Mpox – tai virusinė liga, kuri dažniausiai prasideda į gripą panašiais pojūčiais ir odos bėrimu. Šis bėrimas gali būti vos pastebimas arba išplisti didesnėse kūno vietose ir trukti keletą savaičių.
Kas yra mpox?
Mpox – liga, kurią sukelia ortopoksvirusų šeimai priklausantis virusas. Anksčiau ši liga buvo vadinama beždžionių raupais. Simptomai primena raupų viruso sukeltą išbėrimą. Liga plinta daugiausia tose Afrikos srityse, kuriose virusas nuolat cirkuliuoja, tačiau protrūkių pasitaiko ir kitose pasaulio vietose. Protrūkis – tai situacija, kai užfiksuojama daugiau atvejų nei įprastai tam tikroje vietovėje ar laikotarpiu.
Mpox tipai
Yra išskiriami du pagrindiniai mpox viruso potipiai:
- I potipis dažniau aptinkamas Centrinėje Afrikoje ir gali sukelti sunkesnę ligos eigą, tačiau pastarųjų metų protrūkių metu mirštamumas sumažėjo.
- II potipis vyrauja Rytų Afrikoje. Nuo 2022 metų stebimas didelis šio potipio paplitimas visame pasaulyje. Šis variantas rečiau sukelia mirtiną ligos eigą.
Protrūkiai
Nuo 2022 metų II potipio mpox išplito daugelyje šalių, įskaitant pasaulinį protrūkį, kurio metu užfiksuota daugiau nei 102 000 atvejų visame pasaulyje. Centrinėje ir Rytų Afrikoje nuo 2023 metų periodiškai kyla I potipio atvejų. Anksčiau mpox atvejai fiksuoti ir kituose žemynuose, pavyzdžiui, buvo perdavimo atvejis nuo užsikrėtusių žiurkių per naminius gyvūnus, kai liga nebuvo plinta tarp žmonių.
Mpox simptomai
Ligos eiga būna įvairi:
- Odos išbėrimas, opelės ar pūslės.
- Karščiavimas.
- Padidėję limfmazgiai.
- Šaltkrėtis.
- Galvos skausmas.
- Raumenų skausmai.
- Nuovargis.
Ne visi užsikrėtusieji patiria visus simptomus. Vieniems pasireiškia tik bėrimas, kitiems iš pradžių pasireiškia gripui būdingi požymiai ir tik vėliau – išbėrimas. Kai kuriems žmonėms išbėrimo gali visai nebūti.
Kaip atrodo mpox bėrimas?
Bėrimas gali atsirasti burnoje, ant veido, delnų, pėdų, lytinių organų srityje ar net aplink išangę. Kartais bėrimas apima didelį kūno plotą, bet gali būti ir tik keli spuogeliai ar pūslės.
- Iš pradžių atsiranda paraudę, plokšti mazgeliai, kurie būna skausmingi.
- Vėliau šie mazgeliai pakyla ir ima pūslėti.
- Pūslės užsipildo pūliais, pradeda džiūti ir nuo jų susidaro šašai. Šašai laikui bėgant nukrenta.
Kaip užsikrečiama mpox?
Ligos sukėlėjas – monkeypox virusas – perduodamas įvairiais būdais:
- Tiesiogiai liečiant užsikrėtusio žmogaus ar gyvūno pažeistą odą, opas ar šašus.
- Kontaktas su seilėmis, gleivėmis, krauju ar kitais kūno skysčiais iš sergančio žmogaus ar gyvūno.
- Per daiktus, drabužius, patalynę ar rankšluosčius, kurie kontaktavo su užsikrėtusiuoju.
- Nėštumo ir gimdymo metu – virusas gali būti perduotas iš motinos vaisiui.
Liga lengviau plinta per glaudžius santykius: apsikabinimus, bučinius, lytinius santykius, bet galima užsikrėsti ir netiesiogiai, pavyzdžiui, naudojantis bendrais daiktais ar patalynės dalijimosi metu. Mpox taip pat perduodamas per gyvūnų įkandimus, įdrėskimus, ar suvalgius užsikrėtusių gyvūnų mėsos.
Kas gali užsikrėsti mpox?
