaudojamos.
Alzheimerio liga ir medicininių intervencijų poveikis
Praeityje vaikystėje kai kuriems žmonėms buvo taikytas gydymas augimo hormonu, išgautu iš žmogaus lavonų. Šis gydymas paskatino daugiau nei du šimtus žmonių susirgti iatrogenine Kreicfeldo-Jakobo liga dėl prionų užkrato. Tyrėjai tose medžiagose taip pat rado baltymų, siejamų su Alzheimerio liga – amiloido beta ir tau. Pastebėta, kad žmonėms, gavusiems tokį gydymą, buvo nustatyta ir patologinių pokyčių susijusių su šiais baltymais.
Bandant su pelėmis nustatyta, kad amiloido beta baltymas gali būti perduodamas suleidžiant šios medžiagos. Vis dėlto nėra nustatyta, kad kasdienio gyvenimo sąlygomis šie baltymai galėtų būti perduodami tarp žmonių.
Alzheimerio plitimo klausimai
Alzheimerio liga nėra paveldima ar perduodama nuo vieno žmogaus kitam įprastais būdais. Įprasto bendravimo metu ja apsikrėsti neįmanoma, o ankstesnės retos užsikrėtimo per medicinines intervencijas situacijos šiandien jau nepasitaiko.
Kaip Alzheimerio liga susijusi su demencija?
Alzheimerio ligą dažnai lydi painiava dėl to, ar ji yra tas pats, kas demencija. Iš tiesų Alzheimeris – tai labiausiai paplitusi demencijos forma. Demencija apibūdina būklių grupę, kurių metu silpnėja atmintis, pažintiniai gebėjimai ir elgesys.
Nors demencija dažniausiai paliečia vyresnio amžiaus žmones, jos atsiradimas nėra neišvengiama senėjimo dalis. Alzheimerio liga dažniau pasireiškia nuo 65 metų, tačiau kartais liga gali prasidėti ir anksčiau. Bėgant laikui, sergančiųjų smegenų ląstelės laipsniškai ir nepataisomai nyksta.
Kas sukelia Alzheimerį?
Ligos kilmė yra sudėtinga – įtakos turi tiek genetika, tiek gyvenimo būdas bei kiti rizikos veiksniai. Amžius lieka vienu svarbiausių veiksnių, bet tam tikri paveldimi genai ar lėtinės sveikatos problemos gali paveikti riziką susirgti šia liga.
Alzheimerio ligos raida
Liga vystosi lėtai ir bėgant metams simptomai blogėja. Laikui bėgant, ji apsunkina kasdienes veiklas ir reikalauja vis didesnės priežiūros. Kiekvienoje stadijoje keičiasi atminties, mąstymo ir elgesio pakitimai.
