Bell paralyžius – tai laikinas vienos veido pusės raumenų silpnumas arba visiška paralyžius, kuri staiga atsiranda dėl tam tikro nervo uždegimo. Liga gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ji nustatoma 15–60 metų amžiaus asmenims, o vidutinis pirmųjų simptomų amžius – apie 40 metų.
Kas yra Bell paralyžius?
Bell paralyžius – tai būklė, kai pažeidžiamas septintasis galvinis nervas, valdantis veido mimikos raumenis. Dažniausiai sutrinka viena veido pusė: tampa sunku šypsotis, pilnai užsimerkti ar pakelti antakį. Abi pusės pažeidžiamos retai. Neretai ligą lydi iškreipta šypsena ar voko užsidarymo neįmanomumas. Bell paralyžius pavadintas jį aprašiusio škotų chirurgo vardu.
Kodėl atsiranda Bell paralyžius?
Šią būklę dažniausiai sukelia uždegimas ir spaudimas septintajame galviniame nerve. Nors daug atvejų priežasties išsiaiškinti nepavyksta, manoma, kad daug lemia virusinės infekcijos. Kai kuriais atvejais procesą paskatina stresas, nusilpusi imuninė sistema, fizinės traumos ar miego trūkumas. Uždegimas lemia laidumo sutrikimus nerve, todėl raumenys susilpnėja ar visiškai paralyžiuojami.
- Herpes simplex 1 virusas (dažniausiai sukelia lūpų pūslelinę)
- Vėjaraupių-zoster virusas (sukelia vėjaraupius ir juostinę pūslelinę)
- Epstein-Barr virusas (sukelia mononukleozę)
- Kai kuriais atvejais – naujos virusinės infekcijos, pavyzdžiui, COVID-19
Liga neretai pasireiškia be aiškios priežasties. Dažnai net ir nuodugniai ištyrus ligonį nenustatoma, kas konkrečiai sukėlė uždegimą.
Bell paralyžiaus rizikos veiksniai
- Sergantieji cukriniu diabetu
- Nėštumas arba nėštumo komplikacijos (pavyzdžiui, preeklampsija)
- Nutukimas (KMI 30 ir daugiau)
- Padidėjęs kraujospūdis
- Ankstesnis Bell paralyžiaus epizodas
Šie veiksniai padidina susirgimo riziką, tačiau paralyžius gali užklupti ir visiškai sveikus žmones.
Simptomai
Pagrindinės Bell paralyžiaus apraiškos yra vienos veido pusės raumenų silpnumas arba visiška paralyžius. Pažeista pusė gali atrodyti „nuleista“ – neįmanoma suraukti kaktos, užmerkti akies ar pakelti lūpų kampučio. Dažnai sunku imituoti įprastas mimikas, o veidas jaučiasi nejautrus arba sunkus, tačiau prisilietimą, karštį ar šaltį vis dar galima jausti.
- Seilėtekis
- Sausos akys
- Kalbėjimo, valgymo, gėrimo sunkumai
- Skausmas veide ar ausyje
- Galvos skausmai
- Sumažėjęs skonio pojūtis
- Spengimas ausyse
- Padidėjęs jautrumas garsams
Simptomai vystosi greitai, per 48–72 valandas pasiekdami stipriausią intensyvumą. Kai kurie žmonės patiria tik lengvą silpnumą, kiti – visišką paralyžių.
Įspėjamieji požymiai
Kartais Bell paralyžiaus pradžioje pasireiškia lengvas karščiavimas ar skausmas už ausies. Tačiau net ir pajutus šiuos požymius užkirsti ligos atsiradimui paprastai nepavyksta.
Kaip dažnai pasitaiko šis sutrikimas?
Bell paralyžius – gana dažna būklė. Kasmet ji diagnozuojama 15–30 žmonių iš 100 000. Skaičiuojama, kad apie 1 iš 60 žmonių gyvenime patiria šį sutrikimą. Tai dažniausia vienos pusės veido paralyžiaus priežastis.
Diagnozė ir tyrimai
Bell paralyžių medikai gali nustatyti remdamiesi išsamia ligos istorija ir apžiūra. Gydytojas teiraujasi, kada prasidėjo simptomai, kaip jie kito, taip pat paprašo pajudinti veido raumenis įvairiomis kryptimis. Paprastai stebimas dalinis arba visiškas kaktos raumenų silpnumas pažymėtinas šiai ligai.
