Astma – tai visam gyvenimui trunkanti kvėpavimo takų liga, kuri dažniausiai pasireiškia įvairaus amžiaus žmonėms, net ir vaikams. Jai būdingi pasikartojantys kvėpavimo sunkumai – oro takuose vyksta bronchų spazmai, uždegimas, susidaro daugiau klampių gleivių, susiaurėja bronchų spindis. Būtent dėl šių uždegiminių ir spazminių pokyčių žmogui pasunkėja kvėpavimas, gali pradėti švilpauti kvėpuojant, varginti uždusimas, kosulys ir spaudimas krūtinėje.
Kas yra astma
Astma – lėtinė kvėpavimo takų liga, kurios metu nuolat pasireiškia bronchų jautrumas, polinkis uždegimui. Nors ligos visiškai išgydyti nepavyksta, galima ją sėkmingai kontroliuoti ir išmokti su ja gyventi. Negydoma, astma gali sukelti rimtų komplikacijų ir būti pavojinga gyvybei, tačiau tinkamai parinkus gydymą dauguma žmonių gali gyventi visavertį gyvenimą.
Kaip vyksta astmos priepuolis
Įprastai aplinkiniai raumenys apie kvėpavimo takus yra atsipalaidavę, todėl oras įkvepiamas ir iškvepiamas be jokių kliūčių. Astmos priepuolio metu įvyksta trys svarbūs procesai:
- Bronchų spazmas – bronchuose esančių raumenų susitraukimas, kuris smarkiai susiaurina oro takus.
- Uždegimas – bronchų gleivinė patinsta, tampa jautri, dėl to pro ją prateka mažiau oro.
- Didesnė gleivių gamyba – susidaro klampios gleivės, kurios užkemša bronchus ir dar labiau apsunkina kvėpavimą.
Dėl šių pokyčių kvėpuojant galima išgirsti būdingą švilpimą (girdimus švokštimus), ypač iškvepiant orą. Astmos paūmėjimai (vadinami paūmėjimais ar priepuoliais) rodo, kad liga nevaldoma.
Astmos rūšys
Astma gali skirtis pagal išsivystymo priežastis, simptomų pobūdį, trukmę ir amžių, kada ji pasireiškia. Dažniausiai skiriami šie tipai:
- Protarpinė astma – simptomai pasitaiko retai, tarp paūmėjimų žmogus jaučiasi gerai.
- Išliekančios formos astma – simptomai nuolat kartojasi, gali būti įvairaus sunkumo: lengvi, vidutinio sunkumo ar sunkūs, priklausomai nuo to, kaip dažnai ir stipriai pasireiškia simptomai bei kaip jie riboja kasdienį gyvenimą.
Astma taip pat gali būti:
- Alerginė – kai ligą provokuoja sąlytis su alergenais (pavyzdžiui, žiedadulkėmis, pelėsiu, gyvūnų pleiskanomis ir kt.).
- Nealerginė – paūmėja veikiant įvairiems aplinkos dirgikliams, tokiai kaip fizinis krūvis, infekcijos, stresas ar oro pokyčiai.
- Suaugusiųjų astma – pirmą kartą nustatoma po 18 metų.
- Vaikų (pediatrinė) astma – dažniau pasireiškia iki 5 metų amžiaus. Vaikams astma kartais su amžiumi praeina, tačiau šis klausimas turėtų būti sprendžiamas kartu su gydytoju.
- Krūvio sukelta astma – paūmėjimus provokuoja fizinis aktyvumas.
- Profesinė astma – susijusi su darbo vietoje esančiais dirgikliais.
- Astmos ir LOPL sutapimo sindromas – kartu pasireiškia astmos ir lėtinės obstrukcinės plaučių ligos požymiai.
Kas dažniau serga astma
Astma gali susirgti kiekvienas, nepriklausomai nuo amžiaus. Tačiau rizika padidėja, jei žmogus turi alergijų, dažnai būna aplinkoje, kurioje rūkoma (tiek aktyviai, tiek pasyviai), ar yra veikiamas kitų kvėpavimo takams žalingų medžiagų. Astma šiek tiek dažniau nustatoma moterims ir kai kurioms etninėms grupėms.
Astmos simptomai
Astmos požymiai įprastai yra lengvai pastebimi ir dažnai primena kitų kvėpavimo takų infekcijų simptomus:
- Kvėpavimo pasunkėjimas, oro trūkumo jausmas.
