Benzokainas yra vietinio poveikio anestetikas, skirtas laikinai sumažinti skausmą ir niežulį odoje. Jis dažniausiai naudojamas mažoms žaizdelėms, įbrėžimams, nudegimams arba vabzdžių įkandimams malšinti. Be to, benzokainas kartais taikomas siekiant padėti išvengti priešlaikinės ejakuliacijos.
Kaip veikia benzokainas?
Ši veiklioji medžiaga slopina nervinių impulsų perdavimą, todėl sumažina skausmo ir kitų pojūčių suvokimą toje vietoje, kur ji būna užtepta. Poveikis yra laikinas ir lokalus – jis paveikia tik tą odos vietą, ant kurios užtepta preparato.
Kokiais pavidalais galima įsigyti benzokaino?
Benzokainas parduodamas keliais pavidalais – kaip skystis (tirpalas), purškiklis arba gelis. Dažniausiai jo koncentracijos svyruoja nuo 5 % iki 20 %. Prieš naudojant svarbu perskaityti informaciją, pateiktą ant pakuotės, ir tiksliai laikytis nurodymų.
Kaip laikyti benzokaino preparatus?
- Purskiamas preparatas: laikykite kambario temperatūroje (15–25 °C). Saugokite nuo karščio ir atviros liepsnos.
- Gelio forma: laikykite vėsioje, sausoje vietoje, kur temperatūra neviršija 30 °C. Saugokite nuo tiesioginių saulės spindulių.
- Skystas preparatas: saugokite kambario temperatūroje (20–25 °C), nelaikykite arti šilumos šaltinių ar ugnies.
Visuomet patikrinkite pakuotę, ar nėra papildomų laikymo rekomendacijų.
Dažniausiai pasitaikantys šalutiniai poveikiai
Naudojant benzokainą dažniausiai pasireiškia lengvi ir trumpalaikiai vietiniai simptomai – pavyzdžiui, paraudimas, deginimo arba dilgčiojimo jausmas, niežėjimas toje vietoje, kur preparatas užteptas. Paprastai šie poveikiai greitai praeina.
Rimtesni šalutiniai poveikiai
Retesniais atvejais benzokainas gali sukelti rimtesnių reakcijų:
- Kraujo spalvos ir odos pakitimai: gali pasireikšti melsvas ar pilkšvas atspalvis, odos ar lūpų išblyškimas.
- Methemoglobinemija – tai reta būklė, kai sutrinka deguonies pernešimas kraujyje. Įspėjamieji simptomai: galvos skausmas, padažnėjęs širdies plakimas, dusulys, silpnumas ar svaigimas.
- Sunki alerginė reakcija: kvėpavimo ar rijimo pasunkėjimas, burnos, liežuvio ir veido patinimas, bėrimas, dilgėlinė, sąnarių skausmas, stiprus niežulys.
Jei po benzokaino vartojimo atsiranda rimtesnių ar nerimą keliančių pojūčių, būtinai reikia nedelsti ir pasikonsultuoti su sveikatos specialistu.
Kada geriau vengti benzokaino?
Žmonės, kurie yra jautrūs ar alergiški benzokaino ar kitiems šio preparato sudėtyje esantiems ingredientams, turėtų jo nenaudoti. Prieš vartojant verta peržiūrėti sudėtį, pateiktą ant pakuotės.
- Nenaudokite, jei oda stipriai pažeista, kruvinuoja ar užima itin didelį plotą.
- Nepatartina tepti ant akių ar burnos gleivinės.
- Produktą laikykite vaikams nepasiekiamoje vietoje.
Ypač svarbu pasitarti su gydytoju arba vaistininku, jei laukiatės, maitinate krūtimi arba sergate lėtinėmis ligomis.
Kokios galimos sąveikos su kitais vaistais ar maistu?
Šiuo metu nėra žinoma apie benzokaino sąveiką su kitais vaistais ar maisto produktais. Tačiau visada pravartu informuoti sveikatos priežiūros specialistą apie visus vartojamus vaistus, vitaminus ar papildus.
Papildoma informacija apie naudojimą
Benzokainą paprastai tepkite tik tiek kartų, kiek nurodyta ant pakuotės arba rekomendavo gydytojas. Nenaudokite didesniais kiekiais ar dažniau, nei nustatyta – taip sumažinsite komplikacijų riziką.
Jei praleidote vartojimo kartą, naudokite preparatą tuomet, kai reikia. Neišlyginkite praleistos dozės papildomais kiekiais.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Jei nemalonūs simptomai užsitęsia ilgiau nei savaitę ar sustiprėja, būtina pasikalbėti su sveikatos priežiūros specialistu. Nutraukite naudojimą ir kreipkitės pagalbos, jei atsiranda stiprių alerginių ar kitų rimtų reakcijų.
Visuomet laikykitės naudojimo instrukcijų ir nedvejodami kreipkitės į gydytoją ar vaistininką, jei kyla klausimų dėl saugaus benzokaino vartojimo.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
