Maisto apsinuodijimas įvyksta, kai suvartojamas užterštas maistas. Užteršimas reiškia, kad jame yra kenksmingų organizmų, tokių kaip bakterijos, grybeliai, parazitai ar virusai. Kartais apsinuodijimą sukelia ir šių organizmų gaminamos toksinės medžiagos.
Kai valgote užterštą maistą, organizmas reaguoja bandydamas pašalinti toksinus. Tai gali pasireikšti vėmimu, viduriavimu arba abiem simptomais vienu metu. Taip pat gali pakilti temperatūra. Šie nemalonūs simptomai yra organizmo būdas kovoti su infekcija ir grįžti į sveikatos būseną. Dažniausiai pasveikstama per vieną ar dvi dienas.
Kas gali apsinuodyti maistu?
Maisto apsinuodijimą gali patirti bet kas, kas suvartoja užteršto maisto, tačiau kai kurie žmonės yra jautresni nei kiti. Tai priklauso nuo to, kiek toksino buvo suvartota ir kokia jo koncentracija.
Svarbus veiksnys yra ir bendra sveikatos būklė. Imuninė sistema nuolat kovoja su infekcijomis, net jei žmogus to nejaučia. Net ir laikantis higieniškų maisto tvarkymo taisyklių, tam tikras užterštumo lygis maiste yra neišvengiamas. Apsinuodijimas įvyksta tada, kai imuninė sistema nebesugeba su tuo susidoroti.
Kaip atpažinti maisto apsinuodijimą?
Kartais sunku nustatyti, kas tiksliai sukėlė infekciją, ypač jei simptomai išryškėja tik po kelių dienų. Tačiau galite įtarti apsinuodijimą, jei:
- Vartojote produktą, kuris dažnai siejamas su apsinuodijimu maistu.
- Kartu su jumis valgęs žmogus taip pat susirgo.
Kokie simptomai pasireiškia apsinuodijus maistu?
Dažniausi apsinuodijimo maistu simptomai:
- Viduriavimas.
- Pykinimas ir vėmimas.
- Pilvo skausmas ir spazmai.
- Karščiavimas.
- Galvos skausmas.
- Silpnumas.
Kada po apsinuodijimo pasireiškia vėmimas?
Simptomų atsiradimo laikas priklauso nuo infekcijos tipo. Kai kurios bakterinės infekcijos gali sukelti simptomus vos po kelių valandų, o kitoms reikia laiko įsitvirtinti organizme. Kai kurios infekcijos gali pasireikšti po kelių dienų ar net savaičių.
Kaip užsikrečiama apsinuodijimu maistu?
Apsinuodijimą sukelia užteršto maisto, vandens ar kitų gėrimų vartojimas. Maistas gali būti užterštas bet kuriame gamybos etape – nuo derliaus nuėmimo iki saugojimo, gaminimo ar patiekimo. Užteršimas gali įvykti, jei maistas:
- Nėra šviežias.
- Nėra tinkamai nuplautas.
- Tvarkomas nešvarioje aplinkoje.
- Nepakankamai termiškai apdorotas.
- Laikomas netinkamoje temperatūroje.
- Laiku neatšaldytas ar neužšaldytas.
Maisto apsinuodijimas gali pasitaikyti visur, tačiau ypač dažnai jis pasireiškia kelionių metu, kai žmogus susiduria su bakterijomis, kurios jam nėra įprastos.
Kokie mikroorganizmai sukelia apsinuodijimą maistu?
Maisto ir vandens užteršimą gali sukelti įvairūs veiksniai:
- Bakterijos.
- Virusai.
- Parazitai.
- Grybeliai.
- Toksinai.
- Chemikalai.
Yra daugiau nei 250 skirtingų maisto apsinuodijimo tipų. Dažniausiai pasitaikančios priežastys:
- Salmonelės – dažnai aptinkamos žaliose kiaušiniuose ir nepakankamai iškeptoje paukštienoje. Taip pat gali būti mėsoje, daržovėse ir perdirbtuose produktuose.
