Atychifobija yra psichologinė būklė, kai žmogus jaučia labai stiprią nesėkmės baimę. Tokia baimė dažnai stabdo nuo naujų veiklų, darbo ar mokymosi išbandymų. Kartais net paprasti kasdieniai tikslai, kaip pokalbis dėl darbo ar egzaminas, tampa sunkiai įveikiami. Šis nesaugumo jausmas gali išsiplėsti ir į asmeninius santykius ar profesinį gyvenimą – žmogus pradeda bijoti tapti nusivylimo priežastimi sau ar kitiems.
Baimė suklysti dažnai įgauna užburtą ratą: vengimas situacijų, kur gali patirti nesėkmę, ilgainiui dar labiau didina įtampą ir savikritiką. Toks nerimas neigiamai veikia savivertę, gali sukelti depresiją, panikos priepuolius, sunkumus bendraujant bei kasdieniame gyvenime. Svarbu žinoti, kad ši fobija skiriasi nuo atelofobijos, kuri labiau susijusi su netobulumo baime.
Kas yra fobija?
Fobija – tai nerimo sutrikimo forma, kai tam tikras objektas, aplinkybė arba įvykis sukelia stiprią, sunkiai kontroliuojamą baimę. Net jei aplinkiniams ši baimė atrodo perdėta ar nelogiška, pats žmogus išgyvena ją labai realiai.
Ar atychifobija ir perfekcionizmas – tas pats?
Nors atychifobija ir perfekcionizmas kartais painiojami, juos skiria esminiai skirtumai. Turint perfekcionistinių bruožų, siekiama nepriekaištingumo, o visa energija nukreipiama į sėkmę. Tuo tarpu atychifobija lemia gniuždantį dėmesį galimoms nesėkmėms, kurį dažnai lydi stiprus nerimas ar net katastrofiški įsivaizdavimai, kas nutiktų, jei visgi suklystum.
Kiek dažna atychifobija?
Tiksliai nustatyti, kiek žmonių kenčia nuo atychifobijos, sudėtinga, nes daug kas slepia savo baimes ar net nesuvokia jų turintys. Vis dėlto žinoma, kad bent kartą gyvenime su tam tikra fobija susiduria apie dešimtadalis suaugusiųjų ir penktadalis paauglių.
Atychifobijos – dinaminis čia simptomai
Atychifobija pasireiškia įvairiais jausmais ir elgesio pokyčiais. Neretai kyla:
- Baimė atlikti net paprastas užduotis darbe, mokykloje ar namuose
- Padidėjęs irzlumas ar pyktis
- Nerimas dėl kitų vertinimo
- Užsitęsęs liūdesys ar depresija
- Pesimizmas, neigiama ateities nuotaika
- Polinkis vis atidėti užduotis, jei jos atrodo sunkios
- Sunkumai palaikant santykius
- Vengimas priimti pagalbą ar kritiką
Stipri baimė neretai išprovokuoja ir fizinius pojūčius, panašius į panikos atakas:
- Prakaitavimas
- Drebulys ar raumenų trūkčiojimai
- Galvos svaigimas, silpnumas
- Širdies plakimo pojūtis
- Dusulys
- Skrandžio veiklos sutrikimai
- Pykinimas
- Šalčio pojūtis
Atychifobijos priežastys
Šios baimės atsiradimą lemia įvairūs veiksniai, kuriuos dažnai sunku aiškiai išskirti:
- Paveldimumas. Jei šeimoje yra žmonių, patiriančių nerimo sutrikimų ar fobijų, padidėja tikimybė panašių patirčių turėti ir kitiems šeimos nariams.
- Ugdymo patirtis. Augant aplinkoje, kur nesėkmė laikoma itin nepriimtina, o tik tobulas rezultatas vertinamas, gali formuotis stipri baimė suklysti.
