Basiliarinė arterija yra vienas pagrindinių kraujagyslių, aptarnaujančių galinę smegenų dalį. Ji yra itin reikšminga tuo, kad perneša deguonimi prisotintą kraują į svarbiausias smegenų sritis bei centrinės nervų sistemos dalis.
Basiliarinės arterijos svarba
Ši arterija atsiranda susijungus stuburo arterijoms, kurios kyla išilgai stuburo. Drauge su atšakomis ji sudaro vadinamąją vertebrobasiliarinę sistemą. Būtent basiliarinė arterija užtikrina galinės smegenų dalies kraujotaką – gyvybiškai svarbią normaliam nervų sistemos darbui.
Kam skirta basiliarinė arterija?
Basiliarinės arterijos funkcija – aprūpinti deguonimi šias smegenų struktūras:
- Smegenų kamieną – šią sritį, kuri atsakinga už širdies plakimo, kvėpavimo ir miego reguliaciją.
- Smegenėles – koordinuoja judesius, kalbą, pusiausvyrą ir kitus sąmoningus veiksmus.
- Pakaušio skiltis – padeda apdoroti vaizdinę informaciją, todėl rega taip pat priklauso nuo šios kraujagyslės būklės.
Kur yra basiliarinė arterija?
Ši kraujagyslė yra priekinėje smegenų kamieno dalyje. Smegenų kamienas – tai tarsi jungtis tarp galvos smegenų ir nugaros smegenų, užtikrinanti ryšį bei svarbiausių funkcijų koordinaciją.
Basiliarinės arterijos atšakos
Basiliarinė arterija turi keletą svarbių atšakų:
- Smegenėlių arterijos tiekia kraują smegenėlėms.
- Pontinės arterijos jungia basiliarinę arteriją su ponsu – nervinių skaidulų sankaupa, padedančia perduoti signalus tarp skirtingų smegenų dalių.
- Užpakalinės smegenų arterijos aprūpina krauju pakaušio bei smilkinines skiltis, kurios atsakingos už regą ir garsų apdorojimą.
Ligos ir sutrikimai
Yra įvairių būklių, kurios gali pažeisti basiliarinę arteriją ir sutrikdyti smegenų kraujotaką:
- Aneurizma – susidariusi kraujagyslės sienelės išgauba, kurią plyšus gali kilti pavojus gyvybei dėl kraujavimo smegenyse.
- Arteriovenozinė malformacija – netaisyklingas kraujagyslių susipynimas, dažniausiai randamas smegenyse ar nugaros smegenyse, trukdantis normaliam kraujo tėkėjimui.
- Intrakranijinė aterosklerozė – riebalų sankaupų (ateromos) formavimasis arterijose, todėl kraujagyslės siaurėja arba užsikemša.
- Insultas – staigus ir pavojingas smegenų aprūpinimo krauju nutraukimas, dažniausiai sukeltas kraujo krešulio, užsikimšusios ar plyšusios kraujagyslės.
- Trombas – krešulys, susiformavęs venose ar arterijose, galintis sutrikdyti kraujo tėkmę.
- Pereinamoji išeminė ataka (PIA) – laikinas kraujotakos sutrikimas smegenyse, sukeliantis insultui būdingus simptomus, tik nesukeliantis ilgalaikės žalos.
- Vertebrobasiliarinis nepakankamumas – sumažėjusi ar visiškai nutrūkusi kraujo tėkmė galinėje smegenų dalyje. Tokia būklė stipriai padidina insulto ar PIA riziką.
Basiliarinės arterijos problemų simptomai
Bet kokie sutrikimai, stabdantys kraujo pasiekimą smegenims, yra itin pavojingi. Greita reakcija padeda išvengti negrįžtamos žalos smegenų ląstelėms.
Į dažniausius simptomus, išduodančius, kad pablogėjo kraujotaka basiliarinėje arterijoje, įeina:
- Staiga atsiradusios pusiausvyros problemos ar koordinacijos praradimas.
- Supainiojimas, orientacijos stoka.
- Sunkumai suprantant kitus žmones.
- Naujas ar staigus regėjimo praradimas.
- Nutirpimas ar silpnumas rankoje, kojoje arba veido pusėje.
- Labai stiprus galvos skausmas.
Dažnai, kartu su šiais požymiais, gali pasireikšti pykinimas ar net vėmimas – tai paprastai lydi kitus kraujotakos sutrikimo simptomus.
Kaip išsaugoti sveikas smegenų kraujagysles?
Svarbu pasirūpinti savo kraujagyslių sveikata, nes tai tiesiogiai veikia smegenų ir visos nervų sistemos veiklą. Tam gali padėti šie gyvenimo būdo pokyčiai:
- Stenkitės išlaikyti kūno svorį, kuris tinka jūsų amžiui, lyčiai ir kūno sudėjimui.
- Laikykite bendrą cholesterolio kiekį mažesnį nei 240 mg/dL arba pagal jums rekomenduojamą normą.
- Kraujospūdį kontroliuokite ir Siekite, kad jis būtų mažesnis nei 140/90 mmHg.
- Reguliariai judėkite – derinkite jėgos ir aerobinius pratimus.
- Valdykite lėtines ligas, pvz., diabetą ar širdies ligas, laikydamiesi gydytojo paskirto gydymo ir vaistų vartojimo režimo.
- Meskite rūkyti ir atsisakykite kitų tabako gaminių.
Palaikydami sveikus įpročius, žymiai sumažinsite rimtų kraujagyslių pažeidimų ir pavojingų komplikacijų riziką.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
