Vis dažniau diskutuojama apie įvairias namines priemones spuogams gydyti, tačiau ar tikrai aspirinas, įprastas vaistas nuo skausmo, gali padėti spręsti šią odos problemą? Bandykime išsiaiškinti, ką apie tai sako mokslas.
Aspirinas ir spuogai: ar yra ryšys?
Aspirinas – dažniausiai vartojamas skausmui mažinti ir karščiavimui malšinti. Jo sudėtyje esanti acetilsalicilo rūgštis yra gimininga salicilo rūgščiai, dažnai randamai priemonėse nuo spuogų. Tačiau tarp šių dviejų medžiagų yra esminių skirtumų.
Salicilo rūgštis padeda sausinti odą, šalina negyvas ląsteles bei perteklinius riebalus, todėl gali būti naudinga lengvos formos aknei gydyti. Tačiau moksliniai tyrimai apie jos veiksmingumą vis dar gana riboti.
Ką byloja tyrimai apie aspirino naudojimą išoriškai?
Nėra mokslinių įrodymų, kad teptinis (išoriškai ant odos naudojamas) aspirinas turėtų aiškų naudą spuogams gydyti. Kai kurie tyrimai aptarė, jog per burną naudojamas aspirinas gali sumažinti odos patinimą esant kitų priežasčių sukeltai uždegiminei reakcijai, tačiau dėl aknės gydymo rekomendacijų nėra.
Buvo atliktas nedidelės apimties tyrimas, kur dalyviai naudojo aspirino preparatą prieš histamino sukeltą odos uždegimą. Tyrimas parodė, kad kai kurie uždegiminiai požymiai sumažėjo, tačiau nieko nepasakyta apie efektyvumą gydant aknės bėrimus.
Kaip naudoti aspirino kaukę, jei vis dėlto nusprendėte išbandyti?
Tepamo aspirino nerekomenduojama naudoti kaip pagrindinės priemonės nuo spuogų. Jei vis dėlto nuspręstumėte pabandyti, svarbu vengti dažnų aplikacijų ir viską atlikti atsargiai:
- Sutraiškykite kelias aspirino tabletes (miltelių pavidalo formos, ne minkštos kapsulės).
- Sumaišykite miltelius su šaukštu šilto vandens, kol gausite tirštą pastą.
- Nuplaukite veidą įprastu prausikliu.
- Užtepkite aspirino pastą tiesiai ant probleminių vietų.
- Laikykite 10–15 minučių ir nuplaukite šiltu vandeniu.
- Po procedūros patepkite odą įprastu drėkinamuoju kremu.
Šią procedūrą nepersistenkite kartoti – pakanka išbandyti vieną ar du kartus per dieną, tik kaip taškinį gydymą. Atminkite, per dažnas naudojimas gali stipriai išsausinti odą, o pernelyg sausa oda gali išprovokuoti dar daugiau išbėrimų.
Galimos neigiamos reakcijos
Vartojant aspiriną išoriškai, dažniausiai pasitaiko tokios reakcijos kaip odos sausumas ar sudirgimas, paraudimas ir pleiskanojimas. Derinant su kitomis rūgštimis, pvz., salicilo rūgštimi, šie simptomai gali sustiprėti.
Per dažnai naudojant aspirino priemones, oda gali tapti dar jautresnė UV spinduliams. Todėl būtina kiekvieną dieną naudoti plataus spektro apsauginį kremą nuo saulės, kuris apsaugo nuo UVA ir UVB spindulių.
Nėštumo ar žindymo laikotarpiu reikėtų vengti bet kokių aspirino formų, nebent gydytojas tiksliai paskyrė dėl svarbių medicininių priežasčių. Be to, jei esate alergiški nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo, tokiems kaip ibuprofenas ar naproksenas, aspiriną reikėtų vartoti itin atsargiai arba visiškai atsisakyti.
Ką rinktis vietoj aspirino?
Nors aspirinas kai kam gali pasirodyti viliojanti alternatyva aknei gydyti, moksliniai duomenys šio pasirinkimo nepalaiko. Verčiau rinkitės tradicines ir veiksmingas priemones – salicilo rūgštį, benzoilo peroksidą ar retinoidus.
Pradėjus bet kokį acne gydymą, svarbiausia būti kantriems ir nuosekliai laikytis pasirinkto režimo, nes rezultatai gali pasirodyti tik po kelių savaičių. Rekomenduojama vengti spuogų spaudymo – tai gali paskatinti uždegimą ir padidinti randų tikimybę.
Prieš bandant naujas priemones, ypač aspiriną ar kitus veido tepalus, visuomet verta pasitarti su gydytoju ar dermatologu – ypač jei vartojate kitus preparatus ar turite sveikatos sutrikimų.