Tačiau panašių simptomų gali sukelti ir kitos ligos – insultas, Laimo liga, sarkoidozė, vidurinės ausies infekcijos, išsėtinė sklerozė ar net navikai. Todėl, esant neaiškumų, gali būti atliekami papildomi tyrimai:
- Kraujo tyrimai (pvz., dėl Laimo ligos ar sarkoidozės)
- Elektroneuromiografija (ENMG) – nervų veiklos vertinimui
- Galvos magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) ar kompiuterinė tomografija (KT)
- Lumbalinė punkcija, jei įtariamas meningitas ar kitos ligos
Paprastai diagnozė nustatoma vien remiantis simptomais ir apžiūra.
Gydymo galimybės
Dauguma Bell paralyžiaus atvejų praeina savaime, tačiau gydytojas gali rekomenduoti priemones, padedančias pagerinti būklę ar greičiau atgauti veido funkciją:
- Akies apsauga: Naudojant drėkinančius akių lašus arba dirbtines ašaras, saugoma akis nuo išsausėjimo. Jei užmerkti akį neįmanoma, rekomenduojama dėvėti akių pleistrą, kad būtų išvengta ragenos pažeidimo.
- Geriamieji kortikosteroidai: Tokie vaistai kaip prednizolonas mažina nervo uždegimą ir padeda greičiau susigrąžinti judesius, ypač jei gydymas pradedamas per pirmąsias 48 valandas.
- Antivirusiniai vaistai: Kartais skiriami kartu su kortikosteroidais, tačiau jų efektyvumas šiai ligai dar diskutuojamas.
- Chirurginis gydymas: Retais atvejais, kai veido simetrija ir judesiai atsikuria ne visiškai, gali būti svarstoma veido plastinė chirurgija.
Kai kurie specialistai rekomenduoja elektrostimuliaciją, tačiau moksliniai tyrimai šio metodo veiksmingumo nepatvirtina.
Prevencija
Kol kas nėra patikimų būdų apsisaugoti nuo Bell paralyžiaus. Nors tam tikri virusai didina riziką, ne kiekvienam užsikrėtusiam ši komplikacija išsivysto. Jeigu turite polinkį (pvz., diabetą, nutukimą, padidėjusį kraujospūdį), šių ligų kontrolė gali sumažinti riziką susirgti Bell paralyžiumi.
Kiek laiko trunka Bell paralyžius?
Daugeliu atvejų ligos simptomai ima nykti maždaug po trijų savaičių, o visiškai praeina per kelias savaites ar pusmetį. Apie 80 % žmonių sveiksta visiškai, dažniausiai per tris mėnesius. Tačiau maždaug 5–10 % žmonių Bell paralyžius vėliau kartojasi.
Ar Bell paralyžius gali išlikti visam gyvenimui?
Didžioji dauguma ligonių visiškai atgauna veido raumenų funkciją. Tačiau kai kuriems žmonėms, jei liga ilgai nepraeina, gali likti dalinis veido silpnumas ar kiti liekamieji reiškiniai. Rizika susirgti nuolatiniu veido raumenų silpnumu didesnė vyresniems nei 60 metų, visiškai paralyžiuotiems žmonėms ar tiems, kurių seilėtekis ir skonio pojūtis labai suprastėję.
Kada kreiptis į gydytoją?
Staiga pastebėjus veido nusileidimą ar silpnumą, rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į gydytoją – kartais panašūs simptomai gali signalizuoti ir rimtesnes ligas, pavyzdžiui, insultą. Laiku pradėtas gydymas, ypač skirti kortikosteroidai pirmosiomis ligos valandomis, gali pagreitinti sveikimą.
Taip pat būtina kreiptis į gydytoją, jei:
- Simptomai nepraeina ilgiau nei tris mėnesius
- Vargina nuolatinis akių sausumas, deginimas ar negalėjimas pilnai užmerkti akies
- Kyla sunkumų valgant ar geriant
- Pablogėja klausa, atsiranda svaigimas ar pusiausvyros problemos
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