- E. coli – randamos nepakankamai termiškai apdorotoje mėsoje ir neplautose daržovėse. Šios bakterijos gamina toksiną, kuris dirgina plonąją žarną.
- Listerija – aptinkama minkštuose sūriuose, dešrose, rūkytoje mėsoje, žaliuose daiguose. Ypač pavojinga nėščioms moterims.
- Norovirusas – gali patekti į organizmą valgant nepakankamai termiškai apdorotus jūros gėrybes, lapines daržoves ar šviežius vaisius. Taip pat galima užsikrėsti nuo užsikrėtusio asmens.
- Hepatitas A – gali plisti per užterštą maistą ar vandenį, ypač per nešvariai apdorotus jūros produktus ar ledą. Paveikia kepenis.
- Stafilokokas – bakterijos gali patekti į maistą nuo žmogaus rankų. Dažniausiai randamos mėsoje, paukštienoje, pieno produktuose, salotose su majonezu ir kepiniuose su įdarais.
- Kampilobakterijos – dažnai aptinkamos nepakankamai termiškai apdorotoje paukštienoje, mėsoje, kiaušiniuose, prastai perdirbtuose produktuose ir neapdorotame piene ar vandenyje.
- Šigelės – dažniausiai randamos neplautose daržovėse, jūros gėrybėse ir majonezo pagrindu pagamintose salotose. Gali sukelti kraujingą viduriavimą.
Ar apsinuodijimas maistu užkrečiamas?
Infekcija gali plisti nuo vieno žmogaus kitam, jei jis liečiasi su užsikrėtusiojo išskyromis. Bakterijos ir virusai gali likti ant paviršių arba rankų, o vėliau patekti į kito žmogaus burną ar maistą.
Kas yra didžiausios rizikos grupėje?
Kai kurie žmonės yra labiau pažeidžiami maisto apsinuodijimo arba gali sirgti sunkesne forma. Tai priklauso nuo imuninės sistemos stiprumo.
Veiksniai, galintys sumažinti organizmo atsparumą:
- Amžius – vaikų imuninė sistema dar nėra visiškai susiformavusi, o suaugusiesiems imunitetas silpnėja senstant.
- Nėštumas – organizmas labiau apkrautas, todėl silpniau kovoja su infekcijomis.
- Lėtinės ligos – įvairios sveikatos būklės, tokios kaip vėžys, autoimuninės ligos, infekcijos ar imunodeficitinės būklės, gali mažinti atsparumą.
- Vaistai – imuninę sistemą slopinantys vaistai, tokie kaip kortikosteroidai ar imunosupresantai, padidina infekcijų riziką.
Maisto apsinuodijimas yra nemaloni, bet dažniausiai greitai praeinanti būklė. Tačiau tam tikriems žmonėms jis gali būti rimtas pavojus, todėl svarbu laikytis higienos ir tinkamai tvarkyti maistą.
Galimos maisto apsinuodijimo komplikacijos
Nors maisto apsinuodijimo komplikacijos yra retos, kai kuriais atvejais jos gali būti sunkios ar net mirtinos. Dažniausia rizika – stiprus dehidratavimas, tačiau tam tikros infekcijos gali sukelti specifines pasekmes:
- Persileidimas ir negyvas gimdymas – listerijos infekcija yra ypač pavojinga nėštumo metu, nes gali pakenkti vaisiaus nervų sistemai ar sukelti jo žūtį.
- Inkstų pažeidimas – kai kurios E. coli bakterijų atmainos gali sukelti hemolizinį ureminį sindromą, kuris gali sukelti inkstų nepakankamumą.
- Artritas – salmonelės ir kampilobakterijos gali lemti lėtinį sąnarių uždegimą ir sukelti artritą.
