Bakteremija – tai būklė, kai žmogaus kraujyje atsiranda bakterijų. Paprastai kraujas yra sterilus ir jame nėra jokių mikroorganizmų. Bakterijos į jį gali patekti pačiais įvairiausiais keliais, dažniausiai dėl odos sužeidimų – įpjovimų, nubrozdinimų ar nudegimų.
Kada ši būklė tampa pavojinga?
Bakteremija gali būti itin pavojinga – ypač tiems, kurių imunitetas nusilpęs ar organizmas sunkiai kovoja su infekcijomis. Jei laiku nepradedamas gydymas, bakterijos iš kraujo gali pasklisti po visą organizmą ir sukelti rimtų komplikacijų. Progresuojant infekcijai, didėja rizika išsivystyti sepsiui – gyvybei pavojingai būklei, kuri gali pažeisti organus ir baigtis mirtimi.
Bakteremija – kiti pavadinimai
Ši infekcija dažnai vadinama ir kraujo infekcija ar apsinuodijimu krauju. Medicinoje taip pat vartojama santrumpa BSI (angl. bloodstream infection).
Simptomai
Neretai organizmas pats geba pašalinti bakterijas iš kraujotakos net nesukeldamas jokių simptomų arba pasireiškia tik nežymi temperatūra. Vis dėlto, kai infekcija progresuoja ir vystosi sepsis ar septinis šokas, simptomai išryškėja.
- Šaltkrėtis
- Padidėjęs širdies ritmas (tachikardija)
- Sumažėjęs kraujo spaudimas
- Pilvo skausmas
- Pykinimas, vėmimas
- Viduriavimas
- Dažnas ir gilus kvėpavimas (hiperventiliacija)
Bakteremijos priežastys
Bakteremiją gali sukelti įvairių rūšių bakterijos, tarp kurių dažniausios yra:
- Bacillus cereus
- Escherichia coli
- Pneumokokai
- Salmonella
- Staphylococcus aureus (tiek meticilinui atsparios, tiek jautrios formos)
Kaip bakterijos patenka į kraują?
- Nubrozdinimai, įpjovimai, nudegimai
- Intensyvus dantų valymas ar tarpdančių siūlo naudojimas
- Stomatologinės procedūros (dantų valymas, rovimas ir pan.)
- Įvairios medicininės procedūros: chirurginės operacijos, kateterių įstatymas, kvėpavimo vamzdelių įvedimas ar kraujo davimas
- Bendro naudojimosi ar pakartotinai naudojamos adatos
Dažniausios bakteremijos sukėlėjų rūšys
- Escherichia coli
- Staphylococcus aureus
- Streptokokai
Galimos komplikacijos
Nesant tinkamo gydymo, bakteremija gali sukelti kitas rimtas organizmo infekcijas ar net uždegimus, tarp jų:
- Odos infekcijos (celiulitas)
- Širdies vidaus auselių uždegimas (endokarditas)
- Smegenų dangalų uždegimas (meningitas)
- Kaukolės ar kitų kaulų infekcijos (osteomielitas)
- Pilvaplėvės uždegimas (peritonitas)
- Plaučių uždegimas (pneumonija)
Bakteremijos atpažinimas ir tyrimai
Kaip diagnozuojama bakteremija?
Bakteremijos diagnozę nustato gydytojas, įvertinęs bendrą būklę ir simptomus, taip pat paskirdamas reikiamus laboratorinius tyrimus.
Kokie tyrimai atliekami?
- Kraujo tyrimas: Imamas kraujo mėginys, kuris tiriamas dėl bakterijų buvimo.
- Skreplių tyrimas: Tiriami skrepliai, iškvėpti stipriai kosint, ieškant infekcijos požymių.
- Šlapimo tyrimas: Nustatoma, ar šlapime yra bakterijų.
- Žaizdos kultūra: Jei yra infekuota žaizda ar pūlinys, imamas mėginys iš pūlingų išskyrų ar žaizdos skysčio.
