Daugelis žmonių, sergančių vilklige, gali pastebėti, kad tampa ypač jautrūs karščiui. Šis organizmo savijautos pokytis nėra retas ir gali stipriai paveikti kasdienį gyvenimą.
Kaip vilkligė keičia reakciją į karštį
Vilkligė – tai lėtinė autoimuninė liga, kuri paveikia daugelį kūno sistemų. Dėl šios ligos organizmas kartais nebesugeba tinkamai reguliuoti kūno temperatūros. Kiekvieno žmogaus vilkligė pasireiškia individualiai, bet dažnai pasitaikantys simptomai gali rodyti sudėtingesnius temperatūros svyravimus.
Karščiui jautrūs žmonės su vilklige taip pat dažnai skundžiasi išsekimu, kuris dar labiau sustiprėja dėl šilumos. Be to, vilkligės gydymui naudojami vaistai, ypač kortikosteroidai, gali daryti įtaką organizmo temperatūros reguliacijos mechanizmams. O kai kuriems ligoniams vilkligė pasireiškia odos bėrimais ar paūmėja esami odos pokyčiai veikiant karščiui ir saulei.
Pagrindinės priežastys, lemiančios jautrumą karščiui
- Kūno temperatūros svyravimai ir didelė karščiavimo tikimybė – karščiavimas nustatomas nemažai daliai sergančiųjų vilklige.
- Nuovargis – didžioji dauguma vilklige sergančių žmonių kenčia nuo nuolatinio išsekimo, kurį šiluma dar labiau sustiprina.
- Kai kurių vaistų poveikis – kai kurie vaistai, skirti gydyti vilkligę, gali sutrikdyti normalią organizmo reakciją į karštį.
- Odos reakcijos – karštis ir ultravioletiniai spinduliai gali pabloginti esamus bėrimus.
Kokie požymiai rodo jautrumą karščiui?
- Padidėjęs nuovargis ar silpnumas po kontakto su šiluma
- Galvos svaigimas, lengvas alpimas
- Sustiprėję sąnarių arba raumenų skausmai
- Odos pakitimai – paraudimas, išbėrimai
- Pykinimas, galvos skausmas
- Sujaukta mintis, prastėjanti koncentracija
- Prakaitavimas naktį, miego sutrikimai
Kaip padėti sau, jei vilkligė didina jautrumą karščiui?
Išmokti gyventi su karščio netoleravimu galima, jei žinote pagrindinius būdus, kaip sau padėti kasdien:
- Pakankamai gerkite vandens visą dieną, kad organizmas neperkaistų.
- Rinkitės lengvus, laisvus, orui pralaidžius drabužius.
- Venkite būti lauke pačiu karščiausiu paros metu – dažniausiai tarp 10 ir 16 valandos. Jei reikia eiti į lauką, suplanuokite veiklas ankstyvais rytais arba vakarais. Namuose stenkitės išlaikyti malonią, vėsią aplinką.
- Naudokite vėdinimo priemones ir oro kondicionierių, dažnai šveiskite vėsiu vandeniu rankas bei veidą, pagalvokite apie specialius šaldymo liemenes ar dušus su laipsniškai vėsinamu vandeniu.
- Kai lauke karšta, ribokite fizinį krūvį, stenkitės pailsėti dažniau.
- Pasiaiskinkite su gydytoju, ar jūsų vartojami vaistai gali padidinti jautrumą karščiui ir kaip juos saugoti per karščius.
Patiriant padidintą karščio jautrumą kartu su vilklige, kasdienybė gali atrodyti sudėtinga. Vis dėlto, sekdami patikimus patarimus ir pastebėdami savo kūno reakcijas, galite sumažinti nemalonius pojūčius ir pasirūpinti savo savijauta. Pasitarkite su gydytoju apie individualų priemonių planą ir prisiminkite – net jeigu simptomai atrodo sudėtingi, nesate vieni.