Bet kas gali susirgti šia liga. Pastarųjų metų pasaulinis protrūkis ypač paveikė vyrus, turinčius lytinių santykių su vyrais. Centrinėje Afrikoje dažniau serga vaikai iki 15 metų. Didesnė tikimybė užsikrėsti, jei:
- Turėjote intymių kontaktų su asmeniu, kuriam patvirtintas mpox.
- Pastaraisiais mėnesiais lankėtės seksui skirtose erdvėse – klubuose, pirtyse ir pan.
- Bendravote renginiuose, kur fiksuoti ligos atvejai.
- Pastaruoju metu sirgote kitomis lytiškai plintančiomis infekcijomis.
- Turėjote kelis lytinius partnerius per pastaruosius pusę metų.
Didžiausią riziką rimtesnei ligos eigai patiria imunitetą silpninantys asmenys, ypač sergantys ŽIV, tie, kurie serga egzema, nėščiosios ir kūdikiai iki vienerių metų.
Galimos komplikacijos
- Bakterinės infekcijos, galinčios sukelti sepsį.
- Regėjimo praradimas ar akių pažeidimai.
- Širdies raumens ar gleivinės uždegimas (mioperikarditas).
- Smegenų uždegimas (encefalitas).
- Pneumonija.
- Sunkus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas.
- Randai odoje.
Kaip nustatoma mpox?
Diagnozuojant ligą, sveikatos priežiūros specialistas paima keletą mėginių iš odos pažeidimų ir siunčia juos tiksliam PCR tyrimui. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant atmesti kitas bėrimą sukeliančias ligas, tokias kaip tymai ar vėjaraupiai. Jei yra įtarimas dėl galimo užsikrėtimo mpox, svarbu tai pasakyti gydytojui.
Mpox gydymas
Šiuo metu nėra patvirtintų antivirusinių vaistų, skirtų tiesiogiai gydyti mpox. Kai kuriais atvejais, jei ligos eiga sunki arba rizikuojama komplikacijomis (nėštumo metu), gali būti skiriami antivirusiniai vaistai, tokie kaip tecovirimat arba cidofoviras. Taip pat gali būti naudojamas vakcininis imunoglobulinas (VIG-IV), kuris padeda organizmui kovoti su virusu – šios priemonės daugiausia skirtos kitų virusų gydymui, tiesioginis efektas mpox pacientams vis dar tiriamas.
Kaip apsisaugoti nuo mpox?
Didžiausią apsaugą suteikia vakcinacija. Rekomenduojama skiepytis žmonėms, kurie turi didesnę riziką užsikrėsti arba buvo kontaktavę su sergančiaisiais. Kuo anksčiau gaunate vakciną – tuo geresnė apsauga.
Be skiepų, naudinga:
- Vengti artimo sąlyčio (apsikabinimų, bučinių, lytinių santykių), ypač jei yra atvirų bėrimų.
- Neliesti odos bėrimų, šašų ar kitų ligos požymių turinčių žmonių ar gyvūnų.
- Saugotis naudotų drabužių, patalynės ar rankšluosčių, kurie galėjo būti užkrėsti.
- Reguliariai plauti rankas muilu ir vandeniu.
- Lytinių santykių metu naudoti prezervatyvus ar kitas apsaugos priemones.
- Devėti veido kaukes šalia kitų asmenų, ypač jei sergate.
- Dezinfekuoti dažnai liečiamus paviršius.
- Naudoti apsaugines priemones, jei slaugote sergantį asmenį.
- Vengti kontakto su laukiniais ar sergančiais gyvūnais.
- Gerai termiškai apdoroti visus mėsos produktus, ypač iš laukinių gyvūnų.
Kai kurie užsikrėtusieji gali neturėti akivaizdžių simptomų, bet vis tiek perduoti virusą kitiems per ilgalaikius ar artimus kontaktus.
Kada patartina skiepytis?
Vakcinacija rekomenduojama asmenims, kuriems yra padidėjusi rizika užsikrėsti ar kurie jau žino apie sąlytį su liga. Sprendimas dėl skiepų priklauso nuo to, kokios yra vietinės rizikos ir ar žmogus patenka į rizikos grupę.
Paprastai patariama suaugusiesiems, turintiems rizikos veiksnių, gauti dvi vakcinos dozes, tarp jų darant bent 28 dienų pertrauką. Vakcina suleidžiama į odą arba poodyje. Pasirinkus skiepijimą į dilbį, gali likti matomas randelis, todėl galima paprašyti injekcijos į kitą vietą, pavyzdžiui, mentės srityje, arba rinktis gilesnį, poodyje leidžiamą variantą.
