Artimųjų Rytų kvėpavimo takų sindromas (MERS) yra sunkus virusinės kilmės susirgimas, pasireiškiantis kvėpavimo sutrikimais. Jį sukelia specifinis koronavirusas, o pirmieji atvejai užfiksuoti 2012-aisiais Saudo Arabijoje.

Koronavirusai ir jų įvairovė

Koronavirusai – tai virusų grupė, kuri paprastai plinta tarp žinduolių ir paukščių. Kartais šie virusai geba pereiti ir žmogui. Pirmą kartą koronavirusai aprašyti praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje. Nuo tada aptikta septynios žmones užkrėsti galinčios atmainos: keturios iš jų sukelia tik lengvą peršalimą, likusios trys yra kur kas pavojingesnės.

Sunkus ūminis kvėpavimo sindromas (SARS-CoV, nustatytas 2003 m.)
Artimųjų Rytų kvėpavimo takų sindromas (MERS-CoV, nustatytas 2012 m.)
SARS-CoV-2 – virusas, sukeliantis COVID-19

MERS paplitimas ir rizika

Nuo pirmųjų MERS protrūkių buvo užfiksuota daugiau nei dveji tūkstančiai penki šimtai susirgimų didžiojoje dalyje pasaulio. Didžioji dauguma atvejų nustatyta Saudo Arabijoje bei aplinkinėse šalyse – Irake, Irane, Izraelyje, Saudo Arabijoje ir Sirijoje. Visi atvejai siejami su kelionėmis ar gyvenimu šiose teritorijose.

MERS rizika kyla tiems, kurie neseniai viešėjo Arabijos pusiasalyje, turėjo artimą kontaktą su asmeniu, grįžusiu iš šio regiono ir susirgusiu, arba bendravo su patvirtintu MERS atveju. Sveikatos priežiūros specialistai taip pat rizikuoja, ypač jei nedirba naudodami tinkamas apsaugos priemones. Taip pat didelę dalį rizikos sudaro kontaktas su kupranugariais ar jų neapdoroto pieno, mėsos vartojimas.

Susiję įrašai

MERS kilmė ir perdavimas

Manoma, kad MERS kilęs iš šikšnosparnių ir per kitus gyvūnus, tokius kaip kupranugariai, pateko žmonėms. SARS virusas iki žmonių atėjo per civetas – mažus žinduolius, gyvenančius Afrikoje ir Azijoje. Kol kas nėra aišku, koks gyvūnas buvo COVID-19 pernešėjas.

MERS plinta kvėpavimo takais, dažniausiai oro lašeliniu būdu – ligą galima perduoti kosint ar čiaudint. Vis dėlto šis virusas nėra itin užkrečiamas – tam, kad įvyktų užsikrėtimas, dažniausiai reikia artimo ir gana intensyvaus kontakto, pavyzdžiui, šeimoje ar gydymo įstaigos aplinkoje. Visuomenės mastu virusas neplinta lengvai.

Virusas taip pat siejamas su užkrėstais kupranugariais – jų organizmuose aptinkamos žmonių MERS-CoV viruso atmainos. Tai rodo aktyvią šios ligos cirkuliaciją tarp kupranugarių ir žmonių.

MERS simptomai

MERS dažniausiai sukelia kvėpavimo sistemos pažeidimus. Kai kurie žmonės net nejaučia jokių simptomų, kiti skundžiasi lengvais peršalimo požymiais, tačiau liga gali pereiti ir į sunkią būklę. Dažniausi simptomai:

Kosulys
Karščiavimas
Dusulys arba apsunkintas kvėpavimas

Kai kuriems pasireiškia viduriavimas, pykinimas ar vėmimas. Pirmieji požymiai dažniausiai išryškėja praėjus nuo dviejų iki keturiolikos dienų po kontakto su virusu.

Galimos komplikacijos

Sunki MERS eiga gali komplikuotis į plaučių uždegimą, kvėpavimo nepakankamumą, kai prireikia dirbtinės plaučių ventiliacijos. Ligos metu gali sutrikti inkstų veikla.

Mirtingumas siekia apie 35 proc., nors tikrasis rodiklis gali būti mažesnis, nes lengvesni ligos atvejai neretai lieka nediagnozuoti. Sunkiausiai serga žmonės, kurių imunitetas nusilpęs ar jie serga lėtinėmis ligomis – vėžiu, širdies, plaučių, inkstų ligomis ar diabetu.

