Vandeningos akys – dažnas reiškinys, kuris medicinoje vadinamas epifora. Tai būklė, kai ašarų atsiranda daugiau, nei reikia, arba jos nepasišalina pakankamai greitai. Nors paprastai ašaros saugo ir drėkina akį, dėl įvairių priežasčių šis procesas gali sutrikti.
- 1.Kas sukelia vandeningas akis?
- 2.Kam pasireiškia epifora?
- 3.Kaip epifora pasireiškia?
- 4.Kaip atliekama diagnozė?
- 5.Epiforos gydymas
- 6.Kaip palengvinti simptomus?
- 7.Prevencija: kaip apsisaugoti?
- 8.Koks išliekamumas ir gyvenimo kokybė?
- 9.Kada kreiptis į gydytoją?
- 10.Kuo epifora skiriasi nuo normalaus ašarojimo?
Kas sukelia vandeningas akis?
Akių ašarojimą dažniausiai lemia kita su akimi arba jos ašarų sistema susijusi problema. Dažnai epifora praeina savaime ir nekelia pavojaus, tačiau kartais ji tampa rimtesnių ligų, tokių kaip infekcijos ar ašarų latakų užsikimšimas, ženklu.
- Alerginės reakcijos
- Blefaritas (vokų uždegimas)
- Užsikimšę ašarų latakai
- Sausų akių sindromas
- Miežiai ar chalazionai
- Susuktas vokas (entropionas)
- Akių traumos
- Aplinkos dirgikliai – dūmai, tarša
- Akies ragenos pažeidimai, pavyzdžiui, nubrozdinimas
- Svetimkūniai, chemikalai, ilgai akyje užsilikę objektai
- Akies infekcijos, pvz., konjunktyvitas ar sinusitas
Kartais epiforą sukelia ne vien tiesioginiai akių dirgikliai, bet ir kitos organizmo būklės.
Kam pasireiškia epifora?
Ši problema gali pasitaikyti visiems – tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Ilgalaikis ar dažnas akių ašarojimas ypač būdingas kūdikiams bei vyresniems nei 50 metų žmonėms.
Kaip epifora pasireiškia?
Pagrindinis epiforos požymis – padidėjęs ašarojimas. Daugeliui pasireiškia ir papildomi pojūčiai ar simptomai, priklausantys nuo to, kas sukelia ašarojimą:
- Akių skausmas
- Niežėjimas
- Paraudusios akys
- Matymo neryškumas ar drumstumas
- Skausmai aplink nosį ar sinusus
- Ašaros, nuolat bėgančios skruostais
- Vandeningos akys, net kai neverkiate ir nesijuokiate
Kaip atliekama diagnozė?
Diagnozuojant epiforą, dažniausiai užtenka akių apžiūros. Gydytojas gali suleisti spalvotų lašų ir stebėti, kaip greitai jie pasišalina per ašarų latakus. Jei lašai ilgai išlieka akyje, tai rodo galimą ašarų latakų užsikimšimą.
Sudėtingesniais atvejais taikomi papildomi tyrimai – rentgenas, kompiuterinė tomografija ar nosies ertmės apžiūra specialiu vamzdeliu su šviesos šaltiniu. Šie metodai padeda nustatyti, kurioje vietoje užstrigo ašarų nutekėjimas.
Epiforos gydymas
Tai, kaip bus gydomos vandeningos akys, priklauso nuo priežasties. Daugumai žmonių, kurių ašarojimas laikinas, gydymas gali būti nereikalingas. Jei ašarojimą sukelia infekcija arba alergija, gali būti skiriami vaistai – akių lašai ar dirbtinės ašaros sausų akių atveju.
Pašalinus svetimkūnį ar pašalinus traumos padarinius, simptomai dažnai praeina. Jei ašarų latakai užsikimšę, jie gali būti išvalomi druskos tirpalu, o sudėtingesniais atvejais prireikia juos atidaryti specialiu zondavimo metodu ar net atlikti chirurginę procedūrą.
Kai problemą sukelia pažeista ar deformuota akies ar voko forma, gali tekti atlikti operaciją.
Kaip palengvinti simptomus?
- Vartokite paskirtus vaistus tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas.
- Antibiotikus vartokite visą paskirtą laiką, kad infekcija nesugrįžtų ar neišplistų.
- Netrinkite akių, venkite liesti akis rankšluosčiu ar kitais daiktais, kad papildomai nepažeistumėte paviršiaus ar neišprovokuotumėte didesnio uždegimo.
Prevencija: kaip apsisaugoti?
Nors kai kuriais atvejais išvengti epiforos neįmanoma, verta laikytis paprastų taisyklių. Jei dirbate arba užsiimate veikla, kuri gali pakenkti akims, visada dėvėkite akių apsaugą. Jei žinote, kad jautriai reaguojate į tam tikrus alergenus, stenkitės išvengti jų poveikio.
Pakalbėkite su gydytoju, jei pastebite tendenciją dažnai ašaroti, kad galėtumėte aptarti galimus prevencijos būdus.
Koks išliekamumas ir gyvenimo kokybė?
Daugeliu atvejų epifora yra laikina ir praeina savaime, pvz., pasibaigus alergijos sezonui arba nurimus akių dirginimui. Net ir esant gydymui, paprastai galima tikėtis pagerėjimo. Vis dėlto, jei simptomai užsitęsia, būtina pasitarti su gydytoju, kad būtų išvengta regos pablogėjimo ar rimtesnių komplikacijų.
Daugumai žmonių nereikia nutraukti darbo ar mokslų, jei vandeningos akys nesutrikdo regėjimo. Išimtis – po atliktų chirurginių intervencijų ar esant stipriems simptomams, kai regėjimas tampa itin neryškus.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Kai jaučiamas stiprus akių skausmas
- Atsiranda patinimas
- Pastebima guzelis ar iškilimas akyje
- Akys nuolat ašaroja, trukdo regai
- Staiga pasikeičia regėjimas arba kyla sunkumų matyti aiškiai
Jei teko patirti akių traumą ar staiga visiškai (ar iš dalies) prarasti regą, reikėtų kuo greičiau gauti medicininę pagalbą.
Kuo epifora skiriasi nuo normalaus ašarojimo?
Kiekvieno žmogaus akyse veikia speciali ašarų sistema, kuri palaiko drėgmę ir apsaugo akis. Tam tikros liaukos gamina ašaras, kurios ne tik drėkina, bet ir padeda pašalinti svetimkūnius bei apsaugoti akis nuo infekcijų. Paprastai šios ašaros lengvai nuteka per specialius latakus ir nepastebime jų pertekliaus. Tuo tarpu epifora reiškia, kad ašarų susikaupia tiek daug, kad jos negali pasišalinti įprastai ir pradeda bėgti per kraštus.
