Skausmas sėdmenų srityje gali kilti dėl įvairių sveikatos sutrikimų – nuo hemorojaus ar išangės įtrūkimų iki kitų priežasčių. Kai kuriais atvejais panašūs pojūčiai pasireiškia ir išangės vėžio metu, kuriam būdinga ne tik skausmas, bet ir kiti simptomai – pavyzdžiui, pakitusi išmatų forma ar kraujavimas.
Simptomai, susiję su išangės vėžiu
Išangės vėžys pasireiškia ne tik skausmu – svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus požymius. Dalis šių simptomų gali pasireikšti esant ir kitoms ligoms, todėl labai svarbu nesigydyti pačiam, o laiku pasitarti su gydytoju.
- Kraujavimas iš išangės
- Nenormalus niežėjimas aplink išangę
- Pastebimas gumbelis ar sustorėjimas ties išange
- Išsiplėtimas ar patinimas šalia išangės
- Padidėję limfmazgiai šioje srityje
- Nereti tuštinimosi įpročių pokyčiai – pavyzdžiui, neįprasta išmatų forma
Kai kuriems žmonėms išangės vėžys ilgą laiką gali nesukelti jokių pastebimų požymių.
Kaip diagnozuojamas išangės vėžys
Pastebėjus įtartinų simptomų būtina pasikonsultuoti su gydytoju, ypač jei šeimoje buvo vėžio atvejų. Konsultacijos metu gydytojas atidžiai išklausys jūsų nusiskundimus ir gali klausti apie šeimos sveikatos istoriją.
Pirminė apžiūra paprastai pradedama tiesiosios žarnos palpacija – gydytojas pirštu, apsimovęs pirštinę ir naudodamas lubrikantą, įvertina ar nėra pakitimų.
Prireikus taikomi papildomi tyrimai:
- Endoskopija – į išangę įkišamas plonas vamzdelis su kamera, leidžiantis apžiūrėti gleivinę ir, esant reikalui, paimti audinio mėginį.
- Anoskopija – trumpas vamzdelis su apšvietimu leidžia ištirti išangę ir jos gleivinę.
- Rektosigmoidoskopija – ilgesnis vamzdelis suteikia galimybę apžiūrėti ne tik tiesiąją, bet ir dalį storosios žarnos.
- Biopsija – radus įtartiną darinį, paimamas nedidelis audinio mėginys, kuris ištyriamas laboratorijoje.
- Vaizdiniai tyrimai: rentgeno nuotrauka, magnetinio rezonanso tomografija, ultragarso ar PET tyrimai, padedantys įvertinti, ar vėžys išplitęs.
Kas didina išangės vėžio riziką
Egzistuoja veiksnių, kurie gali didinti riziką susirgti išangės vėžiu. Į juos verta atsižvelgti, jei jaučiate simptomus:
- Amžius – dažniau ši liga diagnozuojama 50 metų ir vyresniems žmonėms
- Rūkymas – tabako vartojimas siejamas su didesne daugumos vėžio rūšių rizika
- Analinis seksas – šis lytinis aktyvumas gali padidinti riziką susirgti
- Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – turint šią infekciją rizika ženkliai padidėja
- Imuniteto slopinimas – ilgalaikis imunitetą mažinančių vaistų vartojimas ar ligos, kurios silpnina organizmo gynybinę sistemą, taip pat didina riziką
Kitos dažnesnės priežastys
Nors neįprastas skausmas sėdmenų ar išangės srityje gali būti neraminantis, dažniausiai jį sukelia nepavojingos būklės. Dažniausios – išangės įtrūkimai, hemorojus, lytinių organų karpos, užkietėję viduriai ar raumenų patempimai, ypač jei neseniai aktyviai sportavote ar smarkiai judėjote.
Perspektyvos ir ką daryti
Jei jaučiate neįprastą skausmą ar pastebite kitus minėtus simptomus, verta kuo greičiau kreiptis į gydytoją ir pasidalinti nerimu. Specialistas, įvertinęs jūsų būklę, paskirs reikalingus tyrimus bei pateiks konkrečių rekomendacijų.