- Nervų sistemos ir smegenų pažeidimai – tam tikros bakterijos ar virusai gali sukelti smegenų uždegimą (meningitą). Kampilobakterijos gali būti susijusios su Guillain-Barré sindromu – nervų sistemos sutrikimu, kuris gali sukelti laikinas paralyžiaus formas.
Kaip nustatomas maisto apsinuodijimas?
Gydytojas įvertins simptomus ir paklaus apie pastaruoju metu suvartotą maistą bei gėrimus. Jei pasireiškia tam tikri simptomai, gali būti atliekamas išmatų tyrimas arba kraujo tyrimas, siekiant nustatyti konkrečius parazitus ar bakterijas.
Ar maisto apsinuodijimas praeina savaime?
Daugeliu atvejų apsinuodijimas gali būti įveiktas namų sąlygomis, užtikrinant pakankamą skysčių kiekį. Vemiant, viduriuojant ar karščiuojant organizmas netenka daug skysčių, todėl svarbiausia – išlaikyti tinkamą hidrataciją.
Tam gali padėti specialūs skysčių pakaitalai su elektrolitais. Jei žmogus negali išlaikyti skysčių organizme arba atsiranda stiprūs dehidratacijos požymiai, gali prireikti gydymo ligoninėje su į veną leidžiamais skysčiais.
Ar reikalingi vaistai nuo maisto apsinuodijimo?
Kai kuriais atvejais gydytojas gali paskirti antibiotikus, jei nustatoma bakterinė infekcija, kuriai reikalingas specifinis gydymas. Tačiau dažniausiai antibiotikai nėra būtini, o kai kuriais atvejais jie gali net pabloginti būklę.
Antidiarėjiniai vaistai dažniausiai nerekomenduojami, nes jie gali pailginti ligos trukmę. Tačiau simptomų palengvinimui gali būti vartojami nereceptiniai preparatai, pavyzdžiui, bismuto subsalicilatas.
Kaip galima išvengti maisto apsinuodijimo?
Svarbiausias būdas apsisaugoti – laikytis saugaus maisto tvarkymo principų. Užteršimo prevencija priklauso nuo visų maisto grandinės dalyvių, pradedant derliaus nuėmimu ir baigiant patiekimu.
Pagrindiniai maisto saugos principai:
- Švara – kruopščiai plaukite šviežias daržoves ir vaisius švariu vandeniu. Prieš ruošdami maistą, nusiplaukite rankas ir įrankius. Reguliariai valykite paviršius, kurie liečiasi su maistu.
- Atskyrimas – neleiskite, kad žalia mėsa ar kiaušiniai liestųsi su šviežiais vaisiais, daržovėmis ar kitais produktais. Terminis apdorojimas naikina bakterijas mėsoje, tačiau jos gali persikelti ant neapdorotų produktų ir išlikti gyvybingos.
- Kaitinimas – užtikrinkite, kad mėsa, žuvis ir jūros gėrybės būtų iškeptos iki tinkamos vidinės temperatūros. Jautienos ir kiaulienos kepsniai gali būti lengvai rausvi viduje, jei išorėje gerai apskrudę, tačiau malta mėsa turėtų būti pilnai iškepusi. Žuvis turi būti nepermatoma ir lengvai atskiriama šakute.
- Atšaldymas – paruoštą maistą šaldykite arba užšaldykite per dvi valandas po gaminimo. Produktai, turintys padažų, grietinės ar majonezo, turi būti laikomi tinkamoje temperatūroje. Rekomenduojama patikrinti, ar šaldytuve nėra pelėsio ar blogai atrodančių produktų.
Visuomenės sveikatos institucijos taip pat stengiasi užkirsti kelią maisto apsinuodijimui, skelbdamos apie galimus užterštumo atvejus. Svarbu stebėti viešus pranešimus apie maisto atšaukimą ir, jei apsinuodijote, informuoti atsakingas institucijas.