Be laboratorinių tyrimų, gydytojas gali skirti ir papildomus vaizdinius tyrimus – rentgeno nuotraukas, kompiuterinę tomografiją ar echoskopiją, kad nustatytų infekcijos židinį.
Gydymas ir slauga
Kaip gydoma bakteremija?
Bakteremija išgydoma, jei pradedamas savalaikis gydymas. Paprastai skiriami antibiotikai, priklausomai nuo nustatyto sukėlėjo. Jei infekcijos šaltinis – medicininis prietaisas, jis gali būti pašalintas. O jei yra pūlinys ar abscesas, skysčiai pašalinami drenuojant.
Bendri gydymo principai ir savijauta
Dažniausiai pagerėjimas jaučiamas jau po kelių dienų pradėjus vartoti antibiotikus. Itin svarbu vartoti visą paskirtą vaistų kursą, net ir dingus simptomams – tai padeda išvengti infekcijos pasikartojimo. Neužbaigtas gydymas didina pavojų, kad bakterijos bus sunkiau įveikiamos, o bakteremija gali progresuoti į sepsį. Pamiršus dozę, ją reikia išgerti kuo greičiau.
Bakteremijos prevencija
Geriausia apsaugos priemonė – rankų higiena ir tinkama žaizdų priežiūra. Kruopščiai plaukite rankas ir visada nuvalykite bei dezinfekuokite odos pažeidimus – įbrėžimus, įpjovimus ar nudegimus. Rekomenduojama žaizdą nusausinti švariu rankšluosčiu, užtepti antibakterinį tepalą, tokį kaip vazelinas ar specialūs kremukai, ir uždengti tvarsčiu.
Prognozė
Laiku pradėjus gydymą, bakteremija paprastai praeina per 1–2 savaites. Pirmi pagerėjimo požymiai dažnai pasireiškia jau po kelių dienų vartojant vaistus.
Nevartojant paskirtų antibiotikų, bakterijos iš kraujo gali pasklisti ir sukelti daug sunkesnių būklių. Pajutus bet kokius infekcijos požymius, reikėtų nedelsti kreiptis į gydytoją.
Kasdienybė su bakteremija
Kaip padėti sau sveikstant?
- Rūpinkitės kokybišku poilsiu – rekomenduojama miegoti bent 7 valandas naktį.
- Gerkite pakankamai vandens.
- Valgykite sveikai ir įvairiai, įtraukite daugiau daržovių ir vaisių.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Atsiradus bakteremijos simptomams, ypač jei jie trunka ilgiau nei kelias dienas, būtina pasirodyti medikui. Taip pat reikėtų konsultuotis, jei simptomai nepraeina, nors jau pradėjote gydymą.
Kada būtina skubi pagalba?
- Labai aukšta temperatūra (daugiau nei 39,4 °C)
- Sumišimas, orientacijos sutrikimas
- Greitas širdies plakimas
- Dusulys
- Aštrus skausmas ar stiprus diskomfortas
Kas dažniausiai domina dėl bakteremijos?
- Kaip užsikrėčiau šia infekcija?
- Kokia bakterija ją sukėlė?
- Kaip sumažinti bakteremijos riziką ateityje?
- Kokius antibiotikus vartoti ir kaip tiksliai tai daryti?
- Kiek laiko užtrunka visiškas pasveikimas?
- Ar man reikės kontrolinio vizito?
- Kaip lengviau palengvinti simptomus namuose?
Kas skiria bakteremiją nuo sunkių infekcijų?
Bakteremija – tai būklė, kai bakterijos aptinkamos kraujyje. Jei infekcija nėra valdoma, ji gali virsti sepsiu – tuomet organizmo imuninė sistema gauna signalą kovoti, tačiau šis atsakas tampa perdėtas ir ima pakenkti sveikiems audiniams bei organams, sukeldamas viso kūno uždegimą.
Septikemija laikoma sunkesne infekcijos forma nei bakteremija. Ji reiškia, kad ne tik yra bakterijų kraujyje, bet jos aktyviai dauginasi ir plinta į kitus organus.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
