Kai kurių kūdikių širdyje po gimimo lieka atviras kraujagyslės tarpas – būtent taip pasireiškia atviras arterinis latakas (PDA). Tai dažniausia naujagimiams pasitaikanti širdies yda, dėl kurios kraujas gali netinkamai tekėti tarp širdies ir plaučių. Šio būklės sunkumas priklauso nuo likusios atviros kraujagyslės dydžio.
Kas yra atviras arterinis latakas?
Atviras arterinis latakas – tai įgimta širdies yda, nustatoma mažiems vaikams, kai po gimimo nenuslenka vadinama arterinio latako kraujagyslė. Kol kūdikis vystosi gimdoje, šis latakas leidžia kraujui aplenkti plaučius – taip užtikrinama, kad į kraują patektų pakankamas deguonies kiekis per motinos kraujotaką. Paprastai ši kraujagyslė užsiveria per pirmąsias gyvenimo dienas. Tačiau kai latakas lieka atviras, kraujas ima tekėti iš pagrindinės kūno arterijos atgal į arteriją, vedančią į plaučius.
Kaip pasireiškia atviras arterinis latakas?
Atviro arterinio latako simptomai priklauso nuo atviros kraujagyslės dydžio. Nedidelis PDA dažnai nesukelia jokių problemų, išskyrus švelnų širdies ūžesį. Jei latakas didesnis, gali pasireikšti šie simptomai:
- Dažnas ar pagreitėjęs kvėpavimas
- Dusulys ar oro trūkumas
- Padidėjęs prakaitavimas, ypač maitinimo metu
- Mieguistumas arba nuovargis
- Maitinimosi ir valgymo sunkumai
- Lėtas svorio augimas
- Greitas širdies plakimas
Jei defektas stiprus ir ilgai negydomas, papildomas kraujas plaučių kraujagyslėse gali sukelti padidėjusį spaudimą (plautinę hipertenziją) ir pažeisti kraujagysles.
Kokie veiksniai lemia PDA?
Kodėl kai kuriems kūdikiams atsiranda atviras arterinis latakas, vis dar nėra visiškai aišku. Vaidmenį gali turėti genetika ar įgimtos ligos šeimoje. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra:
- Motinos sirgimas raudonuke nėštumo metu – kūdikiams padidėja PDA rizika
- Naujagimių kvėpavimo distreso sindromas, kai trūksta plaučių paviršinių medžiagų
PDA dažniau nustatoma per anksti gimusiems kūdikiams, ypač tiems, kurių nėštumo trukmė mažesnė nei 28 savaitės. Būklė taip pat pasitaiko dažniau mergaitėms nei berniukams.
Kaip dažnai pasitaiko atviras arterinis latakas?
Atviras arterinis latakas – dažniausia širdies yda tarp naujagimių, ypač jei kūdikis gimė anksčiau laiko. Kuo mažesnė nėštumo trukmė, tuo rizika didesnė:
- Apie 10% kūdikių, gimusių tarp 30 ir 37 nėštumo savaitės, nustatomas PDA
- Net 80% kūdikių, gimusių tarp 25 ir 28 nėštumo savaitės, turi šį defektą
- Iki 90% labai anksti, iki 24 savaitės, gimusiųjų diagnozuojama širdies yda
Kas dažniausiai nukenčia nuo PDA?
Didžiausia rizika PDA tenka neišnešiotiems kūdikiams – kuo ankstyvesnė gimimo savaitė, tuo tikimybė didesnė. Taip pat ši širdies yda dažniau nustatoma mergaitėms nei berniukams.
Kaip atviras arterinis latakas veikia kūdikio savijautą?
Jei PDA yra didesnis, kūdikio organizmas bando kompensuoti per didelį kraujo kiekį plaučių kraujagyslėse, todėl gali greičiau kvėpuoti ir jaustumėtės silpnesni. Ilgainiui negydant, šis širdies defektas gali pakenkti plaučių kraujagyslėms.
Kaip nustatomas atviras arterinis latakas?
