Axialinė spondiloartritas paveikia sąnarius, esančius krūtinės ląstoje, stubure ir dubenyje – šios sritys dar vadinamos ašine skeleto dalimi. Ši lėtinė uždegiminė liga dažniausiai pasireiškia jaunesniems nei 45 metų žmonėms, kartais prasideda net paauglystėje ar jaunystėje. Skausmai ir sustingimas paprastai būna stiprūs, gali labai apriboti kasdienį judėjimą.
Kas yra ašinis spondiloartritas
Ašinio spondiloartrito (axSpA) metu uždegimas pažeidžia dubens, stuburo bei krūtinės ląstos sąnarius. Tai yra viena iš spondiloartritų grupės ligų, kurioms būdingas ne tik sąnarių, bet ir kitų organizmo sistemų pažeidimas. Ašinis spondiloartritas skiriasi nuo kitų artrito rūšių tuo, kad uždegimas gali išplisti už sąnarių ribų ir paveikti, pavyzdžiui, žarnyną ar akis. Neretai axSpA sergančius žmones vargina ne tik nugaros, bet ir visai su sąnariais nesusiję simptomai: akių uždegimai, virškinimo sutrikimai ar nuovargis. Uždegiminis procesas susijęs su imuninės sistemos hiperaktyvumu, o tai lemia minkštųjų audinių ir sąnarių tinimą bei pažeidimus.
Kas dažniausiai serga ašiniu spondiloartritu
Nors šia liga gali susirgti kiekvienas, ašinis spondiloartritas pasaulyje pasitaiko retai – juo serga apie 1% žmonių. Ligos pradžia dažniausiai stebima žmonėms, kurie dar nesulaukę 40 metų, dažnai net paauglystėje ar ankstyvoje jaunystėje, ir sergamumas vyrams bei moterims yra vienodas.
Kaip ašinis spondiloartritas veikia organizmą
Negydomas uždegimas ilgainiui gali sukelti stuburo slankstelių sukalkėjimus ir jų suaugimą (ankilozę). Dėl to stuburas tampa standus, praranda lankstumą, didėja osteoporozės rizika, o galiausiai gali įvykti stuburo lūžiai ar kitos komplikacijos.
Ašinio spondiloartrito priežastys
Paprastai liga būna paveldima. Daugelis axSpA sergančių žmonių turi geną HLA-B27, tačiau šio geno turėjimas nereiškia, kad būtinai susirgsite. Taip pat negalima teigti, kad axSpA išsivystys tik žmonėms su šiuo genu ar tik tiems, kurių šeimoje buvo šios ligos atvejų.
Ašinio spondiloartrito simptomai
- Lėtinis nugaros skausmas (trunkantis ne mažiau kaip tris mėnesius)
- Skausmo nėra sukėlusi trauma ar mechaniniai pažeidimai (pavyzdžiui, stuburo disko išvarža ar raumens patempimas)
- Skausmas paprastai sumažėja judant arba sportuojant
- Simptomai paaštrėja naktį ar poilsio metu
- Ryte jaučiamas sustingimas, kuris pamažu praeina pradėjus judėti
- Skausmas dažnai pereina į klubus ar sėdmenis
- Gali pasireikšti nuovargis, entezititas (sausgyslių uždegimas su sukalkėjimu ir ataugomis), dactilitas (pirštų ar kojų pirštų uždegimas), virškinimo bėdos (pvz., viduriavimas), akių uždegimai (uveitas), žvynelinė
Kaip nustatomas ašinis spondiloartritas
Nugaros skausmais besiskundžiantiems žmonėms pirmiausia atliekamas fizinis ištyrimas ir įvertinami gyvybiniai rodikliai. Tolimesni žingsniai – kraujo tyrimai, kuriais ieškoma HLA-B27 geno ar uždegimą rodiklių, pavyzdžiui, C reaktyvinio baltymo. Gali būti skiriami vaizdo tyrimai, kad būtų įvertinti ašiniai sąnariai ir stuburas. Dažniausiai naudojamos rentgeno nuotraukos ir magnetinio rezonanso tomografija – pastaroji padeda aptikti pažeidimus dar ankstyvesnėse stadijose nei rentgenas.
