Biopsija – tai dažnai naudojamas metodas medicinoje, kai reikia nustatyti ligos priežastį ar įvertinti organizmo būklę. Gydytojai taiko įvairias biopsijos rūšis, tokias kaip kaulų čiulpų biopsija, audinio gabalėlio šalinimas, adatinė biopsija ar sargybinio limfmazgio biopsija.
Kas yra biopsija?
Biopsija – tai procedūra, kurios metu specialistas paima nedidelį organizmo audinio, ląstelių ar skysčio mėginį. Šį mėginį vėliau tiria medicinos patologas, ieškantis ligos požymių. Biopsijos dažnai prireikia ne tik diagnozei patvirtinti, bet ir ligai stebėti ar tolimesniam gydymo planui sudaryti.
Kada atliekama biopsija?
Ne visada biopsija reiškia įtarimą vėžiui, nors daugeliui žmonių pirmiausia kyla tokia asociacija. Gydytojai atlieka biopsijas nustatant daugelį skirtingų ligų:
- Įvairius uždegiminius sutrikimus, kaip inkstų (nefritas) ar kepenų (hepatitas) uždegimai.
- Infekcijas, pavyzdžiui, tuberkuliozę.
- Imuninius sutrikimus, tokius kaip lėtinį pankreatitą.
- Pepsinę opą.
- Endometriozę.
Biopsijos rūšys
Yra daug skirtingų biopsijos būdų, priklausomai nuo to, kokį audinį ar skystį reikia ištirti. Procedūra gali būti atliekama gydytojo kabinete ar operacinėje. Pagrindinės biopsijos rūšys:
- Kaulų čiulpų biopsija: Speciali adata ir švirkštas naudojami kaulų čiulpų mėginiui. Dažniausiai skirta kraujo vėžio ar kitų kraujo ligų diagnostikai.
- Kūgio formos biopsija (konizacija): Atliekama šalinant pakitusią gimdos kaklelio dalį, siekiant nustatyti vėžinius pakitimus ar displaziją.
- Ekscizinė ir incizinė biopsijos: Vienu atveju pašalinamas visas įtartinas darinys, kitu – tik jo dalis ar mėginys iš vidinio audinio.
- Skysčių biopsija (vadinama „skysta biopsija”): Atliekamas kraujo tyrimas, padedantis identifikuoti pavienių vėžinių ląstelių ar jų DNR buvimą.
- Adatinė biopsija: Plona ar stora adata ištraukiamas audinio ar skysčio mėginys iš įtartinos vietos.
- Punch biopsija: Naudojamas specialus prietaisas, kuris išspaudžia apvalų odos mėginį, dažniausiai įtariant odos vėžį.
- Sargybinio limfmazgio biopsija: Vertinama, ar vėžys išplitęs iš darinį sukūrusio židinio.
- Paviršinė odos biopsija (shave biopsija): Skustuvas ar kitas instrumentas naudojamas pašalinti ploną odos sluoksnį.
Pasiruošimas biopsijai
Prieš procedūrą gydytojas supažindins jus su visais žingsniais ir pasirinks, ar reikės vietinės ar bendros nejautros. Dažniausiai aptariamos šios detalės:
- Kokius vaistus vartojate – tiek receptinius, tiek nereceptinius, taip pat vitaminus ir papildus.
- Ar turite alergijų, ypač lateksui, nes procedūros metu specialistai dažnai naudoja lateksines pirštines.
- Jūsų bendra savijauta ir sveikata; gali būti klausiama apie naujai atsiradusius simptomus ar infekcijas, pavyzdžiui, peršalimą ar gripą.
- Galimas nėštumas.
Gydytojas nurodys, ar reikės:
- Laikinai nevalgyti ar negerti prieš procedūrą.
- Nustoti vartoti tam tikrus vaistus, pavyzdžiui, aspirino ar kraują skystinančius preparatus.
- Turėti, kas parveš jus namo po procedūros.
- Užtikrinti priežiūrą pirmąsias valandas po biopsijos.
Taip pat bus paaiškinta apie naudojamą nuskausminimą. Tai gali būti vietinė nejautra (aptirpsta tik nedidelis plotas), regioninė nejautra (blokuoja didesnę kūno dalį) ar pilna nejautra (užmiegama ir nieko nejaučiama).
Kaip atliekama biopsija?
Biopsijos eiga priklauso nuo to, kur yra tiriamasis organas ar audinys. Dažniausiai pasitaikantys biopsijos variantai:
- Krūtų biopsija.
- Prostatos biopsija, įskaitant MRT kontrolėje atliekamą variantą.
- Endometriumo (gimdos gleivinės) biopsija.
- Kepenų biopsija.
- Širdies biopsija po širdies persodinimo operacijos.
- Inkstų biopsija.
- Odos biopsija.
Po biopsijos
Kaip jausitės po procedūros, priklauso nuo to, kokia anestezija buvo naudota ir ar kilo nenumatytų sunkumų. Jei buvo taikoma vietinė nejautra, dažniausiai po trumpo stebėjimo galite keliauti namo. Po bendros nejautros paprastai prireikia pasilikti ligoninėje stebėjimui per naktį.
Ar biopsija skausminga?
Jeigu procedūros metu bus taikoma anestezija, skausmo nejusite. Po biopsijos galimas šioks toks vietinis jautrumas ar skausmas – apie tai reikėtų informuoti savo gydytoją, kuris prireikus paskirs skausmą mažinančių vaistų.
Galimos komplikacijos
Nors biopsija paprastai yra saugi, retkarčiais gali pasitaikyti:
- Kraujavimas, kuris trunka neįprastai ilgai.
- Infekcijos požymiai: paraudimas, skausmingumas, tinimas ar išskyros iš žaizdos.
- Piktybinė randėjimo reakcija – jei mėginys imamas skalpeliu, gali likti maža žymė ar randelis.
- Kūno temperatūros pakilimas.
Kilus minėtiems nemaloniems pojūčiams ar komplikacijoms, nedelskite pasikonsultuoti su gydytoju.
Biopsijos rezultatai ir jų vertinimas
Rezultatų laukimas po biopsijos dažnai tampa sudėtingiausia proceso dalimi. Gydytojas iš anksto informuos, kaip ir kada tikėtis atsakymo – jis gali būti pateiktas per kelias valandas, kelias dienas ar, rečiau, per ilgiau nei savaitę. Jei atsakymo ilgai nesulaukiate, susisiekite su gydytoju ir pasiteiraukite.
Jei rezultatai rodo organizme esančius pakitimus, gydytojas išsamiai paaiškins, ką jie reiškia – ar rasta pakitusių, netipinių ląstelių, ir kokių tolimesnių žingsnių prireiks. Gali būti skiriami papildomi tyrimai ar sudaromas gydymo planas.
Biopsijos tikslumas
Ši procedūra laikoma labai patikima, kai reikia atpažinti neįprastas ląsteles ar ankstyvus ligų požymius. Vis dėlto medicinoje egzistuoja tikimybė, kad atsakymas bus klaidingai neigiamas – t.y. liga yra, bet biopsija jos neaptinka. Tokio rezultato tikimybė priklauso nuo ligos rūšies ir metodo, todėl apie šią galimybę galima pasiteirauti savo gydytojo prieš atliekant tyrimą.
