Įkvėpimo pneumonija – tai plaučių infekcija, kai oro pūslės plaučiuose (alveolės) užsidega ir prisipildo skysčių. Ši būklė išsivysto tada, kai į kvėpavimo takus patenka ne oras, o svetima medžiaga – dažniausiai maistas, skysčiai, seilės, skrandžio sultys, vėmalai ar smulkūs svetimkūniai.
Kas yra įkvėpimo pneumonija
Įkvėpimo pneumoniją dažniausiai sukelia bakterijos, kurios patenka į plaučius kartu su pašaline medžiaga. Paprastai, kai kas nors patenka „ne į tą gerklę“, žmogus stipriai sukosti ir pašalina svetimkūnį. Tačiau tiems, kurie negali pakankamai stipriai sukosėti arba šio fakto net nepastebi, svetima medžiaga lieka plaučiuose ir gali sukelti infekciją.
Dažnai įkvėpimas į plaučius įvyksta nepastebimai – tai vadinama tylia aspiracija. Tokiu atveju infekcija išsivysto ne iš karto, simptomai gali atsirasti po kelių dienų ar net savaičių.
Įkvėpimo pneumonijos simptomai
- Karščiavimas
- Dusulys arba švokštimas
- Kosulys, kuriuo iškosėjama kraujo ar pūlių
- Skausmas krūtinėje
- Nemalonus burnos kvapas
- Didelis nuovargis
Po įkvėpimo gali praeiti kelios dienos ar net savaitės iki pasirodys pirmieji simptomai. Dauguma žmonių net nesupranta, kad kažką įkvėpė, todėl liga dažnai aptinkama pavėluotai.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Pagrindinė šios pneumonijos priežastis – į plaučius patekusios svetimos dalelės, kurias žmogus nesugeba pašalinti. Kartu su šiomis medžiagomis į kvėpavimo takus patenka ir bakterijos, sukeliančios infekciją.
Kas dažniausiai patenka į plaučius
- Seilės ir gleivės iš burnos arba nosies
- Skrandžio rūgštis
- Vėmalai
- Maisto gabaliukai ar gėrimai
- Smulkūs svetimkūniai
Kada rizika didesnė?
- Neseniai atliktos bendrosios nejautros ar dantų gydymo procedūros
- Rijimo ar kosėjimo sunkumai (dėl insulto, galvos smegenų traumos, nervų sistemos ligų, tokių kaip Parkinsono ar išsėtinė sklerozė)
- Alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimas
- Amžius virš 65 arba jaunesniems nei 5 metų vaikams
- Gyvenimas ilgalaikės priežiūros įstaigose ar slaugos namuose
- Silpna imuninė sistema
Galimos komplikacijos
Įkvėpimo pneumonija gali būti itin pavojinga ir sukelti sepsį – gyvybei grėsmingą sisteminę infekciją, arba kvėpavimo nepakankamumą, kai organizmas nebegali užtikrinti pakankamo deguonies kiekio.
Kaip nustatoma įkvėpimo pneumonija
Norint tiksliai nustatyti šią ligą, gydytojas domisi jūsų simptomais bei praėjusiomis ligomis, ypač jei turite rijimo ar kosėjimo problemų. Diagnozei dažniausiai atliekami šie tyrimai:
- Krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka arba kompiuterinė tomografija
- Kraujo tyrimas, ieškant infekcijos požymių
- Kosint surinktų skreplių bakteriologinis tyrimas
- Bronchoskopija (ploną vamzdelį įvedant į plaučius apžiūrai)
- Rijimo funkcijos tyrimai, pavyzdžiui, vertinimas su bario kontrastu ar logopedinė konsultacija
Gydymo galimybės
Pagrindinė gydymo priemonė – antibiotikai, kurie slopina bakterijas. Sunkesniais atvejais prireikia papildomo deguonies ar net dirbtinio kvėpavimo aparato pagalbos, kol veikia vaistai.
Jei aspiraciją sukelia nuolatinė sveikatos būklė, būtina gydyti ir pagrindinę ligą. Priklausomai nuo priežasties, gali būti paskirta:
- Logopedo konsultacijos ir pratimai
- Maisto papildomas davimas per zondą
- Specifiniai vaistai jūsų būklei valdyti
Kaip sumažinti įkvėpimo pneumonijos riziką
- Laikykitės gydytojo rekomendacijų dėl lėtinių ligų, tokių kaip gastroezofaginis refliuksas ar rijimo/kosėjimo sutrikimai
- Nevartokite per daug alkoholio
- Valgydami ir gerdami sėdėkite tiesiai
- Lėtai ir kruopščiai kramtykite maistą
- Nerūkykite, nevartokite nikotino, nevapinguokite
- Venkite narkotikų ir netinkamo vaistų vartojimo
- Rūpinkitės burnos higiena, reguliariai apsilankykite pas odontologą
Ligos eiga ir atsigavimas
Pradėjus vartoti antibiotikus, daugelis žmonių jau po savaitės pasijunta geriau, nors nuovargio pojūtis gali išlikti iki mėnesio. Jei įkvėpimo epizodai kartojasi dėl lėtinės būklės, svarbu reguliariai bendradarbiauti su specialistais ir valdyti pagrindinę priežastį.
Perspektyva ir ligos baigtis
Dauguma pacientų įkvėpimo pneumoniją įveikia. Mirtingumo rizika priklauso nuo infekcijos sunkumo ir bendros organizmo būklės.
Kada kreiptis į medikus
Jei dažnai užspringstate ar jaučiate rijimo sutrikimų, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju. Esant stipriam krūtinės skausmui, aukštai temperatūrai ar pasunkėjusiam kvėpavimui, būtina kreiptis skubios pagalbos – ligos eiga gali greitai pablogėti.
Klausimai gydytojui
- Kokios galėjo būti šios komplikacijos priežastys?
- Ar situacija gali pasikartoti?
- Kokios yra galimos gydymo alternatyvos?
- Ar reikalingi papildomi tyrimai?
- Kada numatytas tolimesnis vizitas?
Kuo skiriasi įkvėpimo pneumonija ir aspiracinis pneumonitas
Nors šios sąvokos dažnai maišomos, jos skiriasi. Įkvėpimo pneumoniją lemia infekcija, kurią sukelia bakterijos plaučiuose. Tuo tarpu aspiracinis pneumonitas – tai plaučių uždegimas, atsirandantis be infekcijos, kai į plaučius patenka, pavyzdžiui, skrandžio rūgštis ar kiti agresyvūs skysčiai.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