- Švilpimas ar švokštimas kvėpuojant, ypač iškvepiant.
- Krūtinės veržimo, spaudimo ar skausmo pojūtis.
- Užsitęsęs, naktimis ypač sustiprėjantis kosulys.
Astmos simptomų pobūdis ir stiprumas gali keistis – vieno priepuolio metu pasireiškia viskas, kito – tik dalis požymių.
Kaip nustatoma astma
Ligos diagnozė grindžiama išsamiu ligos ir šeimos istorijos (alergijų, bronchų ligų, egzemų) įvertinimu, tipinių simptomų įvertinimu bei kvėpavimo funkcijos tyrimais. Dažniausiai atliekamas spirometrijos testas, kuris leidžia pamatuoti oro srautus kvėpuojant. Gydytojas taip pat gali paskirti krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką, kraujo ar alergologinius tyrimus.
Astmos priežastys
Iki šiol nėra tiksliai aišku, kodėl vieni žmonės suserga astma, o kiti – ne. Tačiau moksliniais tyrimais įrodyta, kad tam įtakos turi šie veiksniai:
- Polinkis sirgti alergijomis.
- Genetika – astmos ar alerginių ligų atvejai šeimoje didina riziką.
- Aplinkos dirgikliai: nuolatinis kontaktas su alergenais, dulkėmis, namų erkėmis, grybeliu, kenksmingomis cheminėmis medžiagomis ar tabako dūmais (tiek aktyvus rūkymas, tiek pasyvus ir trečiasis rūkymas, kai dūmų dalelės nusėda ant daiktų ar drabužių).
- Infekcijos – tam tikri virusai vaikystėje, pavyzdžiui, respiracinis sincitinis virusas, gali sukelti ilgalaikių bronchų pažeidimų.
Kokie yra dažniausi astmos paūmėjimo veiksniai
Astmos priepuolį gali sukelti labai įvairūs dirgikliai. Šie veiksniai dažniausiai provokuoja simptomų paūmėjimą:
- Oro tarša (žiedadulkės, smogas, išmetamosios dujos, dūmai, suodžiai ir kt.).
- Dulkės ir dulkių erkutės – šių mikrogyvūnų ypač gausu patalpose.
- Pelėsis – dažniausiai atsiranda drėgnose vietose.
- Gyvūnų pleiskanos – dažnai pasitaiko žmonėms, alergiškiems šunims, katėms ar kitiems gyvūnams.
- Vabzdžiai ir kiti kenkėjai namuose.
- Fizinis krūvis – kai kuriems žmonėms sportuojant ar sunkiai fiziškai dirbant prasideda simptomai.
- Tabako dūmai – nesvarbu, ar rūko pats žmogus, ar yra šalia rūkymo aplinkoje.
- Cheminės medžiagos, stiprūs kvapai – buitinės valymo priemonės, kvepalai ir pan.
- Darbiniai alergenai – medžio, miltų ar kitų medžiagų dulkės, valymo produktai ir pan.
Kiekvieno žmogaus astmos paūmėjimą gali sukelti skirtingi faktoriai, todėl svarbu išsiaiškinti ir, kiek įmanoma, jų vengti.
Astmos kontrolė ir gydymas
Astma gydoma vaistais ir gyvenimo būdo korekcijomis, kurių tikslas – sumažinti simptomų dažnį, stiprumą bei siekti, kad žmogus galėtų aktyviai dalyvauti kasdienėje veikloje be apribojimų. Specifiniai gydymo būdai parenkami pagal individualų simptomų stiprumą, dažnumą ir paūmėjimo riziką:
- Bronchus plečiantys vaistai (broncholitikai) – atpalaiduoja bronchų raumenis, pagerina oro pratekėjimą, leidžia pašalinti susikaupusias gleives.
- Priešuždegiminiai vaistai – slopina uždegimo procesą ir gleivių perteklių. Gali būti skiriami nuolatiniam vartojimui kasdien.
- Biologinė terapija – taikoma sunkiai, kitų vaistų poveikiui nepasiduodančiai astmai.
Vaistai gali būti įkvepiami (specialiais inhaliatoriais ar purkštuvais) arba vartojami tabletėmis. Svarbu laikytis gydytojo numatytos gydymo schemos.
Astmos simptomų stebėjimas
Būtina nuolat vertinti savo būklę. Tam gali būti naudojamas iškvėpimo srauto matuoklis (angl. peak flow meter), kuris padeda sekti, kaip kinta plaučių funkcija. Tai svarbi informacija, leidžianti laiku koreguoti vaistus ir užkirsti kelią paūmėjimui.
