Autoimuninė enteropatija yra itin reta imuninės sistemos liga, dažniausiai pasireiškianti kūdikiams, tačiau kartais gali diagnozuojama ir suaugusiems. Kūdikiai, sergantys šia liga, patiria stiprų, gausų viduriavimą, kuris nepraeina per kelias dienas. Paprastai šie simptomai prasideda per kelias savaites po gimimo.
Kas yra autoimuninė enteropatija?
Sergant autoimunine enteropatija, imuninė sistema klaidingai atakuoja ir pažeidžia žarnyno audinius. Toks žarnos pažeidimas lemia, kad kūdikio organizmas nebegali tinkamai įsisavinti maistinių medžiagų iš motinos pieno ar mišinio. Dėl to reikalingos maistinės medžiagos nepatenka į organizmą, bet greitai pasišalina kartu su skysčiais, sukelia ilgalaikį viduriavimą. Dėl nuolatinio viduriavimo kūdikis rizikuoja dehidratuoti, o svorio priaugimo tempas tampa lėtesnis nei tikėtasi.
Kūdikių raidos stebėjimo metu gydytojai gali pastebėti bet kokius nukrypimus nuo normos, susijusius su sveikata ar augimu. Visgi, tėvams patariama nedelsti ir nedvejojant kreiptis į gydytoją, jei pastebėsite pakitimų vaiko tuštinimosi dažnyje ar išmatų konsistencijoje.
Kaip dažnai pasitaiko ši liga?
Autoimuninė enteropatija yra labai reta – manoma, kad pasaulyje ši liga paveikia maždaug 1 iš 100 000 kūdikių. Suaugusiesiems ši būklė nustatoma itin retai, o tikrieji atvejų skaičiai tiksliai nežinomi.
Autoimuninės enteropatijos simptomai
Dažniausiai autoimuninės enteropatijos pagrindinis požymis – ilgalaikis, vandeningas viduriavimas, kuris skiriasi nuo įprastos naujagimių ar kūdikių minkštos išmatos. Dar vienas svarbus požymis – sumažėjęs šlapinimasis. Sveikas naujagimis paprastai turi sudrėkinti penkias–šešias sauskelnes per parą. Jei sauskelnių drėgnumas sumažėja, tai gali būti pirmas ženklas apie galimą dehidrataciją.
Ligos priežastys
Tiksli šios ligos priežastis vis dar nežinoma. Pastebėta, kad kai kurie kūdikiai turi pirmine imunodeficito formą, kuri pažeidžia žarnyno gaurelius. Šie plonyčiai, plaukus primenantys darinių žarnų gleivinėje padeda įsisavinti maistines medžiagas iš maisto – motinos pieno ar mišinio – ir perduoda jas į kraują. Sutrikus šiam procesui, vaiko organizmas negauna būtinų medžiagų.
Galimos komplikacijos
- Skysčių trūkumas (dehidratacija),
- Mažas baltymų kiekis kraujyje (hipoproteinemija),
- Pasikartojančios infekcijos,
- Prastas maistinių medžiagų įsisavinimas (malabsorbcija).
Kaip nustatoma autoimuninė enteropatija?
Pirmiausia gydytojas pasikalbės su tėvais apie vaiko simptomus ir apžiūrės kūdikį. Diagnozei patikslinti gali būti atliekami kraujo tyrimai, skirti išaiškinti imuninės sistemos sutrikimus, taikoma speciali procedūra – tėkmės citometrija, kurios metu lazeriu analizuojamos imuninės ląstelės. Gali būti paskirta ir papildomų tyrimų, pavyzdžiui, žarnyno gleivinės biopsija, o konsultacijai dažnai įtraukiamas vaikų gastroenterologas ar imunologas.
Gydymo galimybės
Kai diagnozuojama autoimuninė enteropatija, kūdikiui dažniausiai pradeda lašinti skysčių ir maistines medžiagas per veną (intraveniniu būdu). Taip pat gydytojai skiria vaistus, kurie slopina imuninės sistemos veiklą žarnyno gleivinėje ir padeda sumažinti jos pažeidimus. Dažniausiai taikomi šie vaistai:
- Kortikosteroidai,
- Imunomoduliatoriai.
Kas laukia toliau?
Kiekvieno kūdikio ligos eiga skiriasi priklausomai nuo organizmo ypatumų ir atsako į gydymą. Vaistais dažnai pavyksta apsaugoti žarnyną nuo imuninės sistemos pažeidimų, todėl organizmas vėl geba pasisavinti maistines medžiagas. Vis dėlto, daugumą kūdikių lydi imuninės sistemos sutrikimai, todėl gali prireikti ilgalaikės medicininės priežiūros ir papildomų gydymo priemonių. Kai kuriais atvejais gali būti svarstomas kamieninių ląstelių persodinimas.
Ką daryti pastebėjus pokyčių?
Jei kūdikiui nustatyta autoimuninė enteropatija, labai svarbu nuolat stebėti, kaip dažnai jis šlapinasi ir tuštinasi. Sumažėjęs sauskelnių drėgnumas ar bet kokie kiti pakitimai gali būti svarbūs ženklai – tokiais atvejais nedelsdami susisiekite su vaikų gydytoju.
Kokius klausimus aptarti su gydytoju?
- Kodėl mano vaikui išsivystė ši liga?
- Kokia gydymo taktika bus taikoma?
- Kiek laiko reikės gydytis?
Suaugusiųjų autoimuninė enteropatija
Nors ši būklė daugiausia pasitaiko kūdikiams, suaugusiems ji fiksuojama ypatingai retai. Kai kurie medicinos centrai per daugelį metų užfiksavo vos vienetus šios ligos atvejų, o visi pacientai dažniausiai jau turi kitų imuninės sistemos sutrikimų.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
