Virškinimo sistema ir smegenys yra glaudžiai susijusios per vadinamąją žarnyno–smegenų ašį. Tai dvikryptė ryšio sistema, todėl psichologinė būsena gali paveikti virškinimą, o žarnyno būklė – savijautą ir emocinį stabilumą.
Žarnyno–smegenų ašis: kaip vyksta ryšys
Pagal dabartines medicinos žinias, tarp žarnyno ir centrinės nervų sistemos nuolat vyksta informacijos mainai. Dėl šio ryšio vienos sistemos pokyčiai gali keisti kitos veiklą: pavyzdžiui, užsitęsęs nerimas gali sustiprinti virškinamojo trakto jautrumą, o sutrikusi žarnyno mikrobiotos pusiausvyra gali būti siejama su emociniais ir nuotaikos pokyčiais.
Svarbi šios ašies grandis – žarnyno nervų sistema, dažnai vadinama „antrąja smegenų sistema“. Ji sudaryta iš plačiai žarnyno sienelėse išsidėsčiusio nervų tinklo, kuris padeda reguliuoti virškinimo judesius, sekreciją ir jutimus, įskaitant diskomfortą ar skausmą.
Kodėl emocijos „jaučiamos pilve“
Medicinos praktikoje pastebima, kad žarnynas jautriai reaguoja į stresą, įtampą ar baimę. Daugelis atpažįsta situaciją, kai prieš svarbų įvykį atsiranda spazmų, pykinimo ar „susisukusio skrandžio“ pojūtis. Tai dažnai nėra atsitiktinumas – nervų sistema perduoda signalus, kurie keičia virškinimo trakto veiklą.
Kita vertus, kai žarnyne sutrinka mikrobiotos (žarnyne gyvenančių mikroorganizmų visumos) pusiausvyra, gali didėti virškinimo simptomų intensyvumas, o kai kuriems žmonėms – ir psichologinis pažeidžiamumas. Moksliniai duomenys rodo, kad šis ryšys yra sudėtingas ir priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant miegą, mitybą, stresą ir bendrą sveikatos būklę.
Depresija, nerimas ir virškinimo sutrikimai
Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad depresijos ar nerimo simptomai neretai „atsispindi“ virškinimo trakte: gali pasireikšti pilvo skausmai, pūtimas, pakitęs tuštinimasis, rėmuo arba pykinimas. Tuo pačiu virškinimo sutrikimai gali būti susiję su didesne depresijos ir nerimo rizika.
Moksliniuose tyrimuose nustatoma, kad žmonėms, turintiems virškinimo trakto nusiskundimų, depresijos ir nerimo tikimybė gali būti didesnė. Taip pat aprašomos sąsajos tarp depresijos ir didesnės kai kurių virškinimo sistemos ligų rizikos.
Būklės, kurios dažniau siejamos su depresija
- dirgliosios žarnos sindromas;
- rūgšties refliuksas (refliuksas į stemplę);
- kepenų suriebėjimas, susijęs su medžiagų apykaitos sutrikimais;
- su alkoholio vartojimu susijusi kepenų liga;
- ūminis arba lėtinis kasos uždegimas;
- tulžies pūslės akmenligė;
- opinį kolitą primenantys uždegiminiai storosios žarnos sutrikimai.
Taip pat aprašoma, kad lėtinis stresas, dažnai lydintis depresiją ar nerimą, veikia organizmo signalines medžiagas (neurotransmiterius) ir hormonus, o tai gali turėti įtakos uždegiminiams procesams. Kai kuriuose moksliniuose darbuose nagrinėjamos ir galimos sąsajos tarp depresijos bei skrandžio vėžio rizikos, tačiau šis ryšys laikomas sudėtingu ir priklausančiu nuo daugelio papildomų veiksnių.
Serotoninas: kodėl žarnynas svarbus nuotaikai
Dažnai minima, kad didžioji dalis organizmo serotonino susidaro būtent žarnyne. Serotoninas dalyvauja ne tik nuotaikos reguliavime, bet ir virškinimo trakto judrumo bei jautrumo mechanizmuose.
Duomenys apie tai, ar sumažėjęs serotonino kiekis tiesiogiai lemia depresijos išsivystymą, nėra vienareikšmiai: dalis tyrimų rodo galimą ryšį, kiti jo aiškiai nepatvirtina. Vis dėlto klinikinėje praktikoje plačiai taikomi antidepresantai, kurie didina serotonino prieinamumą nervų sistemoje, daugeliui žmonių gali sumažinti depresijos simptomus.
Tyrimuose su gyvūnais pastebėta įdomi kryptis: mažesnis serotonino kiekis žarnyne siejamas su vidurių užkietėjimu, o smegenyse – su į depresiją panašiais elgesio pokyčiais. Toks požiūris palaiko idėją, kad kai kuriais atvejais naudinga vienu metu vertinti tiek virškinimo, tiek psichikos sveikatos aspektus, tačiau žmonėms reikalingi papildomi tyrimai.
Kada verta kreiptis pagalbos
Geresnis žarnyno ir psichologinės savijautos ryšio supratimas gali padėti pasirūpinti bendra sveikata. Jei ilgą laiką vargina virškinimo sutrikimai ir kartu pasireiškia depresijos ar nerimo požymiai, rekomenduojama kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Vertinant situaciją kompleksiškai, galima pasirinkti tinkamiausią pagalbos planą tiek kūnui, tiek emocinei būklei.
Priklausomai nuo simptomų, gali būti naudinga ir psichikos sveikatos specialisto konsultacija. Taip pat kai kuriems žmonėms padeda pasikalbėti su dietistu, kuris gali pasiūlyti individualiai pritaikytus mitybos pokyčius.
Esmė
Moksliniai duomenys rodo, kad žarnyno–smegenų ašis leidžia virškinimo sistemai ir smegenims tiesiogiai keistis informacija abiem kryptimis. Dėl to emocinė įtampa ar depresijos ir nerimo simptomai gali pasireikšti virškinimo nusiskundimais, o žarnyno funkcijos sutrikimai kartais siejami su prastesne psichologine savijauta.
Jeigu skrandžio ar žarnyno problemos užsitęsia ir kartu pastebite nerimo ar depresijos požymių, verta neatidėlioti ir kreiptis profesionalios pagalbos, kad būtų įvertintos galimos priežastys ir parinktas tinkamas gydymo bei savipriežiūros planas.
