Baltymai yra itin svarbios kraujo sudedamosios dalys, dalyvaujančios daugybėje gyvybinių organizmo procesų — nuo deguonies pernešimo iki raumenų veiklos ir audinių atsinaujinimo. Paprastai šie baltymai randami kraujyje, bet jų neturėtų būti daug šlapime.
Baltymų reikšmė organizmui
Baltymai rūpinasi tuo, kad organizmo audiniai augtų ir atsinaujintų, padeda virškinimui, palaiko judėjimą raumenyse, kovoja su ligomis. Tačiau jeigu šlapime aptinkama daugiau baltymų nei turėtų būti, tai gali reikšti sveikatos sutrikimus.
Kada reikalingas šlapimo baltymų elektroforezės tyrimas?
Šlapimo baltymų elektroforezės tyrimas (UPEP) atliekamas tada, kai gydytojas įtaria, kad organizme padidėjo baltymų kiekis šlapime. Tai gali būti susiję su tokiais sutrikimais kaip inkstų ligos, šlapimo takų infekcijos, retas kraujo navikas (dauginė mieloma) ar amiloido kaupimasis audiniuose.
Tyrimas taip pat skiriamas, jei ankstesniuose šlapimo mėginiuose jau buvo rasta baltymų. Tokiu atveju gydytojas naudoja UPEP tyrimą stebėdamas gydymo eigą ar ligos pokyčius.
Kaip veikia UPEP tyrimas?
Šis tyrimas leidžia nustatyti, ar šlapime yra baltymų, ir padeda sužinoti, kokių tipų baltymų rasta bei kiek jų yra. Dažniausiai stebimi du pagrindiniai baltymų tipai: albuminas ir globulinai.
Pagrindiniai baltymų tipai, matuojami tyrime
Organizmo baltymai bendrai skirstomi į albuminus ir globulinus:
- Albuminas yra vienas pagrindinių baltymų kraujyje, dažniausiai randamas dideliais kiekiais.
- Globulinai — tai baltymų šeima, kurią sudaro keturi pagrindiniai tipai: alfa-1, alfa-2, beta ir gama globulinai.
Šlapimo baltymų elektroforezės tyrimas leidžia nustatyti šių baltymų koncentracijas šlapime.
Pasiruošimas tyrimui ir šlapimo mėginio paėmimas
Išankstinio pasiruošimo dažniausiai nereikia. Visgi gali būti, kad gydytojas paprašys laikinai nevartoti kai kurių vaistų, nes jie gali paveikti tyrimo rezultatus. Tarp tokių vaistų, kuriuos kartais tenka nutraukti, yra salicilai, kai kurie antipsichoziniai, steroidiniai ar antibiotikai.
Prieš mėginio paėmimą labai svarbu pasirūpinti švara. Lytinius organus reikia kruopščiai nuplauti; vyrams — varpos galvutę, moterims — išorines lytines lūpas. Jei naudojamas muilas, svarbu jį gerai nuplauti.
Mėginį reikia rinkti vadinamuoju „švariu surinkimu“: pirmiausia reikia šiek tiek pasišlapinti į tualetą, kad pasišalintų šlaplės nešvarumai, ir tik tuomet surinkti pagrindinį kiekį į tyrimo indelį. Paprastai pakanka iki 60 ml šlapimo. Ypatingos mėginio surinkimo priemonės taikomos tik kūdikiams — dėl jų derinama su gydytoju.
Kaip atliekama analizė laboratorijoje?
Tyrimo metu laboratorijoje šlapimas lašinamas ant specialaus popieriaus, tuomet leidžiama tekėti elektros srovei. Skirtingi baltymai juda skirtingu greičiu ir susidaro „juostos“. Pagal šias juostas specialistai įvertina, ar baltymų yra ir kiek.
Tyrimo rezultatų reikšmė
Tyrimo išvados paprastos: šlapime neturėtų būti globulinų, o albumino kiekis turi būti mažesnis nei 5 mg/dl. Jei nustatomas didesnis albumino kiekis ar randami globulinai, rezultatas laikomas nenormaliu.
Padidėjęs baltymų kiekis šlapime gali byloje apie įvairius sveikatos sutrikimus:
- Inkstų funkcijos pablogėjimą arba nepakankamumą
- Ūminį uždegimą
- Šlapimo takų infekciją
- Inkstų pažeidimą dėl įvairių priežasčių
- Retą kraujo naviką – dauginę mielomą
Kai gaunami nenormalūs rodikliai, gydytojas dažnai skiria papildomus tyrimus tiksliam baltymų padidėjimo priežasčiai nustatyti. Sužinojus kilmę, galima parinkti tinkamą gydymo taktiką.