MERS nustatymas

Jei pasireiškia kvėpavimo sistemos simptomai, gydytojas pirmiausia domisi paciento ligos istorija – ar buvo kelionių į padidintos rizikos regionus, kontaktų su ligotais žmonėmis ar gyvūnais.

Patikslinant diagnozę, atliekami laboratoriniai tyrimai. Gali būti imamas skreplių mėginys kosint, paimamas gleivinės tepinėlis iš nosies ar gerklės, arba kraujo serumo mėginys, atskiriant kraujo plazmą nuo ląstelių.

Ne visos laboratorijos atlieka MERS-CoV tyrimus, tad prireikus mėginiai siunčiami į specializuotas visuomenės sveikatos laboratorijas.

Gydymas ir kasdienė priežiūra

Specialaus patvirtinto gydymo nuo MERS šiuo metu nėra. Medicininė pagalba orientuota į simptomų malšinimą ir organizmo stiprinimą kovojant su infekcija.

Lengvų simptomų atveju galimas gydymas namuose – vartojami vaistai nuo skausmo ar karščiavimo. Jei būklė pablogėjo, gydytojas gali paskirti intraveninius skysčius, papildomą deguonį ar net dirbtinę plaučių ventiliaciją.

Kaip neužkrėsti kitų?

Esant įtarimui ar patvirtinus MERS, labai svarbu imtis priemonių, kad liga neplistų šeimoje ar aplinkoje:

Būkite namuose, nesilankykite viešose vietose
Izoliuokitės atskiroje patalpoje, naudokitės atskiru tualetu
Dažnai plaukite rankas
Dėvėkite kaukę bendraudami su kitais
Kosint arba čiaudint uždenkite burną ir nosį servetėle, ją iškart išmeskite ir nusiplaukite rankas
Prieš atvykstant į gydymo įstaigą, informuokite medikus telefonu
Jei jaučiatės vis blogiau, kuo greičiau kreipkitės į gydytoją

Dėl grįžimo prie įprastos veiklos tinkamo laiko pasitarkite su savo gydytoju arba vietos sveikatos priežiūros tarnyba.

Kaip apsisaugoti nuo MERS?

Vakcina nuo MERS dar nesukurta, tad labai svarbu laikytis paprastų prevencijos taisyklių, tinkančių visoms kvėpavimo takų infekcijoms:

Reguliariai plauti rankas muilu arba dezinfekuojančiomis priemonėmis
Kosint ar čiaudint užsidengti burną ir nosį servetėle
Neliesti burnos, nosies ir akių nešvariomis rankomis
Vengti artimo kontakto su sergančiais asmenimis
Reguliariai valyti ir dezinfekuoti paviršius

Norint sumažinti riziką užsikrėsti nuo kupranugarių:

Po kontakto su gyvūnais nusiplaukite rankas, neturėkite reikalų su sergančiais kupranugariais
Nevartokite neapdoroto (nepasterizuoto) kupranugarių pieno ir nevirtos mėsos
Jei jūsų sveikata prasta arba esate imuniniu požiūriu pažeidžiami, venkite kontakto su kupranugariais

Priežiūra rūpinantis sergančiu žmogumi

Jei tenka gyventi kartu ar slaugyti sergantį MERS asmenį, būtina griežčiau saugotis infekcijos:

Kontaktui su kūno skysčiais ar išskyromis – naudoti kaukę, apsauginius drabužius ir pirštines
Rankšluosčius, indus bei patalynę tvarkyti su pirštinėmis. Po to kruopščiai plauti rankas

Prognozė ir stebėsenos svarba

Maža tikimybė užsikrėsti MERS, jeigu nebuvote Arabijos pusiasalyje ar nesusitikote su neseniai ten keliavusiais ir susirgusiais asmenimis. Užsikrėtus, rizika susirgti sunkia ligos forma didesnė, jei yra lėtinės ligos ar prasta bendra sveikata. Gydymo metu bus nuolat vertinama sveikatos būklė ir pritaikoma simptominė pagalba.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jeigu pajutote būdingus MERS simptomus ir turėjote galimą kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu arba grįžote iš rizikos zonos, nedelskite pasikonsultuoti su gydytoju. Ligai progresuojant ar blogėjant būklei, būtina skubi medicininė pagalba.