Stresas kasdienėje veikloje ne tik slopina gerą savijautą, bet ir gali sustiprinti ar paskatinti rūgšties refliuksą. Kai žmogus patiria stresą, jis tampa jautresnis net ir nedideliam skrandžio rūgšties kiekiui stemplėje. Todėl pasirūpinus streso valdymu dažnai pagerėja ir virškinimo savijauta.
Streso ir rūgšties refliukso ryšys
Pastebėta, kad nuolat patiriantys stresą žmonės dažniau skundžiasi rūgštinio refliukso ar gastroezofaginio refliukso ligos simptomais. Stresas veikia ne tik bendrą organizmo savijautą, bet ir keičia virškinamojo trakto jautrumą – ypač stemplėje. Jautrumas rūgščiai padidėja ir dėl to simptomai pasireiškia greičiau.
2017 metų tyrimai parodė, kad padidėjęs neurologinis aktyvumas stemplėje, kurį sukelia streso metu išsiskiriantys neuropeptidai, daro lydinčius simptomus ypač nemalonius. Vadinasi, net ir maži rūgšties kiekiai sukelia ryškesnį diskomfortą. Be refliukso, padidėjęs virškinimo trakto jautrumas gali paskatinti ir kitų sutrikimų, tokių kaip funkcinė dispepsija ar dirgliosios žarnos sindromas, išsivystymą.
Ką rodo tyrimai apie stresą ir refliuksą?
Keliuose skirtingose šalyse atliktuose moksliniuose tyrimuose nustatyta, kad žmonės, kurių streso lygis vidutinis ar aukštas, beveik dvigubai dažniau patiria rūgštinio refliukso simptomus nei tie, kurių stresas mažesnis. Dažniausi simptomai – rėmuo, rūgšties kilimas, krūtinės skausmas, kosulys, dažnas raugėjimas. Tai ypač išryškėjo tyrinėjant studentų ir darbuotojų savijautą įvairiose aplinkose.
Mentalinės sveikatos sąsajos
Psichologiniai sunkumai, tokie kaip nerimas ar depresija, ne tik dažniau pasitaiko tarp žmonių, patiriančių rūgštinį refliuksą, bet ir gali paskatinti šių simptomų atsiradimą. 2021 ir 2022 metų apžvalginiai straipsniai parodė, kad ryšys veikia abipusiai: psichosocialiniai sunkumai didina polinkį sirgti refliuksu, o rūgštinio refliukso liga, savo ruožtu, padidina riziką prastėti emocinei savijautai. Be to, streso sukeltas nerimas ir depresija dažnai stiprina virškinimo sistemos pojūčius.
Kaip sumažinti rūgštinio refliukso simptomus patiriant stresą?
Siekiant palengvinti rūgštinio refliukso simptomus, vertėtų atkreipti dėmesį ne tik į vaistus ar mitybą, bet ir į kasdienio gyvenimo pokyčius, padedančius valdyti stresą. Streso mažinimas dažnai padeda susigrąžinti ir sklandžią virškinimo veiklą.
- Reguliari fizinė veikla – sportas ar net ilgi pasivaikščiojimai skatina natūralių stresą malšinančių hormonų išsiskyrimą.
- Kokybiškas miegas – svarbus atsistatymui ir nervų sistemos pusiausvyrai.
- Mindfulness arba dėmesingas sąmoningumo lavinimas, meditacija, jogos užsiėmimai ar netgi lėta, apgalvota kvėpavimo praktika padeda sumažinti įtampą.
- Raminantys pomėgiai – piešimas, dienoraščio rašymas ar mėgstamos muzikos klausymasis – padeda atitrūkti nuo įtampos.
- Savitarpio ribų nustatymas ir jų laikymasis, savęs priežiūra kasdienybėje.
Be streso valdymo, gerai apgalvoti ir mitybos įpročiai: rinktis lengviau virškinamą maistą, valgyti reguliariai, vengti persivalgymo ir aštraus, rūgštaus ar riebaus maisto. Taip pat verta stebėti, kurie gėrimai ar patiekalai dažniausiai sukelia nemalonių pojūčių, ir juos sumažinti arba iš viso atsisakyti.
Jei kartu pasireiškia ilgalaikių psichologinių sunkumų, tokių kaip nerimo sutrikimai ar depresija, kreipimasis dėl pagalbos gali padėti pagerinti bendrą savijautą ir netiesiogiai – sumažinti refliukso simptomus. Tokiu atveju gali praversti tiek individuali psichoterapija, tiek streso valdymo užsiėmimai, o kai kuriais atvejais – paskirti vaistai emocinei pusiausvyrai palaikyti.
Kartais nuolatinis rūgšties refliuksas dar labiau didina įtampą, todėl svarbu pasitarti su gydytoju dėl papildomo gydymo, ypač jei simptomai stiprūs ar dažnai pasikartojantys.
Ką verta prisiminti
Stresas ne tik sukelia, bet ir pablogina rūgštinio refliukso simptomus, nes didina stemplės jautrumą rūgščiai. Ieškant būdų, kaip mažinti stresą ir rūpintis emocine gerove, kartu galima sumažinti ir nemalonius virškinimo trakto pojūčius.
