Bakterinė vaginozė (BV): priežastys, simptomai ir gydymas

Bakterinė vaginozė – tai dažna makšties infekcija, kuri atsiranda, kai pasikeičia natūralus makšties bakterijų balansas. Sveikoje makštyje gyvena įvairūs mikrobai, tačiau tam tikromis aplinkybėmis „blogųjų“ bakterijų ima daugėti labiau nei „gerųjų“. Toks disbalansas ir sukelia šią būklę.

Bendri faktai apie bakterinę vaginozę

Makšties bakterinė vaginozė yra labiausiai paplitusi makšties infekcija vaisingo amžiaus moterims nuo 15 iki 44 metų. Skaičiuojama, jog su šia problema susiduria apie trečdalis visų moterų, o tam tikrose etninėse grupėse dažnis dar didesnis. Dažniausiai ši infekcija pastebima seksualiai aktyvioms moterims, tačiau ji gali pasitaikyti bet kuriai turinčiai makštį.

Kai kurių asmenų organizmas natūraliai gali gaminti daugiau bakterijų, sukeliančių bakterinę vaginozę. Tačiau dažniausiai kai kurių veiksnių poveikis – pavyzdžiui, naujas arba keli partneriai, makšties praplovimai, kontraceptinės spiralės naudojimas, ar net antibiotikų vartojimas – didina riziką, kad natūralus mikrofloros balansas bus sutrikdytas.

  • Nėštumas didina jautrumą bakterinei vaginozei.
  • Maksimalų pavojų kelia nesaugūs lytiniai santykiai ar lytinių partnerių kaita.
  • Makšties praplovimai naikina naudingąsias bakterijas.
  • Antibiotikai ir intrauterininės kontraceptinės priemonės taip pat gali pakeisti makšties mikrobiomą.

Bakterinės vaginozės simptomai

Net 84 % moterų, sergančių bakterine vaginoze, nejaučia jokių simptomų. Vis dėlto daliai jų pasireiškia:

  • Gausesnės makšties išskyros, kurių spalva gali būti pilkšva, žalsva arba gelsva.
  • Aštrus, dažnai “žuvies” kvapo išskyrų aromatas, ypač pastebimas po lytinių santykių.
  • Makšties niežulys ir dirginimas.
  • Deginimo pojūtis šlapinantis.

Šie pojūčiai labai panašūs į kitų makšties infekcijų simptomus, tad labai svarbu kreiptis į gydytoją, norint tiksliai nustatyti diagnozę.

Kaip atsiranda bakterinė vaginozė?

Moterų makšties mikrobiomas natūraliai sudaro daugybė skirtingų rūšių bakterijų. Kai naudingųjų laktobacilų sumažėja, o anaerobinės bakterijos išveša – atsiranda disbalansas. Todėl bet kokie veiksniai, keičiantys makšties terpę, tampa rizikos veiksniu: nuo makšties praplovimų iki lytinių santykių be apsaugos. Tačiau bakterinė vaginozė neperduodama per baseinus, tualeto dangčius ar kitus paviršius – ji nesklinda tiesiogiai nuo žmogaus žmogui, tačiau ją gali paskatinti seksualiniai santykiai.

Ar bakterinė vaginozė – lytiškai plintanti liga?

Ši infekcija nelaikoma lytiškai plintančia, tačiau daugybė tyrimų rodo, kad aktyvus lytinis gyvenimas keičia makšties bakterinę aplinką ir padidina riziką. Dėl to gali labiau suvešėti „blogosios“ bakterijos.

Bakterinės vaginozės ir pienligės skirtumai

  • Bakterinei vaginozei būdingas žuvies kvapas. Pienligės metu išskyros dažnai būna bekvapės, bet primena varškę.
  • Bakterinė vaginozė retai sukelia stiprų niežulį ar deginimą, o pienligė – dažnas šių simptomų kaltininkas.
  • Pienligę dažnai galima gydyti nereceptiniais vaistais, o bakterinei vaginozei būtini gydytojo paskirti antibiotikai.

Bakterinės vaginozės nustatymas

Tik specialistas gali tiksliai diagnozuoti bakterinę vaginozę, todėl rekomenduojama pas jį apsilankyti atsiradus įtartiniems simptomams. Gydytojas surinks informaciją apie jūsų ligų istoriją, atliks dubens apžiūrą ieškodamas pokyčių ir paims makšties išskyrų mėginį tyrimams.

