Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) laikomas lėtine liga, kuriai būdingi ilgalaikiai arba pasikartojantys simptomai. Nors simptomai gali trumpam nurimti, paprastai būtina nuolat laikytis tam tikrų mitybos ir gyvenimo būdo principų, kad palengvintumėte savo savijautą ir išvengtumėte paūmėjimų.
DŽS simptomai: nuo paūmėjimų iki ramybės laikotarpių
Sergantysis DŽS dažnai susiduria su simptomų svyravimu. Kai kada ligos požymiai staiga suintensyvėja ir pereina į vadinamus paūmėjimus – tokiu metu padidėja pilvo skausmas, pūtimas, sutrinka žarnyno veikla. Tuo tarpu ramybės periodai būna be simptomų arba jie būna labai silpni.
Svarbu žinoti, kad šiai būklei būdingas nereguliarus ir nenuspėjamas eigą. Kai kurie žmonės jaučia nepertraukiamą pilvo diskomfortą ir kitus nemalonius pojūčius, dėl to gali blogėti gyvenimo kokybė, sudėtingėti kasdieniai santykiai ir darbinė veikla.
Kokie mitybos įpročiai palengvina DŽS eigą?
Daugybė tyrėjų atkreipia dėmesį: tam tikri produktai skatina DŽS simptomus, o ypač didelę įtaką turi FODMAP grupės angliavandeniai. Šie cukrūs – fermentuojami oligosacharidai, disacharidai, monosacharidai ir polioliai – sukelia pilvo pūtimą, dujų kaupimąsi, dieglius ar neįprastus tuštinimosi pokyčius.
Specialistai dažnai rekomenduoja mažai FODMAP turinčią mitybą, kuri reiškia tam tikrų maisto produktų vengimą arba jų apribojimą:
- Verta rinktis: avižinius produktus, nuluptus bei be sėklų vaisius ir daržoves, augalinius pieno pakaitalus, liesą, neprieskoniuotą baltymą.
- Patartina riboti: žiedinius kopūstus, brokolius, kviečius, miežius, rugius, ankštinius augalus, dirbtinius saldiklius, karvės pieną.
Kad lengviau atpažintumėte individualiai dirginančius produktus, naudinga rašyti maisto dienyną – jo pagalba pavyksta susieti simptomų atsiradimą su tam tikrais valgiais. Taip pat verta pasitarti su gydytoju ar dietologu – jie padės sudaryti Jums tinkamą planą.
Ką dar galima keisti gyvenimo būde?
Ne tik mityba, bet ir kasdieniai įpročiai lemia DŽS simptomų kontrolę. Kai kuriuos iš jų galima lengvai pritaikyti kasdienybėje:
- reguliari fizinė veikla
- rūkymo atsisakymas
- streso mažinimo būdai
- pakankamas skysčių vartojimas
- mažo kiekio, dažnesni valgiai
- probiotikų vartojimas kaip papildas
Medikamentinis gydymas: ar visada būtinas?
Daugelis žmonių gali kontroliuoti DŽS tenkindamiesi mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiais. Prireikus, trumpalaikiam simptomų palengvinimui galima vartoti vaistinių priemonių be recepto:
- Viduriavimui mažinti – loperamidas, skaidulų papildai ar bismuto preparatai
- Užkietėjus viduriams – papildomos skaidulos, minkštikliai ar vidurius laisvinantys preparatai
Nors šios priemonės dažnai suteikia pagerėjimą, daugelis žmonių jomis lieka nepatenkinti. Esant sunkiai valdomiems simptomams, gydytojas gali paskirti receptinius vaistus, taikomus pagal pagrindinį negalavimą:
- Esant nuolatiniam viduriavimui: tam tikri žarnyno funkciją veikiantys receptiniai vaistai
- Esant užkietėjimui: žarnyno veiklą skatinantys vaistai
Vis dėlto svarbu žinoti, kad nei vienas vaistas DŽS neišgydo – jie tik padeda suvaldyti simptomus. Nuosekliai laikantis sveikos mitybos, pasirinkus tinkamus įpročius ir esant reikalui pasitelkus vaistinius preparatus, galima pasiekti ženklų gyvenimo kokybės pagerėjimą.