- Kitos fobijos. Dažnai fobijos pasireiškia kartu. Pavyzdžiui, turint baimę mokyklai, gali išsivystyti ir nesėkmės baimė.
- Traumuojančios patirtys. Nepageidaujami įvykiai ar perdėtos bausmės, susijusios su klaidomis ar nesėkmėmis, ilgainiui gali išugdyti baimę pakartoti nemalonius išgyvenimus.
Kaip nustatoma atychifobija?
Specialūs tyrimai ar testai diagnozuojant nesėkmės baimę paprastai nėra naudojami. Gydytojas ar psichologas pagal pokalbį vertina simptomus – kiek ilgai jie trunka, kaip paveikia kasdienius įpročius ir savijautą. Dažniausiai klausiama:
- Ar dažnai atidėliojate ar iš viso atsisakote veiklų, tikėdamiesi jų nepajėgti atlikti?
- Ar jūsų baimė suklysti lemia užsitęsusį liūdesį, pyktį ar beviltiškumą?
- Ar nesėkmės baimė trukdo jums mėgautis veiklomis, atsigauti ar ramiai miegoti?
- Kiek stipriai šis nerimas paveikia darbo, mokslų ar namų aplinką?
- Kiek metų ar mėnesių išgyvenate šią baimę?
Vertinant bendrą būklę, gali būti ieškoma ir kitų psichikos sutrikimų: priklausomybių, nerimo, depresijos, valgymo sutrikimų, potrauminio streso, obsesinio-kompulsinio ar paranojiško asmenybės tipo požymių.
Atychifobijos valdymas ir gydymas
Yra keletas veiksmingų būdų įveikti stiprią nesėkmės baimę:
- Kognityvinė elgesio terapija (KET). Terapeutas padeda keisti požiūrį į klaidas, pastebėti, kad nesėkmės gali būti augimo ir mokymosi šaltinis. Taip pat išmokstama valdyti nerimą, jaučiant įtampą – naudojant, pavyzdžiui, kvėpavimo ar meditacijos technikas.
- Ekspozicijos terapija. Palaipsniui, kontroliuojamomis aplinkybėmis, susiduriama su tuo, kas kelia baimę. Tai padeda priprasti, kad klaidos ne visuomet turi neigiamų pasekmių.
- Vaistai. Esant sunkesniems atvejams, jei kartu pasireiškia stiprus nerimas ar depresija, gali būti pasiūlyta medikamentinė pagalba. Tačiau tai paprastai nėra pirminis pasirinkimas gydant fobijas.
Atychifobijos prevencija
Nors visiškai apsisaugoti nuo fobijų sunku, kai kurios priemonės gali padėti sumažinti jų rimtumą:
- Bendravimas ir emocinis palaikymas artimųjų rate
- Stipri psichologinė savirūpa – vengti alkoholio, narkotikų ar kavos, kurie gali didinti nerimą
- Laiku kreiptis į specialistus, kai baimė pradeda varžyti gyvenimą
- Subalansuota mityba, tinkamas poilsis ir fizinis aktyvumas
Atychifobijos prognozė
Dauguma žmonių, kurie ieško pagalbos ir taiko tinkamus gydymo metodus, pasiekia sėkmingų rezultatų. Tiek psichoterapija, tiek gyvenimo būdo pakeitimai ir, jei reikia, vaistai, leidžia ženkliai pagerinti savijautą. Tyrimai rodo, kad apie 90 % fobijas turinčių žmonių, sistemingai taikant ekspozicijos terapiją, įveikia šią problemą.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į sveikatos specialistą, jei :
- Dėl nesėkmės baimės tampa sunku atlikti įprastas kasdienes užduotis ar dalyvauti įprastame gyvenime
- Patiriate stiprius panikos atakos simptomus
Ką verta aptarti su gydytoju?
- Kiek ilgai reikės taikyti gydymą
- Ar verta pasvarstyti hipnoterapiją
- Kokios yra mano baimės priežastys
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