  • Apžiūra: Gydytojas ieškos padidėjusio išskyrų kiekio ar neįprastos spalvos.
  • Mėginio paėmimas: Išskyrų mėginys tikrinamas laboratorijoje.
  • Mikroskopinis tyrimas: Specialistas tiria mėginį per mikroskopą.
  • „Kvapo“ testas: Įvertinamas išskyrų kvapas.
  • Makšties pH matavimas: Aukštesnė nei įprasta pH reikšmė gali reikšti infekciją.

Gydymo galimybės

Bakterinė vaginozė gydoma antibiotikais, dažniausiai gelio ar kremo pavidalu, kurie įvedami į makštį. Gali būti paskirti ir geriami preparatai. Svarbu vartoti antibiotikus taip, kaip nurodė gydytojas, ir nepamiršti pabaigti gydymo kurso, net jei simptomai praeina anksčiau – tik taip sumažinsite pasikartojimo riziką.

Neretai bakterinė vaginozė praeina savaime, tačiau, jei jaučiate simptomus, būtina nedelsti ir pradėti tinkamą gydymą. Tai ypač svarbu nėščioms moterims, nes infekcija didina komplikacijų tikimybę. Savigyda nereceptiniais vaistais ar praplovimai ne tik nepadeda, bet ir gali pabloginti situaciją.

Paprastai infekcija praeina po vienos antibiotikų terapijos, kuri trunka iki savaitės. Vis dėlto, 10–15 % moterų tenka pakartoti gydymą dėl pasikartojimo.

Kaip sumažinti bakterinės vaginozės riziką?

  • Venkite makšties praplovimų, nes jie suardo natūralią mikroflorą.
  • Rūpinkitės higiena: daiktai, liečiantys išangę, neturėtų pasiekti makšties, nes taip galima pernešti žalingas bakterijas.
  • Apribokite lytinių partnerių skaičių – daugybiniai partneriai didina riziką.
  • Naudokite prezervatyvus arba apsauginius dantų užtvarus lytinių santykių metu.
  • Rinkitės orui pralaidžius apatinius iš natūralių medžiagų, kad sumažintumėte drėgmę.

Bakterinės vaginozės eiga ir komplikacijos

Net iki 80 % moterų gyvenime bent kartą vėl susiduria su bakterine vaginoze. Jei infekcija lieka negydoma, ji gali sukelti rimtesnių pasekmių – ypač nėštumo metu kyla priešlaikinio gimdymo rizika. Bakterinė vaginozė taip pat didina pavojų užsikrėsti lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis, tokiomis kaip chlamidiozė ar gonorėja, o moterims su ŽIV – padidina galimybę virusą perduoti partneriui.

Be to, ši infekcija gali išsivystyti į dubens uždegiminę ligą, kuri neretai lemia nevaisingumą ar sunkumus pastojant.

Pasitarkite dėl gydymo nėštumo metu

Nėštumo metu ypač svarbu pasirūpinti gydymu, net jei nejaučiate jokių simptomų. Gydytojas paskirs saugų antibiotikų kursą, padedantį sumažinti komplikacijų riziką – pavyzdžiui, priešlaikinį gimdymą ar kūdikio gimimą su mažu svoriu.

Ką daryti partneriams?

Vyrams specialaus gydymo dėl bakterinės vaginozės nereikia. Jei turite moterį partnerę, svarbu ją informuoti – galbūt reikės ir jai gydymo, nes bakterijos gali persiduoti. Taip pat verta laikytis atsargumo priemonių naudojant sekso žaislus – juos visada kruopščiai išplaukite ir naudokite prezervatyvus, jei dalinatės su partneriu.

Kada kreiptis į gydytoją?

  • Kai makšties išskyros pastebimai pasikeičia – tampa neįprastos spalvos, konsistencijos ar kvapo.
  • Atsiranda niežulys, deginimas, patinimas ar skausmas makštyje.

Dažniausiai kylantys klausimai

  • Vyrams bakterinė vaginozė negresia, tačiau jie gali perduoti infekciją iš vienos partnerės kitai.
  • Moters moteriai infekcija gali būti perduodama. Svarbu imtis priemonių: sekso žaislus naudokite su prezervatyvu ir jį keiskite dalindamiesi.
  • Nėščios moterys bakterinę vaginozę patiria dažniau dėl hormoninių pokyčių – infekcija nustatoma ketvirtadaliui besilaukiančiųjų.
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *