Aukštas kraujospūdis – itin dažnai pasitaikanti būklė, kuriai būdingas nuolat padidėjęs spaudimas kraujagyslėse. Ilgainiui tai gali neigiamai paveikti kraujagysles bei vidaus organus ir tapti rimtų ligų, tokių kaip širdies smūgis ar insultas, priežastimi. Medicinoje ši būklė kitaip vadinama arterine hipertenzija.
Kas yra aukštas kraujospūdis?
Kai kalbame apie aukštą kraujospūdį, turime omenyje padidėjusį spaudimą, kuriuo kraujas veikia arterijų sieneles. Toks spaudimas ilgą laiką nepastebimai gali žaloti kraujagysles. Ši būklė dažnai vadinama nebyliąja žudike, nes dauguma žmonių nejaučia jokių simptomų – net jei jų organizme jau vyksta negrįžtami pokyčiai.
Kaip suprasti kraujospūdžio matavimo rezultatus?
Kraujospūdis žymimas dviem skaičiais, pavyzdžiui, 120/80 mmHg. Pirmasis (sistolinis) rodiklis nurodo spaudimą, kai širdis susitraukia, antrasis (diastolinis) – kai atpalaiduoja raumenį tarp dūžių. Normalus kraujospūdis laikomas mažesniu nei 120/80 mmHg.
Kada kraujospūdis laikomas padidėjusiu?
- Lietuvoje ir Europoje hipertenzija laikoma, jei sistolinis spaudimas ≥140 mmHg, o diastolinis – ≥90 mmHg.
- Kitose šalyse ribos gali šiek tiek skirtis – pavyzdžiui, kai kuriose valstybėse hipertenzija diagnozuojama jau esant ≥130/80 mmHg spaudimui.
Kokie veiksniai prisideda prie aukšto kraujospūdžio?
Didžiausias rizikos veiksnys – nesveikas gyvenimo būdas. Tai apima druskingo ir riebaus maisto vartojimą, judėjimo stoką, besaikį alkoholio vartojimą, nutukimą. Kraujospūdžio padidėjimą gali nulemti ir amžius, genetika, gretutinės sveikatos problemos (pvz., inkstų ligos, miego apnėja), tam tikri vaistai ar žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas.
Ar aukštas kraujospūdis paveldimas?
Moksliniai tyrimai rodo, kad polinkis sirgti hipertenzija gali būti paveldėtas. Vienas ar keli artimi šeimos nariai, turintys aukštą spaudimą, reiškia didesnę tikimybę, kad ši būklė išsivystys ir jums.
Aukšto kraujospūdžio paplitimas
Hipertenzija – itin dažna visame pasaulyje: ja serga apie trečdalis visų suaugusiųjų. Remiantis pasaulinėmis sveikatos organizacijomis, iš daugiau nei 1,2 milijardo žmonių, sergančių hipertenzija, apie du trečdaliai gyvena žemesnių ir vidutinių pajamų šalyse. Pastebima, kad net 47 procentai suaugusiųjų turi padidėjusį kraujospūdį, tačiau daugelis apie tai nė nenutuokia.
Simptomai
Didžioji dalis žmonių, kurių kraujospūdis viršija normas, išlieka nieko nejaučiantys. Netgi pusė sergančiųjų neturi jokių pastebimų požymių. Tačiau esant labai aukštam – virš 180/120 mmHg – gali pasireikšti tokie simptomai kaip stiprūs galvos skausmai, širdies permušimai ar kraujavimas iš nosies. Tokia būklė reikalauja neatidėliotinos medicininės pagalbos.
Hipertenzijos tipai
Gydytojai išskiria kelias arterinės hipertenzijos rūšis:
- Pirminė (esminė) hipertenzija – dažniausia, dažniausiai susijusi su amžiumi ir gyvenimo būdo ypatybėmis. Jos priežastys – kompleksinės ir glaudžiai susijusios tarpusavyje.
- Antrinė hipertenzija – išsivysto dėl kitų ligų ar vartojamų vaistų. Pradėjus gydyti pagrindinę priežastį, dažnai galima pasiekti ir gerą kraujospūdžio kontrolę.
- Taip pat egzistuoja specifinės formos: „baltas chalatizmas“ (kai kraujospūdis kyla tik gydymo įstaigoje), „maskuota hipertenzija“ (namuose – aukštas, gydytojo kabinete – normalus), „naktinė hipertenzija“ (kylantis spaudimas miego metu) ir kt.
Kas didina riziką susirgti hipertenzija?
- Genetiniai faktoriai (šeimoje pasitaikę hipertenzijos, širdies ligų ar diabeto atvejų)
- Vyresnis amžius (dažniau kamuoja žmones nuo 55 m.)
- Ligos, tokios kaip metabolinis sindromas, inkstų ar skydliaukės ligos, miego apnėja
- Didelis kūno svoris ar nutukimas
- Sėdimas gyvenimo būdas bei mažas fizinis aktyvumas
- Valgomas sūrus ar perdirbtas maistas
- Rūkymas
- Dažnas ar gausus alkoholio vartojimas
Kokios gali būti komplikacijos?
Negydoma ar nekontroliuojama hipertenzija leidžia vystytis daugeliui pavojingų ligų. Šios komplikacijos apima:
- Išeminę širdies ligą
- Insultą ir širdies smūgį
- Kraujotakos sutrikimus galūnėse (periferinių arterijų liga)
- Lėtines inkstų ligas ir inkstų nepakankamumą
- Komplikacijas nėštumo metu
- Akies tinklainės pažeidimus
- Kraujagyslinę demenciją
Atrankos ir diagnostika
Kraujospūdis matuojamas specialiu manžetu per sveikatos patikras. Aukštas kraujospūdis diagnozuojamas, kai kelis kartus pamatuotas spaudimas viršija normą. Gydytojas gali paprašyti nuolat stebėti kraujospūdį ir namuose, taip pat įvertinti sveikatos istoriją, parinkti papildomus tyrimus.