Diagnozė grindžiama ne tik radiologiniais požymiais – net jei uždegimo požymių nuotraukose nematyti, bet jaučiate tipiškus simptomus, gali būti diagnozuojamas neradiografinis axSpA. Neradiografinė forma reiškia, kad uždegimas dar nematomas vaizdo tyrimuose, nors simptomai atitinka spondiloartritą. Kartais ši ligos forma vėliau progresuoja ir tada pokyčius galima pamatyti rentgeno ar magnetinio rezonanso nuotraukose, bet ne visais atvejais ligos eiga tampa matoma aparatiniais tyrimais.
Ašinio spondiloartrito gydymas
Nors visiškai išgydyti axSpA šiuo metu nėra galimybių, gydymas padeda sušvelninti simptomus ir padidina gyvenimo kokybę:
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) ir skausmo – dažniausiai vartojamos veikliosios medžiagos: acetilsalicilo rūgštis, ibuprofenas, naproksenas
- Fizioterapija: kvalifikuotas specialistas sudaro individualią mankštų ir pratimų programą, kuri lankstina stuburą, mažina skausmą
- Steroidų (kortikosteroidų) injekcijos, kai skausmas ar uždegimas stipriausias tam tikroje vietoje
- Ligos eigą modifikuojantys vaistai (DMARD) – skiriami jei kiti gydymo būdai neveiksmingi, šie vaistai slopina uždegimą ir padeda išvengti sąnarių pažeidimų ateityje
- Biologiniai preparatai – modernūs vaistai, nukreipti prieš uždegimo procesus imuninėje sistemoje. Jie labai veiksmingi kontroliuojant ligos eigą, tačiau taip pat didina infekcijų riziką
Kaip galima sumažinti savo riziką
Šiuo metu nėra žinomo būdo visiškai apsisaugoti nuo ašinio spondiloartrito. Liga nėra susijusi su nugara patirtomis traumomis. Didesnė rizika susirgti tiems, kurių tėvai ar broliai/seserys taip pat ją turi, arba turintiems HLA-B27 geną, tačiau net ir šiuo atveju ligos išsivystymo garantijų nėra.
Ligos prognozė
Visiškai pasveikti nuo axSpA negalima, tačiau tinkamai prižiūrint ir sistemingai gydant galima gyventi ilgą, visavertį gyvenimą. Simptomai gali periodiškai stiprėti ar rimti, kartais jaučiami nuolat. Svarbiausia – bendradarbiauti su gydytoju, laikytis gydymo plano ir stebėti savo būklę.
Kaip rūpintis savimi sergant ašiniu spondiloartritu
- Reguliariai lankykitės pas gydytoją ir dalyvaukite kineziterapijos užsiėmimuose, jei jie skirti
- Vaistus vartokite tik taip, kaip paskirta
- Venkit rūkyti – tabako vartojimas stiprina uždegiminius procesus ir silpnina kaulus
- Stenkitės kuo daugiau judėti, rinkitės reguliarų fizinį aktyvumą (pvz., ėjimą pėsčiomis) – pratimai lėtina ligos progresavimą, saugo kaulų sveikatą
- Maitinkitės sveikai – valgykite daug vaisių ir daržovių, kurios padeda kovoti su uždegimu
Kreipkitės į gydytoją, jei pastebite, kad ligos simptomai stiprėja arba gydymas nepadeda.
Ašinio spondiloartrito ir kitų spondiloartritų skirtumai
Ankilozinis spondilitas yra viena iš ašinio spondiloartrito formų ir paprastai pirmiausia pažeidžia dubens kryžmeninius klubakaulio sąnarius. Tačiau pats axSpA gali veikti ne tik šiuos, bet ir krūtinės ar kitus stuburo sąnarius. Priklauso spondiloartritų grupei, kurią sudaro ir kitos uždegiminės ligos:
- Periferinis spondiloartritas – dažniau apima rankų ar kojų sąnarius
- Psoriazinis artritas – siejamas su žvyneline
- Reaktyvusis artritas – retas artrito tipas po bakterinės infekcijos
- Uždegiminių žarnyno ligų (pvz., Krono, opinių kolitų) sukeltas artritas
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
