Aspiracija – tai procesas, kai į kvėpavimo takus patenka ne oras, o kitos medžiagos. Dažniausiai į plaučius ar bronchus patenka dalykai, kurie turėtų keliauti virškinimo traktu – pavyzdžiui, maistas, gėrimai ar skrandžio rūgštis. Tačiau taip pat į kvėpavimo takus gali patekti vėmalai, seilės, gleivės arba svetimkūniai.
Kas gali patekti į kvėpavimo takus?
- Maisto gabalėliai
- Skrandžio rūgštis ar vėmalai
- Gėrimai arba kiti skysčiai
- Seilės ar gleivės
- Svetimkūniai
Šiais atvejais dažnai sakome, kad „kažkas pateko ne į tą gerklę“. Paprastai tai sukelia nedidelį diskomfortą ir sukelia kosulį, tačiau kartais aspiracija gali būti pavojinga: išprovokuoti užspringimą, apsunkinti kvėpavimą ar net sukelti įvairias infekcijas.
Aspiracijos priežastys ir mechanizmas
Normaliomis sąlygomis ryjant mūsų epiglotis, arba antgerklis, laikinai uždengia kvėpavimo takus, kad maistas ar skystis nepatektų į plaučius. Tačiau jei šis mechanizmas sutrinka – pavyzdžiui, dėl silpnesnių apsauginių refleksų ar nervų ir raumenų ligų – svetimos medžiagos gali lengvai patekti į kvėpavimo sistemą.
Mūsų kakle yra dvi pagrindinės vamzdinės struktūros: viena skirta maistui (stemplė), kita – orui (gerklos ir trachėja). Ryjant, antgerklis saugo, kad maistas keliautų ne į kvėpavimo takus, o į stemplę. Jei epiglotis nesuveikia tinkamai, arba refleksai priblėsta, aspiracijos tikimybė išauga.
Kas didina riziką aspiracijai
Dažnam tenka netyčia įkvėpti dalį gėrimo ar maisto, dažniausiai tai baigiasi nerimtu kosuliu ir išvalytomis kvėpavimo takais. Tačiau kai kurie veiksniai didina tikimybę aspiracijai, tarp jų:
- Raminamieji vaistai ir alkoholis – jie sumažina sąmoningumą ir refleksus, apsaugančius kvėpavimo takus.
- Centinės nervų sistemos ligos – insultai, smegenų navikai, Parkinsono liga mažina kosulio bei springimo refleksą.
- Neuromuskuliniai sutrikimai – pvz., miastenija ar Guillain-Barré sindromas, gali paveikti raumenų veiklą.
- Virškinimo trakto ligos – refliuksas ar achalazija lemia rūgšties patekimą į stemplę ir galimą išsiliejimą į kvėpavimo takus.
- Anatominiai pokyčiai – pavyzdžiui, tracheoezofaginė fistulė.
- Medicininiai prietaisai – kai kuriems pacientams naudojami zondai, jie gali trukdyti epiglotio veiklai.
Naujagimiams aspiracijos rizika didėja dėl sąlygos, vadinamos mekonijaus aspiracijos sindromu, kai prieš ar per gimimą įkvepiamas tirštas vaisiaus pirmasis tuštinimosi turinys.
Aspiracijos simptomai
- Nuolatinis ar staigus kosulys
- Pojūtis, kad kažkas užstrigo gerklėje
- Garsus kvėpavimas (švokštimas, „spragsėjimas“)
- Dusulys arba sunkus kvėpavimas
- Odos, lūpų ir nagų pamėlynavimas (cianozė)
- Sutrikęs rijimas
- Karščiavimas
Aspiracijos komplikacijos
Jei organizmas nepajėgia pašalinti aspiruotų medžiagų, kyla rimtų komplikacijų pavojus:
- Aspiracinė pneumonija
- Plaučių abscesas
- Ūminis kvėpavimo distreso sindromas
- Plaučių kolapsas (pneumotoraksas)
- Oro susikaupimas tarp plaučių ir krūtinės ląstos sienelės (pneumomediastinum)
- Plaučių uždegimas (pneumonitas)
- Uždusimas – kvėpavimo takų užsikimšimai ar daug skysčių gali lemti deguonies trūkumą organizme
Ypač pavojingos būna vadinamosios „tylios aspiracijos“ situacijos, kai žmogus net nepastebi, kad kažkas pateko į jo kvėpavimo takus.
Kaip nustatoma aspiracija
Aspiraciją gydytojas gali įtarti ar identifikuoti pagal jūsų simptomus ar išsamesnę apžiūrą. Papildomiau gali būti atliekami tyrimai – rentgeno nuotrauka ar kompiuterinė tomografija, bronchoskopija, skreplių pasėlis. Esant padidėjusiai aspiracijos rizikai ar įtarus šią būklę, reikėtų pasitarti su medikais.
Kaip gydoma aspiracija
Gydymas priklauso nuo to, kas pateko į kvėpavimo takus ir kokios yra pasekmės. Maisto ar kitų dalykų šalinimas gali būti atliekamas bronchoskopijos metu. Esant užspringimui, gali prireikti Heimlicho manevro arba kitų skubios pagalbos veiksmų.
Jei reikia, taikomos papildomos priemonės:
- Deguonies terapija
- Bronchus plečiantys vaistai
- Antibiotikai
Kartais gydymas trunka ilgiau, jei problema susijusi su lėtinėmis ligomis, didinančiomis aspiracijos tikimybę. Daugeliu atvejų, jei aspiracijos metu pavyksta kosint pašalinti svetimkūnį ar skystį ir nėra gretutinių ligų, papildomo gydymo neprireikia.
Ar aspiracija gali praeiti savaime?
Nedidelius skysčių ar dalelių kiekius, patekus į kvėpavimo takus, organizmas dažniausiai pašalina pats. Gleivėse dalelės sulaikomos, o tuomet cilijų pagalba pašalinamos iš bronchų.
Tačiau gausesnis maisto, skysčių kiekis ar pati skrandžio rūgštis gali sukelti infekcijas, ypač tiems, kurių imunitetas nusilpęs. Apsinuodijus skrandžio turiniu, kvėpavimo takai gali būti pažeisti ilgą laiką.
Kaip sumažinti aspiracijos riziką
Aspiracijos pavojų galite sumažinti tinkamai gydant pagrindines ligas ir laikantis tam tikrų valgymo bei gėrimo rekomendacijų. Gali praversti ir kalbos terapeuto sudarytos specialios rijimo technikos. Dažniausiai patariama:
- Valgant ir geriant sėdėti stačiai. Rekomenduojama išlaikyti bent 45° kampą ir po valgio dar bent valandą neišsitiesti.
- Maistą supjaustyti mažais gabaliukais, gerai sukramtyti prieš nuryjant.
- Rijimo metu naudoti pastangą – sąmoningai stipriau spausti maistą gerklėje, taip padedant jam saugiai nusileisti į stemplę.
Kada kreiptis į gydytoją?
Turint lėtinių ligų ar būklių, kurios didina aspiracijos tikimybę, svarbu konsultuotis su gydytoju dėl prevencijos priemonių ir stebėtinų simptomų.
Skubi medicininė pagalba reikalinga, kai:
- Negalite normaliai ryti
- Atsiranda stiprus dusulys arba trūksta oro
- Oda, lūpos ar nagai pamėlynavo
- Jaučiate stiprų krūtinės skausmą
- Manote, kad maistas ar svetimkūnis užstrigo kvėpavimo takuose
