B-ląstelių limfoma yra viena iš dažnų kraujo vėžio rūšių, susiformuojanti limfinėje sistemoje. Šios ligos metu pakitusios limfocitų rūšies – B ląstelių – dauginimasis tampa nekontroliuojamas, jos kaupiasi ir sudaro navikus įvairiuose kūno audiniuose bei organuose. Kadangi limfinė sistema apima daug kūno dalių – limfmazgius, blužnį, užkrūčio liauką ir kitus audinius – limfoma gali pasireikšti labai įvairiais požymiais, priklausomai nuo to, kur vystosi navikai.
Rūšys ir plitimo greitis
B-ląstelių limfomos būna įvairios – nuo lėtai progresuojančių (vadinamų indolentinėmis) iki greitai plintančių (agresyvių). Gydytojai šiais terminais apibūdina, kaip greitai liga progresuoja ir kaip gali paveikti gretimus organus.
- Agresyvios B-ląstelių limfomos: Tokie piktybiniai dariniai vystosi sparčiai ir gali metastazuoti į kitus organus. Šiai grupei priklauso:
- Burkitto limfoma – reta, itin greitai auganti, dažniausiai prasideda skrandyje, vėliau išplinta į kitus organus.
- Difuzinė stambiųjų B-ląstelių limfoma (DLBCL) – dažniausia ne Hodžkino limfomos forma, galinti pasireikšti limfmazgiuose ar, rečiau, užkrūčio liaukoje, blužnyje ar tonzilėse.
- Aukšto laipsnio B-ląstelių limfoma – sukelia tokius pačius simptomus kaip DLBCL ir Burkitto limfoma, dažnai pasikartoja net pasiekus remisiją.
- Lėtai progresuojančios (indolentinės) limfomos: Šios formos auga palengva, simptomų galite nepastebėti daugelį mėnesių ar net metų. Dažnesnės rūšys:
- Lėtinė limfocitinė leukemija (LLL) arba mažaląstelinė limfoma – lokalizuojasi kraujyje ir kaulų čiulpuose.
- Odos B-ląstelių limfoma – reta, prasideda odoje.
- Folikulinė limfoma – antra pagal dažnumą B-ląstelių limfoma, gali vystytis limfmazgiuose, kaulų čiulpuose ar kituose organuose.
- Limfoplazmacitinė limfoma (dar vadinama Valdenströmo makroglobulinemija) – dažniausiai auga kaulų čiulpuose, bet gali išplisti ir kitur limfinėje sistemoje.
- Marginalinės zonos limfomos – gali prasidėti skrandyje, plaučiuose, odoje, skydliaukėje, seilių liaukose ar aplink akis.
- Mantijos zonos limfoma – atsiranda limfmazgiuose, kaulų čiulpuose, blužnyje.
Paplitimas ir dažnumas
B-ląstelių limfomos sudaro apie 85 % visų ne Hodžkino limfomų. Kasmet daug žmonių išgirsta šią diagnozę. Lyginant su kitomis vėžio rūšimis, tai viena iš dažniausių limfinių audinių navikų formų.
B-ląstelių limfomos simptomai
Kai kurie žmonės gali ilgą laiką nejausti jokių požymių – pavyzdžiui, folikulinė limfoma dažnai diagnozuojama netikėtai, atliekant tyrimus dėl kitų ligų. Vis dėlto dažniausi limfomos simptomai gali būti:
- Pilvo skausmas: Kai kurie limfomos tipai iš pradžių pasireiškia nuolatiniu ar stiprėjančiu pilvo diskomfortu.
- Ūmus prakaitavimas naktimis: Prakaitavimas būna toks stiprus, kad drėgni būna drabužiai, patalynė.
- Padidėję limfmazgiai: Dažnai neskausmingi guzeliai kakle, pažastyse ar kirkšnyje.
- Blužnies ar kepenų padidėjimas: Limfoma gali didinti šiuos organus.
- Apetito stoka: Pilnumo jausmas net ir po nedidelio kiekio maisto, dažniausiai dėl blužnies spaudimo skrandį.
- Nuolatinis nuovargis: Kai limfoma pažeidžia kaulų čiulpus ir mažėja eritrocitų kiekis, žmogus gali jaustis prislopęs ir išsekęs.
- Odos niežėjimas: Limfoma kepenyse gali sukelti simptomus, primenančius kepenų sutrikimus, tarp jų – niežulį.
- Odos bėrimai ar guzeliai: Odos limfomos ar retos rūšys, tokios kaip MALT limfoma, gali keisti odos išvaizdą.
- Neaiškios kilmės karščiavimas: Ilgai trunkanti ar periodiškai pasikartojanti temperatūra virš 38 laipsnių Celsijaus.
- Nepaaiškinamas svorio kritimas: Svorio netekimas be pastangų ar specialių dietų.
Visi šie požymiai gali pasireikšti ir dėl kitų, kur kas mažiau pavojingų ligų – pavyzdžiui, peršalimo ar gripo. Tačiau pastebėjus užsitęsusius ar stiprėjančius simptomus, verta kreiptis į gydytoją.
Kas sukelia B-ląstelių limfomą?
B ląstelės paprastai padeda apsaugoti organizmą nuo infekcijų ir kitų svetimų medžiagų. Tačiau dėl tam tikrų pokyčių (mutacijų) B ląstelės ima daugintis nekontroliuojamai, nebedirba savo darbo ir nesunyksta laiku. Taip atsiranda navikai, galintys išplisti į kitas kūno vietas.