Kraujospūdžio būsenos pagal rodiklius
- Normalus – mažiau nei 120/80 mmHg
- Padidėjęs – 120–129 mmHg sistolinis ir mažiau nei 80 mmHg diastolinis
- 1 stadijos hipertenzija – 130–139 mmHg sistolinis arba 80–89 mmHg diastolinis
- 2 stadijos hipertenzija – bent 140 mmHg sistolinis arba bent 90 mmHg diastolinis
Gydymas
Efektyvi hipertenzijos kontrolė pasiekiama gyvenimo būdo korekcijomis ir, prireikus, vaistais. Konkrečias priemones gydytojas parenka, atsižvelgdamas į kraujospūdžio dydį, galimas priežastis ir kitas sveikatos problemas.
Gyvenimo būdo pokyčiai
- Palaikyti sveiką kūno svorį pagal gydytojo rekomendacijas
- Laikytis subalansuotos mitybos, pvz., DASH plano, praturtinto daržovėmis, vaisiais, pilno grūdo produktais ir liesu pienu
- Riboti druskos kiekį – stengtis neviršyti 1 500 mg per dieną, o jei neišeina, sumažinti bent 1 000 mg
- Didinti kalio kiekį maiste (daug kalio turi bananai, avokadai, bulvės su lupena)
- Aktyviai judėti – siekti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos per savaitę (gali padėti ir jėgos pratimai)
- Vengti perteklinio alkoholio vartojimo
Dažnai pokyčiai taikomi kartu su vaistais.
Vaistai nuo hipertenzijos
- AKF inhibitoriai mažina kraujagyslių susiaurėjimą
- ARBs (angiotenzino receptorių blokatoriai) slopina hormoną jau veikiantį kraujagyslėse
- Kalcijo kanalų blokatoriai atpalaiduoja širdies ir kraujagyslių raumenis
- Diuretikai (šlapimo išskyrimą skatinantys vaistai) padeda pašalinti perteklių druskos ir skysčio
Šie vaistai dažnai derinami. Esant nėštumui, tam tikri preparatai gali būti netinkami – svarbu apie tai pranešti gydytojui.
Prevencija
Imtis prevencinių priemonių – bene efektyviausias būdas išvengti hipertenzijos ir ją lydinčių komplikacijų. Ką galite padaryti:
- Laikytis sveikos mitybos, gausios daržovių, vaisių ir pilno grūdo produktų
- Mazinti druskos vartojimą (siekti neviršyti 1 500 mg kasdien)
- Palaikyti tinkamą svorį
- Būti fiziškai aktyviam, užsiimti aktyviu laisvalaikiu
- Itin svarbu riboti alkoholį
Gyvenimas su arterine hipertenzija
Nors aukštas kraujospūdis daugeliui žmonių nesukelia pastebimų pojūčių, labai svarbu laikytis gydytojo paskirtų rekomendacijų, kad būtų išvengta ilgalaikių komplikacijų. Jei spaudimas jau sukėlė tam tikras ligas – pavyzdžiui, širdies ar periferinių kraujagyslių ligas – gali pasireikšti simptomai, tokie kaip nuolatinis krūtinės skausmas (stabili angina), kojų skausmas, dusulys.
Kraujospūdžio sekimas namuose
Siekiant dar geresnės kontrolės, gydytojai neretai rekomenduoja kraujospūdį matuotis namuose automatiniu aparatu. Tam tikrais atvejais gali būti prireikta specialaus 24 valandų stebėjimo prietaiso.
Kiek laiko trunka hipertenzija?
Pirminė hipertenzija yra lėtinė – ją tenka valdyti visą gyvenimą. Antrinė hipertenzija gali būti išgydyta, jei nustatoma ir pašalinama pagrindinė priežastis ar keičiama kraujospūdį didinanti medikamentų terapija.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Apsilankyti profilaktiškai rekomenduojama bent kartą per metus, net jei jaučiatės gerai. Jei pajutote tokius simptomus kaip stiprus galvos skausmas, krūtinės skausmas, dusulys, regos sutrikimai, širdies ritmo permušimai ar kraujavimas iš nosies – nedelstina kreiptis į gydymo įstaigą.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Koks būtų mano idealus kraujospūdis?
- Ar verta matuoti kraujospūdį namuose?
- Kokių gyvenimo pokyčių turėčiau imtis?
- Kokie fiziniai pratimai tinkamiausi mano atveju?
- Ar man reikalingi vaistai? Jei taip, kokie ir kokie jų šalutiniai poveikiai?
- Ar galiu vartoti šiuos vaistus nėštumo metu?
- Ar yra nereceptinių papildų ar vaistų, kurių turėčiau vengti?
Ar maisto papildai ir tam tikri produktai gali padėti kontroliuoti kraujospūdį?
Moksliniai tyrimai patvirtina, kad mitybos planai, kaip DASH dieta, efektyviai padeda natūraliai reguliuoti kraujospūdį. Labai svarbu į kasdienį racioną įtraukti daugiau kalio ir mažinti druskos kiekį.
Nors rekomenduojama vadovautis gydytojo nurodymais, kai kurios kitos priemonės (ypač probiotikai, linų sėmenys, žuvis, česnakai, tamsus šokoladas ar tam tikros dietos) gali pasitarnauti kaip papildoma pagalba pagrindinėms kraujospūdį mažinančioms strategijoms. Vis dėlto šių metodų efektyvumas nėra toks stipriai patvirtintas kaip pirmaujančių mitybos principų.
