Augantis vaiko svoris ir ūgis yra vieni svarbiausių jo sveikatos rodiklių. Kai vaikas auga ženkliai lėčiau nei tikėtasi, kalbama apie augimo sulėtėjimą (anksčiau vadinta nesėkmingu augimu ar „failure to thrive“). Su tokia problema gali susidurti tiek kūdikiai, tiek vyresni vaikai. Dažniausiai pagrindinė priežastis – vaikas negauna pakankamai kaloringo ir maistingo maisto, tačiau kai kada tai susiję su įvairiomis sveikatos būklėmis ar sunkumais organizmui pasisavinti reikalingas medžiagas.
Augimo sulėtėjimas: ką svarbu žinoti?
Specialistai vis dažniau naudoja terminą „augimo sulėtėjimas“, kuris pabrėžia, kad svarbiausia yra spręsti paties augimo klausimą, nesuteikiant kaltės jausmo nei vaikui, nei jo tėvams. Dar vienas vartojamas terminas – „svorio kritimas“. Beveik visada pirmasis žingsnis sprendžiant šią problemą yra gydytojo pagalba nustatant pagrindines priežastis bei sudarant individualų pagalbos planą. Pagalbą gali sudaryti mitybos korekcijos, specialūs maisto papildai ar kaloringesni produktai, kartais – pagrindinės susijusios ligos gydymas.
Augimo sulėtėjimo priežastys
Kalorijų trūkumas ir kitos priežastys
Dažniausiai augimo sutrikimas pasireiškia todėl, kad vaikas negauna pakankamai energijos su maistu. Mažiems kūdikiams tai gali atsitikti dėl įvairių priežasčių:
- Nepakankama pieno gamyba žindančiai mamai
- Gleivinės ar čiulptuko trukdžiai, neleidžiantys tinkamai žįsti
- Neteisingai paruošta mišinukų formulė
- Pernelyg mažas suvartojamo pieno kiekis per parą
Vyresniems vaikams sumažėjusį kalorijų kiekį dažniausiai lemia maisto ribojimo sutrikimai ar valgymo problemos. Taip pat įtakos gali turėti nepakankamas prieinamumas prie maisto – maistinio nesaugumo problema, kuri kyla tuomet, kai šeima negali užtikrinti pakankamai visaverčio maisto.
Sutrikęs medžiagų įsisavinimas
Ši priežastis kyla tada, kai organizmas nesugeba pasisavinti reikiamų maistinių medžiagų, net jei vaikas jų ir gauna užtektinai. Tokius sutrikimus dažnai sukelia šios ligos:
- Celiakija
- Virškinamojo trakto anatomijos pakitimai, tokie kaip tulžies latakų atrėzija, skrandžio išėjimo angos susiaurėjimas, trachėjos ir stemplės jungtis (fistulė)
- Cistinė fibrozė
- Uždegiminė žarnyno liga
- Pieno baltymų alergija
Padidėjęs organizmo poreikis kalorijoms
Kartais vaiko organizmas išnaudoja kur kas daugiau energijos dėl tam tikrų sveikatos būklių. Šios ligos gali sukelti didesnį energijos poreikį:
- Onkologinės ligos
- Įgimtos širdies ar plaučių ligos
- HIV infekcija
- Padidėjęs skydliaukės aktyvumas
- Įgimti medžiagų apykaitos sutrikimai
- Inkstų ligos
- Tuberkuliozė
Augimo sulėtėjimo simptomai
Stebėti mažesnes nei tikėtasi ūgio ar svorio augimo kreives – vienas pagrindinių ženklų. Tačiau pastebimi ir kiti simptomai:
- Svorio augimas žemesnis nei tikėtasi pagal amžių
- Vaikas auga lėčiau nei bendraamžiai (ūgio atžvilgiu)
- Daugiau nei įprastai verkia arba yra irzlus
- Miegą išskiria intensyvumas (miega daugiau nei įprasta ar užmiega net valgydamas)
- Mažiau bendrauja ir nesimėgdžioja aplinkinių reakcijų, nors per amžių jau turėtų
Kai kurie tėvai paprasčiausiai pajunta, kad „kažkas negerai“. Tokiu atveju svarbu nedelsti ir pasitarti su gydytoju. Augimo sulėtėjimas gali būti nepastebimas kasdienybėje, tad dažnai pastebimas tik profilaktinių patikrinimų metu, stebint vaiko augimo duomenis.
Galimos komplikacijos
Negydomas augimo sulėtėjimas kūdikystėje gali lemti:
- Polinkį į infekcijas
- Sutrikimus smegenų vystymuisi, galinčius lemti vystymosi vėlavimą ar protinį atsilikimą
- Padidėjusią lėtinių ligų riziką suaugus, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms ar metaboliniam sindromui
- Žemesnį ūgį suaugusio žmogaus amžiuje
Labai svarbu pradėti gydymą pirmąsias dvejus vaiko gyvenimo metus – tai padeda išvengti daugumos vėlyvųjų komplikacijų.
Kaip diagnozuojamas augimo sulėtėjimas?
Diagnozė pagrįsta vaiko svorio ir ūgio matavimais, lyginant juos su standartinėmis vaikų augimo lentelėmis pagal amžių. Kai kuriais atvejais lentelės gali būti pritaikytos pagal ankstyvą gimimą ar specifines genetines sąlygas.
