Bicepso sausgyslės uždegimas: priežastys, pasekmės, gydymas

Bicepso sausgyslių uždegimas – tai būklė, kuri atsiranda, kai vienoje iš bicepso raumenį jungiančių sausgyslių prasideda uždegimas. Uždegimas dažniausiai išsivysto sausgyslėje, jungiančioje žasto raumenį su mentimi (vadinamojoje ilgąja bicepso sausgysle), tačiau gali pažeisti ir žemiau esantį bicepso sausgyslės galą ties alkūne.

Bicepso sausgyslių uždegimo esmė

Ši problema dažnai kyla dėl pernelyg dažnų monotoniškų judesių, ypač sportuojant ar dirbant fizinį darbą. Bicepso tendinitas dažniausiai užklumpa sportininkus: tenisininkus, beisbolininkus, plaukikus ar golfo žaidėjus, nes jų sportuose būtinos nuolatinės rankos judesio pasikartojimai. Tačiau sausgyslė gali patirti uždegimą ir per staigią, stiprią apkrovą.

Dažnai bicepso sausgyslių uždegimas nebūna izoliuotas – jis gali pasireikšti kartu su kitomis peties problemomis, tokiomis kaip peties sąnario uždegimas, išnirimas ar suspaudimo sindromas.

Bicepso sausgyslių uždegimo simptomai

Jei sausgyslėje užsidėga uždegimas, žmonės paprastai jaučia skausmą ar jautrumą priekyje, ties petimi. Nemalonus jausmas gali sustiprėti keliant ranką virš galvos arba tęsiančią fizinę veiklą. Skausmas neretai plinta žemyn žastu, pasižymi maudžiančiu pobūdžiu. Kartais žmogus gali išgirsti ar pajusti spragtelėjimą ar trūktelėjimą petyje.

Susiję įrašai

Uždegimo priežastys

Didelis krūvis kasdienėse veiklose ilgainiui nudėvi sausgysles. Su amžiumi sausgyslės natūraliai silpnėja, o pasikartojantys judesiai ar didelės, staigios apkrovos gali dar labiau pažeisti šį audinį. Dėl per dažno to paties judesio sausgyslės pradeda dėvėtis, todėl išsivysto uždegimas.

Liga ypatingai dažna tarp tų, kurių veikloje nuolat kartojasi rankos kilnojimo virš galvos judesiai. Rizika padidėja sportuojant arba užsiimant fizine veikla, kai tenka dažnai kelti, tempti ar suka ranką. Svarbus vaidmuo tenka ir įgimtiems veiksniams, amžiui, gretutinėms ligoms (pavyzdžiui, sąnarių uždegimui ar rūkymui).

Pagrindiniai rizikos veiksniai

Vyresnis amžius
Dažnai kartojami judesiai virš galvos
Reguliarus sportas ar aktyvi fizinė veikla
Lėtinis sąnarių uždegimas
Rūkymas

Kokios galimos komplikacijos?

Jei sausgyslė per daug apkraunama ir pažeidžiama, gali kilti didesnių bėdų – pavyzdžiui, sausgyslės įplyšimas ar net visiškas nutrūkimas. Toks plyšimas gali atsirasti tiek peties, tiek alkūnės srityje. Plyšimas gali būti dalinis arba visiškas, kai sausgyslė visiškai atsiskiria nuo kaulo.

Distalinio bicepso sausgyslės plyšimas

Bicepso raumenį ties alkūne prie kaulo tvirtina viena pagrindinė sausgyslė. Jos plyšimas dažniausiai įvyksta netikėtai, pavyzdžiui, keliant ypač sunkų daiktą. Toks plyšimas beveik visada būna pilnas: raumuo atšoka į viršų, atsiranda staigus silpnumas, sunku atlikti stipraus sukimo judesius, pavyzdžiui, prisukti varžtą.