Kaip liga vystosi ir kiek trunka?
Iš esmės mpox liga trunka nuo dviejų iki keturių savaičių. Sveikatos priežiūros specialistai stebi pacientą iki visiško bėrimų išnykimo.
Šiuo metu visame pasaulyje išplitęs II potipio mpox, kuris retai pasibaigia mirtimi. Istoriškai I potipio mirtinumą siejo su 10% atvejų, nors pastaruoju metu šis rodiklis sumažėjo iki mažiau nei 3,3%.
Kasdienė priežiūra sergant mpox
Susirgus mpox, galima savarankiškai palengvinti simptomus:
- Naudoti be recepto parduodamus vaistus, tokius kaip ibuprofenas ar paracetamolis, karščiavimo ir skausmo mažinimui.
- Pasinaudoti avižinių dribsnių voniomis – šilti vandenyje ištirpinti avižiniai produktai padeda raminti niežėjimą ar sudirgusią odą.
- Ilsėtis ir gerti daug skysčių.
Norint saugoti kitus, svarbu:
- Vengti kontaktų su kitais asmenimis iki visiško pasveikimo.
- Dėvėti kaukę, jei būtina išeiti pas gydytojus ar būti šalia kitų.
- Uždengti pažeistas odos vietas bintais ar marle, kad sumažintumėte galimą viruso plitimą.
- Atskirai laikyti nuo naminių gyvūnų, ypač graužikų – jie taip pat gali užsikrėsti.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą, jei:
- Jaučiate karščiavimą, galvos, raumenų skausmus ar patinusius limfmazgius.
- Pastebėjote naują bėrimą ar opeles ant odos.
- Buvote artimame kontakte su žmogumi, kuriam diagnozuota ši infekcija.
- Domitės galimybėmis pasiskiepyti ar norite sužinoti daugiau apie apsisaugojimą nuo mpox.
Nėščiosioms itin svarbu nedelsiant informuoti savo gydytoją, jei turėjo kontaktą su užsikrėtusiuoju arba pastebėjo pirmuosius simptomus. Tai padės apsisaugoti nuo sunkesnių pasekmių tiek pačiai mamai, tiek vaisiui.
Kada reikia skubios pagalbos?
- Dusulys, kvėpavimo sunkumai.
- Stiprus ar naujas krūtinės skausmas.
- Kaklo sustingimas.
- Sumišimas ar aiškiai sutrikusi sąmonė.
- Kalbos ar judėjimo sutrikimai.
- Nualpimas.
- Traukuliai.
- Labai skausminga arba negyjanti žaizda.
Naudingi klausimai gydytojui
- Ar turėčiau pasiskiepyti?
- Kokios gydymo galimybės man būtų tinkamos?
- Kaip tinkamai prižiūrėti save namuose?
- Kokius ligos simptomus būtina stebėti ypač atidžiai?
Kodėl liga pervadinta?
2022 metų lapkritį Pasaulio sveikatos organizacija oficialiai pakeitė beždžionių raupų pavadinimą į mpox. Tai padaryta siekiant išvengti stigmatizuojančių asociacijų – tokios yra naujausios oficialios sveikatos politikos rekomendacijos. Pats virusas vis dar oficialiai vadinamas monkeypox virusu.
Kaip skiriasi mpox nuo vėjaraupių ir raupų?
Nors tiek mpox, tiek vėjaraupiai pasireiškia odos bėrimais, juos sukelia visiškai skirtingi virusai. Mpox yra ortopoksvirusas, o vėjaraupiai – herpeso virusas. Vėjaraupiai plinta lengviau, tačiau mpox atveju dažniau padidėja limfmazgiai. Taip pat mpox bėrimai paprastai vystosi vienu metu, o vėjaraupiai pasirodo bangomis. Vėjaraupiai visiškai sugyja per dvi savaites, mpox – gali trukti iki keturių savaičių.
Raupų ir mpox virusai priklauso tai pačiai virusų genčiai, tačiau yra atskiri ir jų eiga skiriasi. Dėl masinės vakcinacijos raupai buvo išnaikinti jau 1980 metais. Raupai buvo labai užkrečiami, tačiau mpox užsikrečiamumas mažesnis. Simptomatika taip pat švelnesnė nei raupų atveju.
