Mamos pienas ir žindymas yra nuostabus gamtos procesas, užtikrinantis mažylio augimą bei sveikatą. Įdomu tai, kad motinos pienas keičia savo sudėtį net per vieną maitinimą – jis prisitaiko prie vaiko poreikių kiekvieną akimirką.
Kaip kinta pieno sudėtis žindymo metu
Maitinimo pradžioje kūdikis gauna taip vadinamą priešpienį, kuris yra skystesnis, turi mažiau riebalų bei kalorijų, tačiau suteikia greitą troškulio malšinimą ir pradeda pasotinti vaikutį. Šis pienas primena liesą pieną – jis lengvas, gaivus, užpildo pirmuosius bado pojūčius.
Po kurio laiko žindant, pieno konsistencija keičiasi: atsiranda vadinamasis pagrindinis maitinimo pienas, dar vadinamas užpieniu. Jis tirštesnis, turtingas riebalais – dažnai lyginamas su riebiu pienu ar net desertu. Būtent dėl šio plano pabaigos pieno kūdikis jaučiasi visiškai sotus, gauna visą jam reikalingą energiją ir kalorijas.
Kodėl svarbus balansas tarp priešpienio ir užpienio?
Pieno riebalų kiekis motinos piene gali labai skirtis ir priklauso nuo daugybės veiksnių. Kai kurioms mamoms priešpienis ir užpienis būna aiškiai skirtingos sudėties, kitoms – šis skirtumas mažesnis. Nerimaujama, jei vaikutis dėl tam tikrų aplinkybių negauna pakankamai riebiojo pabaigos pieno – gali atrodyti, kad jis alkanas, sunkiau auga ar patiria pilvuko bėdų.
Kai kūdikis maitinamas trumpai arba pereinama nuo vienos krūties prie kitos per greitai, jis gali gauti daug priešpienio, bet nespėti sulaukti riebesnio užpienio. Tokia situacija vadinama priešpienio ir užpienio disbalansu, kuris gali atsirasti ir dėl pieno pertekliaus.
Kaip atpažinti priešpienio ir užpienio disbalansą?
- Kūdikis po maitinimo išlieka neramus, verkia ar yra irzlus.
- Pastebimi permainingi išmatų pokyčiai: jos gali būti žalsvos, skystos ar putotos.
- Po valgymo vaikutis atrodo labai neramus, būdingas pilvo pūtimas.
- Maitinimai itin trumpi – trunka vos penkias ar dešimt minučių.
Toks disbalansas kartais klaidingai palaikomas laktozės netoleravimu ar alergija pieno baltymams, tačiau šios būklės yra retos. Ženklai gali priminti ir kitas kūdikių virškinimo problemas, tokias kaip kolikos ar refliuksas.
Mamos taip pat gali pastebėti savo kūne pokyčius: nuolat pilnos ar skausmingos krūtys, dažnai užsikemšantys pieno latakai ar net labai stiprus pieno tekėjimas kylant pienui.
Ką daryti, jei iškyla disbalansas?
- Leiskite mažyliui pabaigti maitintis iš vienos krūties prieš pasiūlant kitą – venkite per greito kaitaliojimo.
- Pasirinkite maitinti kūdikį dar prieš jam stipriai išalkstant: taip sumažės agresyvaus čiulpimo rizika ir sumažės pieno pertekliaus grėsmė.
- Įvairios žindymo pozos, pvz., maitinimas gulint ar pasilenkus, gali palengvinti maitinimą ir reguliuoti pieno srovę.
- Jei kūdikis pieną gausiai išspjauna, padarykite trumpą pertraukėlę ir leiskite pienui nutekėti į sauskelnę ar rankšluostį.
- Prieš žindymą galima nupumpuoti šiek tiek pieno, kad sumažėtų itin stipraus pieno tekėjimo refleksas.
Kilus rimtiems klausimams dėl vaiko svorio augimo, sunkumų maitintis ar dažnų laisvų išmatų, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju.
Pagrindinė žinia tėvams
Kūdikiai paprastai intuityviai žino, kiek pieno jiems reikia. Stebint mažylio signalus ir leidžiant jam maitintis tiek, kiek jis nori, dažniausiai užtikrinamas natūralus pieno sudėties balansas. Jei mažylis po maitinimo atrodo sotus ir patenkintas, būgštavimas dėl priešpienio ir užpienio disbalanso nebūtinas.
Jei kyla abejonių dėl vaiko maitinimo ar savijautos, verta pasikonsultuoti su gydytoju ar žindymo specialistu, kurie padės išspręsti iškilusius klausimus.