Bicepso sausgyslių uždegimo diagnostika

Diagnozei gydytojas pirmiausia išklausinėja apie jaučiamus simptomus, patirtus sužeidimus, apžiūri ranką ir petį. Vertinama judesių amplitudė, raumenų jėga, stabilumas. Jei reikia išsamesnio ištyrimo, gali būti rekomenduojami papildomi tyrimai:

Rentgenas
Ultragarsinis tyrimas
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)

Gydymo būdai

Bicepso sausgyslių uždegimas dažniausiai pradžioje gydomas konservatyviais, neinvaziniais metodais:

Šaltis. Ledo kompresai padeda mažinti tinimą ir skausmą.
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) – tokie kaip ibuprofenas – malšina uždegimą ir skausmą.
Poilsis. Patariama vengti sunkių fizinių krūvių, kilnojimo, stipraus lenkimo alkūnėje ar kelimo virš galvos.
Kineziterapija. Specialūs pratimai stiprina petį ir padeda atkurti sausgyslės funkciją.
Kortikosteroidų injekcijos. Uždegimui slopinti kartais vartojami steroidai, kurie padeda sumažinti skausmą ir stimuliuoja gijimo procesą.

Operacinis gydymas

Jei pirmieji gydymo būdai neefektyvūs, gali būti siūloma operacija. Dažniausiai atliekama minimaliai invazinė artroskopinė procedūra: įvedamas mažas vaizdo prietaisas, leidžiantis tiksliai atlikti reikiamus veiksmus.

Bicepso tenodezė: šios operacijos metu pašalinama pažeista sausgyslės dalis ir likusi tvirtinama prie žasto kaulo.
Tenotomija: pažeista sausgyslė atleidžiama nuo jos prisitvirtinimo vietos.

Galimos operacijos komplikacijos

Infekcijos ar kraujavimas žaizdos vietoje
Sąnario sustingimas
Bicepso skausmas ar mėšlungis
Gali likti išvaizdos pakeitimai, rankos patinimas („Popeye“ efektas)

Gijimo trukmė ir rezultatai

Sveikimo laikas priklauso nuo traumos rimtumo ir pasirinkto gydymo. Dažniausiai, taikant konservatyvų gydymą, būklė pagerėja per kelias savaites. Po operacijos sveikimas trunka ilgėliau – tenka mūvėti įtvarą 1–4 savaites, po to reikalinga reabilitacija, kineziterapija. Pilnam atsistatymui dažnai reikia 3–4 mėnesių.

Dauguma pacientų po sėkmingo gydymo ar operacijos atgauna judesių amplitudę ir gali judinti ranką be skausmo. Tačiau, jei užsiimate sportu ar fizine veikla su daug rankos judesių virš galvos, gali tekti laikinai riboti krūvį.

Bicepso sausgyslių uždegimo prevencija

Norint užkirsti kelią šiai būklei, būtina vengti vienodų judesių perkrovos. Svarbu tinkamai apšilti prieš aktyvią veiklą, palaipsniui didinti treniruočių intensyvumą, laikytis taisyklingos judesių technikos.

Venkite staigių ir sunkių krūvių
Stebėkite, ar nevyksta pasikartojantys judesiai
Kai tik pajuntate neįprastą skausmą, sustokite
Taisyklingai laikykite kūno pozą sportuodami ar dirbdami

Kada kreiptis į gydytoją?

Daugeliu atvejų bicepso sausgyslių uždegimas palengvėja per kelias savaites, jei laikomasi poilsio, šaldoma skaudama vieta, vartojami vaistai nuo uždegimo. Tačiau, jei skausmas trukdo kasdieniams judesiams ar po kelių savaičių savipagalbos nėra pagerėjimo, būtina pasikonsultuoti su gydytoju dėl tolimesnių priemonių.

Kreipkitės į gydytoją, jei sunku pakelti ar ištiesti ranką virš galvos, užsiimti mėgstama veikla ar sportu. Taip pat būtina pasirodyti specialistui pajutus staigų, aštrų skausmą ar pastebėjus raumens iškilimą žaste.