Astmos kontrolės tikslai
- Pilnavertis dalyvavimas pasirinktoje veikloje darbe ir namuose.
- Mažai arba visai nėra astmos simptomų.
- Retai prireikia greitos pagalbos vaistų (vadinamojo pagalbinio inhaliatoriaus).
- Geras miegas be prabudimų dėl dusulio ar kosulio.
Prevencija ir prognozė
Nuo astmos išsivystymo apsisaugoti dažnai neįmanoma, tačiau galima sėkmingai išvengti simptomų – tereikia stengtis vengti išaiškintų individualių dirgiklių ir laikytis gydytojo rekomendacijų. Net ir sergant astma galima aktyviai sportuoti, keliauti ir gyventi visavertį gyvenimą. Svarbiausia – žinoti, kokie veiksniai sukelia paūmėjimus, reguliariai vartoti vaistus ir nuolat stebėti savo būklę.
Astmos valdymo planas
Daugelis gydytojų su pacientu parengia asmeninį astmos valdymo planą – tai aiški strategija, kaip elgtis kiekvienu atveju: kai jaučiamasi gerai, kai pasireiškia pirmi simptomai ar kyla pavojus sveikatai. Plane aptariama, kaip ir kada vartoti vaistus, kada reikalinga skubi medicininė pagalba.
Ką daryti stipraus astmos priepuolio metu
Jei pajutote itin stiprius simptomus, reikia kuo greičiau panaudoti pagalbinį inhaliatorių. Šio inhaliatoriaus vaistai veikia greitai ir išplečia bronchus, palengvindami kvėpavimą. Jei vaistai neveikia arba jų neturite su savimi, būtina nedelsti kreiptis į skubios pagalbos skyrių, jei pasireiškia:
- Nerimas, panika.
- Mėlynuojančios lūpos, nagai – šviesios odos žmonėms; pilkšvumas ar išbalę dantenos – tamsesnės odos žmonėms.
- Krūtinės skausmas ar veržimas.
- Nenutrūkstamas kosulys arba stiprus švokštimas.
- Kvėpavimas reikalauja didelių pastangų, sunku kalbėti.
- Blyški, šlapia oda.
- Smarkiai padažnėjęs, paviršutiniškas kvėpavimas.
Klausimai apie astmą
Kaip sužinoti, ar tikrai sergu astma?
Nustatyti, ar simptomus sukelia astma ar kita liga, padės gydytojas po nuodugnaus ištyrimo, nes yra ir kitų kvėpavimo takų ligų, sukeliančių panašius požymius – dusulį, kosulį, švokštimą.
Ar astma gali būti visiškai išgydoma?
Atsikratyti astmos visiškai nėra galimybės, tačiau ją galima kontroliuoti ir netgi kartais išaugti, ypač vaikams. Gydytojas padės pasirinkti tinkamiausią gydymo strategiją.
Kodėl astma dažniau paūmėja naktį?
Astmos simptomų suintensyvėjimas naktį (vadinamas naktine astma) gali būti susijęs su keletu priežasčių:
- Miego padėtis – gulint ant nugaros gleivės gali patekti į gerklę, pasireiškia refliuksas, o kūno padėtis gali spausti krūtinę.
- Aplinkos veiksniai vakare ir naktį – lovos patalynėje gali būti dulkių erkučių, pelėsių ar gyvūnų pleiskanų.
- Vaistų šalutinis poveikis – kai kurie priešastminiai vaistai gali paveikti miego kokybę.
- Per karštas ar šaltas oras – oro temperatūros svyravimai gali sukelti bronchų susiaurėjimą.
- Natūralūs plaučių funkcijos pokyčiai – naktį plaučių veikla natūraliai sumažėja.
- Bloga simptomų kontrolė dienos metu – jei astma nevaldoma, ji dažnai stiprėja ir naktimis.
Naktinių simptomų gydymas yra labai svarbus, kad būtų išvengta rimtų priepuolių.
Astma ir COVID-19
Vidutinio ar sunkaus laipsnio astma arba blogai kontroliuojami astmos simptomai didina riziką susirgti sunkia COVID-19 infekcijos eiga bei patekti į ligoninę. Todėl patariama saugotis viruso – vengti uždarų erdvių be kaukės, skiepytis ir stengtis nebūti šalia sergančiųjų.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