Šios mutacijos dažniausiai įvyksta atsitiktinai, ląstelėms dalijantis. Kartais mokslininkai pastebi sąsajų tarp limfomos atsiradimo ir tokių veiksnių kaip:
- Autoimuninės ligos (pvz., reumatoidinis artritas, uždegiminė žarnyno liga, Sjögreno sindromas ir kitos);
- Tam tikri virusai, įskaitant žmogaus imunodeficito virusą (ŽIV), Epšteino-Baro virusą ir Kaposi sarkomos susijusį virusą;
- Paveldimumas – šeimoje buvę limfomų atvejų;
- Antsvoris ar nutukimas.
Kaip nustatoma B-ląstelių limfoma?
Išsiaiškinę simptomus bei jūsų ligos istoriją, gydytojai paprastai apžiūri limfmazgius, blužnį, kepenis. Jei įtariama limfoma, skiriami išsamūs kraujo tyrimai, vaizdiniai tyrimai (pavyzdžiui, kompiuterinė tomografija, PET skenavimas, echoskopija) ir biopsija.
Kraujo tyrimai
- Bendras kraujo tyrimas su formulė: Leidžia įvertinti visų tipų kraujo ląstelių (tarp jų ir B ląstelių) kiekį.
- Išsamus biocheminis tyrimas: Parodo kraujo medžiagas, kurių pokyčiai gali byloti apie naviką.
- Laktato dehidrogenazės (LDH) lygis: Padidėjęs LDH gali būti limfomos ar kitų ligų požymis.
Vaizdiniai tyrimai
- Kompiuterinė tomografija (KT);
- PET skenavimas;
- Ultragarsas.
Biopsijos
- Išpjovamoji ar pjūvio biopsija: Chirurginiu būdu pašalinamas limfmazgis ar jo dalis detalėsniam ištyrimui.
- Plonos adatos aspiracinė biopsija: Naudojant ploną adatą paimama dalis ląstelių.
- Kaulų čiulpų biopsija: Dažnai skiriama įtariant kraujo vėžį, procese specialia adata paimamas mažas kaulų čiulpų mėginys.
Gydymo galimybės
B-ląstelių limfomai nėra vienos standartinės gydymo schemos. Kiekvienam pacientui parenkamas individualus gydymo planas priklausomai nuo ligos tipo, sveikatos būklės ir ligos išplitimo.
- Medikamentinė chemoterapija;
- Imunoterapija;
- Spindulinė terapija;
- Tikslinė terapija, pvz., monokloninių antikūnų naudojimas;
- Aktyvaus stebėjimo strategija: lėtai progresuojančių limfomų atvejais, kai nėra simptomų, kartais taikomas stebėjimas – gydymas pradedamas tuomet, kai atsiranda simptomų.
Dažniausi gydymo poveikiai
- Viduriavimas;
- Nuovargis;
- Pykinimas, vėmimas.
Prieš pradedant gydymą, svarbu aptarti galimus šalutinius poveikius ir pasiruošti galimam jų valdymui. Be pagrindinių gydymo metodų, dažnai rekomenduojama paliatyvioji priežiūra, kuri padeda mažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Prognozė ir eigos ypatumai
B-ląstelių limfomų yra daug įvairių, todėl eiga ir ligos baigtis labai priklauso nuo konkrečios rūšies, ligos stadijos, jūsų atsako į gydymą bei bendros sveikatos. Tik gydytojas, žinantis visas ligos detales, gali tiksliai pasakyti, ko tikėtis individualiu atveju.
Išgyvenamumas skiriasi priklausomai nuo limfomos tipo. Pavyzdžiui, esant difuzinei stambiųjų B-ląstelių limfomai, penkerių metų statistinė išgyvenamumo trukmė siekia apie 65 %. Su folikuline limfoma išgyvenamumas per penkerius metus – apie 90 %. Šie duomenys yra tik orientaciniai, nes kiekvieno žmogaus situacija – unikali.
Kasdienybė su B-ląstelių limfoma
B-ląstelių limfomos diagnozė gali pakeisti kasdienį gyvenimą – tiek informacijos srautas, tiek emocijos, tiek fizinė savijauta gali apsunkinti kasdienes užduotis. Patarimai, galintys padėti:
- Turėkite aiškų ligos valdymo planą: suplanuokite, kas padės ruošiant maistą, nuvykti pas gydytojus ar praleisti laiką gydymo metu;
- Rūpinkitės mityba: jei gydymas mažina apetitą, pasitarkite su dietologu, kaip pritaikyti racioną;
- Skirkite laiko poilsiui: nuovargis gali būti stiprus, todėl ilsėkitės kada reikia, o ne tik tada, kai turite progą;
- Nepamirškite emocinės sveikatos: patiriant nerimą, liūdesį ar kitus jausmus, verta pasikalbėti su psichologu ar psichoterapeutu;
- Išbandykite streso mažinimo būdus: meditacija, kvėpavimo pratimai ar poilsio technikos gali padėti jaustis geriau;
- Ieškokite paramos: gydymo įstaigos gali rekomenduoti grupes ar programas, kuriose lengviau dalintis sunkumais su suprantančiais žmonėmis.
Kada kreiptis į gydytoją?
Ligos gydymo metu gydytojas hematologas-onkologas nuolat stebi jūsų būseną. Baigus gydymą paskiriami reguliarūs vizitai, kad būtų galima anksčiau pastebėti galimus atkryčius ar komplikacijas.
Kada būtina skubi medicinos pagalba?
Daugelis gydymo būdų silpnina imuninę sistemą, todėl padidėja infekcijų, sukeliančių stiprią temperatūrą, tikimybė. Staiga pakilus temperatūrai virš 38 laipsnių ar pasireiškus stipriems, nepraeinantiems šalutiniams gydymo poveikiams, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją arba atvykti į skubios pagalbos skyrių.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