Kai kūdikis turi PDA, gydytojas dažnu atveju išklauso širdies ūžesį įprastos apžiūros metu. Norint įsitikinti diagnoze, skiriami papildomi tyrimai – vaikų kardiologo apžiūra, širdies echoskopija (ultragarsas), krūtinės ląstos rentgenograma ir EKG.
Retais atvejais PDA nustatomas ir suaugusiesiems, ypač jei vaikystėje defektas buvo nedidelis ir nepastebėtas. Tokiu atveju gali pasireikšti širdies ūžesys, nereguliarus širdies ritmas ar plautinė hipertenzija.
Kaip gydomas atviras arterinis latakas?
PDA gydymo būdą gydytojas parenka atsižvelgdamas į vaiko amžių, sveikatos būklę ir širdies defekto dydį. Kartais stebima, ar kraujagyslė nepradės užsiverti pati, ypač jei latakas mažas ir nesukelia simptomų. Tokiu atveju reikia reguliarių gydytojo vizitų ir ištyrimų.
Vaistų vartojimo galimybės
Priešlaikiniams kūdikiams dažnai skiriami tam tikri vaistai (pvz., nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo), kurie padeda užverti likusį atvirą arterinį lataką. Ši taktika netinka vyresniems vaikams ar suaugusiesiems.
Procedūriniai ir chirurginiai gydymo būdai
- Širdies kateterizacija – intervencinė procedūra, kai per kraujagyslę į širdį įvedamas lankstus vamzdelis ir PDA uždaromas specialia užprofiliuota ritėle ar kamščiu. Tinkama vyresniems kūdikiams ir vaikams.
- Chirurgija – atviros operacijos metu gydytojai per mažą pjūvį šone perriša ir uždaro lataką siūlais ar specialia spaude. Šis būdas taikomas, kai kitos priemonės nėra tinkamos.
Po tokių procedūrų kraujotaka atsinaujina iš karto, jei nėra jokių kitų širdies ydų.
Komplikacijos ir priežiūra po gydymo
Užvėrus PDA, širdies veikla bei kraujotaka greitai normalizuojasi. Po širdies kateterizacijos ar operacijos vaikai paprastai kelis mėnesius vartoja antibiotikus, kad apsisaugotų nuo širdies infekcijos (endokardito). Tolimesnę kūdikio sveikatos būklę stebi gydytojas kardiologas – ypač svarbu laikytis visų paskirtų kontrolinių vizitų.
Suaugusiesiems, kuriems užvertas PDA, taip pat svarbu reguliariai lankytis pas kardiologą ir vartoti paskirtus antibiotikus profilaktiškai apie pusę metų po procedūros.
Kaip užkirsti kelią atviram arteriniam latakui?
Specifinių priemonių, kurios padėtų užkirsti kelią PDA, nėra. Tačiau žinoma, kad kūdikiams, kurių mamos nėštumo metu sirgo raudonuke, PDA rizika išauga. Jeigu jums yra tekę turėti kontaktą su raudonukės virusu laukiantis, apie tai būtina pasakyti gydytojui.
Gyvenimo prognozė
Šiuolaikinės medicinos dėka dauguma vaikų su PDA po tinkamo gydymo auga sveiki ir gyvybingi. Jei defektas užveriamas laiku, būsimų komplikacijų rizika labai sumažėja. Neišgydytas didesnio dydžio latakas gali padidinti širdies ir plaučių ligų tikimybę suaugus. Todėl visada svarbu aptarti su gydytoju, ar jūsų vaikui reikia nuolatinės stebėsenos.
Kasdienė priežiūra ir šeimos vaidmuo
Labai svarbu tiksliai laikytis gydytojo nurodymų, reguliariai lankytis paskirtose apžiūrose ir informuoti medikus apie bet kokius naujai pasireiškiančius simptomus. Jei kūdikio būklė pakinta ar pastebite, kad kvėpuoti jam tampa sunku, nedelskite kreiptis pagalbos į gydytojus.