Pastebėjus, kad vaiko augimas yra sulėtėjęs, gydytojas aptars su jumis galimas priežastis ir kruopščiai išsiaiškins su mityba ar aplinka susijusius niuansus. Bus aptariama, kaip sekasi žindyti, ar naudojate mišinį ir kaip jį ruošiate, kokius produktus duodate, kaip vaikas reaguoja valgydamas (čiaudulys, kosulys, paspringimas), valgymo įpročiai, šeimos tradicijos prie stalo ir galimybės gauti visavertį maistą. Be to, gydytojas atkreips dėmesį ir į paveldimumą, prašys papasakoti apie žinomus šeimos narių susirgimus.
Fizinis ištyrimas ir papildomi tyrimai
Fizinis apžiūros metu vertinama ne tik masė bei ūgis, bet ir raumenų bei riebalinės masės kiekis, plaukų, odos, galvos apimtis, gyvybiniai rodikliai. Kai kuriais atvejais gali būti atliekami kraujo, šlapimo, išmatų ar specifiniai tyrimai (pvz., prakaito testas cistinei fibrozei patvirtinti), jei būtina ieškoti kitų ligų ar priežasčių.
Augimo sulėtėjimo gydymas
Pagrindinis gydymo tikslas – padėti vaikui atgauti reikiamą kiekį maistinių medžiagų ir palaikyti nuoseklų augimą. Gali būti skiriama tokia pagalba:
- Konsultacija su žindymo specialistu ar gydytoju, padedančiu spręsti iškilusias žindymo problemas
- Pieno mišinukų ar papildų įtraukimas, paaiškinant, kaip juos naudoti ir kokius pasirinkti
- Individualus mitybos planas, suderintas specialistų, kad vaikas gautų visas reikiamas medžiagas
Jei augimo sulėtėjimo priežastis siejama su kita liga, konsultuojamasi ir su kitais gydytojais (mitybos specialistas, socialinis darbuotojas, vaikų psichologas). Jei kyla problemų dėl maisto prieinamumo, rekomenduojama pasinaudoti bendruomenės resursais.
Daugeliui vaikų pakanka korekcijų namuose ir nuolatinio gydytojo stebėjimo. Tačiau kai kuriais atvejais gali prireikti stacionaro priežiūros, kad būtų galima kruopščiai stebėti vaiko mitybą ar skubiai padėti esant dideliam organizmo išsekimui.
Kada reikia gydymo ligoninėje?
- Kai gydymas namuose neduoda rezultatų
- Jei reikia tiksliai įvertinti, kokius produktus ir kokį kiekį vaikas gauna
- Kai nustatomos sunkesnės ligos ar labai išreikšta prasta mityba, dehidratacija
- Kai tėvai turi sunkumų patys užtikrinti vaiko priežiūrą
- Jei namų aplinka vaikui nėra saugi
Prevencija: kaip apsaugoti vaiką nuo augimo sulėtėjimo?
Nors ne visada įmanoma užkirsti kelią augimo sutrikimams, yra dalykų, kuriuos tėvai gali padaryti: dalyvaukite visuose nėštumo metu paskirtuose vizituose ir laikykitės gydytojo rekomendacijų, reguliariai lankykitės su vaiku pas pediatrą, domėkitės būtina mityba ir nebijokite užduoti klausimų, pasakykite gydytojui apie bet kokius nerimaujančius simptomus ar sunkumus dėl subalansuotos mitybos šeimoje.
Prognozė ir tolesnė priežiūra
Dažniausiai prireikia nuolatinių stebėjimų – kartais net kas savaitę, kol situacija pagerėja. Pagal statistiką, vaikui gali reikėti 4–9 mėnesių nuoseklaus svorio ir ūgio augimo, kol jis pasiveja bendraamžius. Kai gydytojas pastebi, kad visi reikalingi rodikliai pasiekti, stebėjimas gali būti nutrauktas, o vaiko augimas vėl vyksta įprastu tempu.
Kiekvienas atvejis – individualus: kartais gali pasireikšti augimo lėtėjimo epizodai ir vėl prireikti papildomo dėmesio. Kaip viskas klostysis, priklauso nuo pagrindinės priežasties ir ar ji sėkmingai išspręsta. Reguliarios gydytojo konsultacijos leidžia laiku pastebėti pokyčius ir, jei reikia, pakoreguoti gydymą.
Kada svarbu kreiptis į gydytoją?
Kilus klausimų dėl vaiko fizinės raidos ar pastebėjus bet kokius neįprastus simptomus, būtina skubiai kreiptis į specialistą. Neretai augimo sulėtėjimo požymiai nėra akivaizdūs, todėl svarbu lankytis profilaktiniuose vizituose – tik taip gydytojas gali įvertinti vaiko būklę išsamiai ir numatyti tolesnę pagalbą.
Jei vaikui diagnozuotas augimo sulėtėjimas, gydytojas iš anksto informuos, kaip dažnai reikės atvykti į patikras. Tokie vizitai – būtina sąlyga siekiant užtikrinti, kad vaikas laiku gautų viską, ko reikia sveikam augimui ir vystymuisi.












