Argirija – tai reta būklė, kai žmogaus oda ir gleivinės įgauna melsvą ar pilkšvą atspalvį. Tokie pokyčiai atsiranda, kai organizme ilgainiui kaupiasi didesni nei įprasta sidabro kiekiai. Neigiami pokyčiai pasireiškia po ilgalaikio sąlyčio su mikroskopinėmis sidabro dalelėmis, kurios per odą, kvėpavimą ar virškinimo sistemą patenka į audinius.
Kas yra argirija
Sidabras – natūralus cheminis elementas, kuris randamas Žemės plutoje ir naudojamas įvairiose srityse – gaminant papuošalus, indus, veidrodžius, baterijas ir kitus gaminius. Nepastebimai mūsų organizmui šiek tiek sidabro kasdien gauname su oru, vandeniu, maistu ar net kai kuriais vaistais ir papildais. Problemos kyla tada, kai susikaupia per didelis šio metalo kiekis – tuomet išsivysto argirija.
Argirijos paplitimas
Ši būklė yra retai pasitaikanti – to priežastis yra gerokai sumažėjęs sidabro naudojimas pramonėje bei medicinoje per pastaruosius dešimtmečius. Didesnė rizika susirgti argirija kyla tiems, kas nuolat dirba su sidabru, bei asmenims, ilgą laiką vartojantiems preparatus ar papildus su sidabro junginiais.
Argirijos formos
Argirija skirstoma pagal jos pasireiškimo plotą ir pobūdį:
- Bendrinė argirija: spalvos pokyčiai apima didelius odos plotus ar visą kūną.
- Lokalizuota argirija: pilkšvumą ar melsvumą galima pastebėti tik tam tikroje vietoje.
- Argyrozė: ši forma pažeidžia tik akis ar akių sritį.
Argirijos simptomai
Pagrindinis požymis – melsvai pilkas odos ar gleivinių atspalvis, kuris tampa ryškesnis vietose, labiau veikiamose saulės. Dažnai pastebimas ir nagų patamsėjimas, o kai kada ant paveiktos vietos atsiranda pilkšvai mėlyni iškilimai (makulės). Ankstyvieji pakitimai gali prasidėti burnos gleivinėje – kai kurie dantenų plotai tampa rusvai-pilki dar iki spalvos pokyčių odoje.
- Odos atspalvis mėlynas-pilkas ar pilkas
- Patamsėjusios vietos, paveiktos saulės
- Patamsėję nagai
- Pilkos/mėlynos iškilios dėmės odoje
Kai kuriais atvejais argiriją gali lydėti pilvo skausmai, galvos skausmas, didelis nuovargis, inkstų pažeidimas, odos dirginimas ar net traukuliai. Kiek stipriai pasireikš simptomai, priklauso nuo to, kaip daug sidabro susikaupė organizme, koks būdas buvo patekimo ir kaip ilgai jis buvo organizme.
Kaip organizmas pasisavina sidabrą
Sidabro perteklius žmogaus organizme atsiranda tada, kai ilgą laiką į organizmą patenka mikroskopinės šio metalo dalelės. Pats sidabro turinčių papuošalų nešiojimas ar valgymas su sidabriniais įrankiais argirijos nesukelia. Pavojingiausios situacijos:
- Darbas su grynu sidabru (pavyzdžiui, kasdienis kontaktas gamybos ar kasybos srityje)
- Ilgalaikis vaistų ar maisto papildų vartojimas, kurių sudėtyje yra sidabro druskų, kolloidinio sidabro ar sidabro acetato
- Chirurginės operacijos ar odontologinės procedūros, kurių metu naudotos sidabrinės siūlės ar sidabro turinčios plombos
Kaip nustatoma argirija
Pirmiausia gydytojas aptars jūsų medicininę istoriją, išsiaiškins, ar esate turėję sąlytį su sidabru ar kito metalo junginiais. Po to atliekamas fizinis apžiūrėjimas. Siekiant tiksliai patvirtinti diagnozę ir atmesti kitas ligas, dažniausiai daroma odos biopsija: paimamas ir mikroskopu ištiriamas mažas pilkšvai atrodantis odos lopinėlis – ten galima pamatyti susikaupusias sidabro daleles.
Argirijos gydymas
Gydymas sudėtingas, nes atsiradus pigmentacijos pokyčiams juos pašalinti labai sunku arba išvis neįmanoma. Jei nustatoma argirija, pirmas žingsnis – nutraukti bet kokių sidabro turinčių produktų naudojimą (vaistus, lašus, papildus). Dirbantiems su sidabru patariama darbe naudoti apsaugines priemones: pirštines, akinius ar kaukę.
Vaistai, kurie naudojami kitoms sunkaus metalų apsinuodijimo formoms (chelatinė terapija), argirijos efektyviai negydo. Kartais odos spalvos pakitimai sumažėja taikant lazerinę terapiją. Procedūros metu gydytojas naudoja stiprią šviesos srautą, kuris ardo pakitusį odos audinį – organizmas gamina naują, sveikesnę odą. Vis dėl to, šių gydymo būdų sėkmė nėra užtikrinta ir rezultatai – įvairūs, nes sidabro nuosėdos dažnai būna negrįžtamos. Atliekami nauji tyrimai, siekiant rasti veiksmingesnius sprendimus.
Simptomų valdymas
Odos spalvos pokyčiai gali dar labiau išryškėti buvojant saulėje, nes ultravioletiniai spinduliai skatina pigmentacijos ir hiperpigmentacijos vystymąsi. Norint sumažinti šią riziką, rekomenduojama dėvėti apsauginius drabužius, kasdien naudoti apsauginį kremą nuo saulės bei dažnai jį atnaujinti, ypač aktyviai judant ar suprakaitavus. Odos pakitimus laikinai galite maskuoti kosmetika, tačiau ją būtina pašalinti dienos pabaigoje, kad neatsirastų odos problemų.
Argirijos prevencija
- Nevartokite sidabro turinčių vaistų, produktų ir papildų
- Dirbdami su sidabru dėvėkite individualias apsaugos priemones
- Kaskart išeinant į lauką saugokite odą nuo saulės (apsauginiu kremu, galvos apdangalu, drabužiais)
- Pasitarkite su gydytoju, jei naudojate preparatą, kurio sudėtyje gali būti sidabro
- Esant galimybei, keiskite senas dantų plombas, kurios turi sidabro junginių
Ligos eiga ir perspektyvos
Dažniausiai argirija būna nuolatinė ir jos požymių visiškai pašalinti neįmanoma. Jei gydymas neveiksmingas, galite laikinai užmaskuoti odos atspalvį kosmetinėmis priemonėmis. Prieš pradedant naudoti bet kokius produktus ar papildus su sidabru – ypač kolloidiniu sidabru – būtina pasitarti su gydytoju. Dirbantiesiems su šiuo metalu svarbu pasirūpinti apsauga darbe ir laikytis saugumo reikalavimų, kad kuo mažiau į organizmą patektų sidabro dalelių.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Kilus pirmiesiems melsvos-pilkšvos odos ar gleivinių pakitimams, būtina kuo greičiau pasikonsultuoti su gydytoju. Ankstyva diagnostika ir sidabro sąlyčio nutraukimas gali padėti užkirsti kelią tolesniam simptomų plitimui.
Kokius klausimus užduoti gydytojui?
- Ar verta pakeisti senas sidabrines dantų plombas?
- Kokios priemonės padeda apsisaugoti nuo sidabro poveikio darbe?
- Ar lazerinė terapija tinkama mano atvejui?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
