Bakterijų pasėlis yra vienas svarbiausių medicinos tyrimų, padedantis nustatyti bakterinę infekciją. Šiuo tyrimu galima ne tik patvirtinti ligos sukėlėją, bet ir išsiaiškinti, kokių rūšių bakterijos yra atsakingos už simptomus. Tai leidžia gydytojui pasirinkti tinkamiausią gydymą, nes skirtingi antibiotikai veiksmingi tik prieš tam tikras bakterijas.
Kada atliekamas bakterijų pasėlis
Toks tyrimas dažniausiai skiriamas, jei žmogui pasireiškia bakterinės infekcijos požymiai. Tai gali būti: kvėpavimo takų uždegimai (pvz., bronchitas ar plaučių uždegimas), apsinuodijimas maistu, inkstų ar šlapimo takų infekcijos, sepsis, streptokokinė angina, taip pat žaizdos ar nudegimo vietų pūliavimas.
Kas gali paskirti šį tyrimą
Bakterijų pasėlio tyrimą gali nurodyti įvairūs gydytojai – šeimos gydytojai, vaikų ligų specialistai, slaugytojai, taip pat siauresnių sričių gydytojai, tokie kaip urologai, gastroenterologai ar pulmonologai. Kartais tyrimą atlieka laboratorijų darbuotojai, paimantys kraujo mėginį.
Kaip atliekamas tyrimas
Norint atlikti bakterijų pasėlį, iš paciento paimamas nedidelis mėginys – tai gali būti kraujo, šlapimo, išmatų, skreplių, gerklės gleivinės, žaizdos ar kitos kūno vietos medžiaga. Vieta, iš kurios imamas mėginys, priklauso nuo įtariamos infekcijos lokalizacijos.
Mėginys siunčiamas į laboratoriją, kur specialiomis sąlygomis skatinamas bakterijų dauginimasis. Užaugus pakankamai daug mikroorganizmų, mėginys tiriamas mikroskopu arba atliekami kiti tyrimai, leidžiantys tiksliai nustatyti bakterijų rūšį.
Pagrindiniai bakterijų pasėlio būdai
- Kraujo pasėlis: Šiuo metodu ieškoma sisteminės infekcijos, pavyzdžiui, sepsio, požymių. Mėginys imamas iš venos, dažniausiai rankoje. Šis tyrimas dažniausiai atliekamas ligoninėje ir kartojamas keletą kartų.
- Smegenų skysčio (likvoro) pasėlis: Mėginys paimamas adata tarp stuburo slankstelių (atliekamas juosmens punkcija), taip tiriant skystį, saugantį nugaros smegenis ir galvos smegenis.
- Išmatų pasėlis: Šis tyrimas padeda nustatyti žarnyno infekciją. Pacientas švarioje talpoje surenka išmatas, kurios siunčiamos į laboratoriją.
- Gerklės pasėlis: Norint išsiaiškinti, ar uždegimą sukelia bakterijos (pavyzdžiui, streptokokas), iš ryklės gleivinės specialiu vatos tamponėliu paimamas mėginys.
- Skreplių pasėlis: Įtariant kvėpavimo takų infekciją, tirti imami giliai iš bronchų atkosti skrepliai (dar vadinami flegma).
- Šlapimo pasėlis: Padeda diagnozuoti šlapimo takų infekcijas ar inkstų uždegimą. Prašoma nusiplauti lytinius organus ir surinkti šlapimą į sterilų indą. Ligoninėje šlapimo mėginys kartais surenkamas kateteriu – plonu vamzdeliu per šlaplę.
- Žaizdos pasėlis: Jei įtariama, kad žaizda ar nudegimas infekuotas, iš pažeistos vietos imamas audinio ar pūlių mėginys, kuris analizuojamas laboratorijoje.
Būdingi bakterijų pasėlio tyrimo žingsniai
Neretai specialaus pasiruošimo tyrimui nereikia, tačiau rekomenduojama iš anksto pasitarti su gydytoju, ar nėra kokių nors išimčių ar papildomų nurodymų.
Bakterijų pasėlio tyrimo saugumas
Šie tyrimai yra laikomi labai saugiais ir retai sukelia komplikacijas. Kai bakterijų pasėlis atliekamas naudojant adatą (pavyzdžiui, imant kraujo ar smegenų skysčio mėginį), nedidelė infekcijos ar kraujavimo rizika išlieka, nors dažniausiai nekyla jokių problemų. Smegenų skysčio tyrimas paprastai atliekamas sunkiai sergantiems ar rizikos grupėje esantiems pacientams.
Kada sužinosite rezultatus
Perdavus mėginį į laboratoriją, mikrobiologai paskatina bakterijų dauginimąsi ir stebi, kaip jos auga. Tam, kad būtų galima tiksliai nustatyti, kokios bakterijos sukelia infekciją, dažniausiai reikia nuo vienos iki penkių dienų. Būtent tiek laiko prireikia, kad bakterijų būtų pakankamai kruopščiai analizei ir papildomiems testams su skirtingais antibiotikais.
Nustačius infekciją, laboratorija informuoja gydytoją apie rastų bakterijų rūšį. Taip pat gali būti atliekami specialūs tyrimai, kuriais įvertinama, kurių antibiotikų poveikis bus efektyviausias konkrečiam atvejui. Tokiu būdu gydymo planas gali būti koreguojamas: gydytojas parenka tą antibiotiką, kuris geriausiai veikia būtent jūsų infekciją.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
