Halitozė, dar vadinama blogu burnos kvapu, yra problema, su kuria retkarčiais susiduria kiekvienas – ypač po stipresnio skonio maisto, pvz., česnakų ar svogūnų. Tačiau jei nemalonus burnos kvapas ilgai neišnyksta, tai gali būti ženklas apie burnos sveikatos sutrikimus ar net apie kitų organizmo sistemų problemas.
Kas yra halitozė?
Halitozė – medicininis terminas, apibūdinantis nuolat išliekantį nemalonų burnos kvapą. Ši būklė dažnai veikia kaip įspėjimas: organizmas signalizuoja, kad kažkas nėra tvarkoje. Norint atsikratyti halitozės, būtina išsiaiškinti, kas ją sukelia, ir spręsti priežastį, o ne tik simptomus.
Kaip dažnai pasitaiko blogas burnos kvapas?
Su halitoze pasaulyje susiduria apie ketvirtadalis žmonių. Remiantis tyrimais, ši problema paveikia maždaug 31,8 % populiacijos. Tai išties įprastas reiškinys, galintis pasireikšti nepriklausomai nuo amžiaus ar gyvenimo būdo.
Halitozės simptomai
Pagrindinis halitozės požymis – nuolat varginantis nemalonus kvapas iš burnos, kurį gali pajusti ir aplinkiniai. Kvapą dažnai lydi blogas skonis burnoje, ir net dažnas dantų valymas jo nepanaikina.
Dažniausios blogo burnos kvapo priežastys
Negloba savo dantims
Bene dažniausiai nemalonaus burnos kvapo priežastis yra prasta burnos higiena. Jei dantys nevalomi reguliariai, kaupiasi apnašos, dauginasi bakterijos, o tai sukelia halitozę, ėduonį ar dantenų ligas.
Kitos galimos priežastys
- Sumažėjusi seilių gamyba (sausa burna): Seilės padeda nuplauti burnos ertmę, tad kai jų trūksta – pvz., dėl tam tikrų vaistų ar rūkymo – blogas kvapas gali stiprėti.
- Virškinamojo trakto atpylimas (GERL): Kai skrandžio rūgštis ar skystis kyla į stemplę, burnos kvapas gali suprastėti.
- Tonųlų akmenys: Jei burnos gale, ant tonzilių, kaupiasi maisto likučiai ir sukietėja, susiformuoja tonzilių akmenys, skleidžiantys stiprų kvapą.
- Burnos, ryklės ar nosies infekcijos: Kai kurios infekcijos, pavyzdžiui, plaučių uždegimas, taip pat gali turėti specifinį kvapą.
- Dantenų ligos: Gingivitas bei pažengusi periodonto liga (trench mouth) sukelia stiprų kvapą, dantenų skaudėjimą, kraujavimą ir net dantų netekimą.
- Diabetas: Sergantiems šia liga dažnesnės dantenų problemos, kurios dar labiau apsunkina cukraus lygio kontrolę.
- Kepenų ar inkstų sutrikimai: Kai šie organai tinkamai nepašalina toksinų, jie gali pasireikšti per burnos kvapą.
- Sjogreno sindromas: Ši autoimuninė liga sukelia burnos, akių ir odos sausumą, o burnos džiūvimas didina halitozės riziką.
- Vėžinių procesų burnos ar kaklo srityje atvejais: Gali pasireikšti negyjantys spuogai burnoje, sunkumas ryti, skausmas ar mazgeliai.
Ką reiškia nuolatinis blogas kvapas?
Jei pusę dienos ar net kelias dienas jaučiate nuolatinį nemalonų burnos kvapą, tai gali būti dantenų ligos ar kito sveikatos sutrikimo požymis. Vis dėlto, ne visada priežastis slypi burnoje – kartais problema glūdi kitose organizmo sistemose.
Svarbu pasitarti su savo odontologu. Jei dantenos ir dantys sveiki, blogo kvapo priežastis gali būti susijusi su bendraisiais sveikatos sutrikimais.
Kaip galima suprasti, ar jūsų burnos kvapas nemalonus?
Jei kartais burnoje jaučiate prastą skonį, tikėtina, kad ir kvapas nėra malonus. Tiksliai įvertinti padės odontologo apžiūra.
Halitozės gydymas
Efektyviausia halitozės gydymo priemonė – nustatyti ir pašalinti tikrąją priežastį. Pavyzdžiui, jeigu kalta prasta burnos higiena, dantų valymas ir reguliarūs apsilankymai pas odontologą dažnai padeda. Jei blogas kvapas siejamas su kitomis ligomis, gydyti reikia būtent jas.
Kartais odontologas gali rekomenduoti specialius antibakterinius burnos skalavimo skysčius.
Norėdami ilgam atsikratyti blogo burnos kvapo, venkite tik laikinų sprendimų – kramtomosios gumos ar skalavimo produktai problemos neišsprendžia, tik trumpam užmaskuoja.
Prevencija: kaip išvengti halitozės?
Tvarkinga burnos higiena – pagrindinė prevencijos priemonė. Keli paprasti žingsniai gali padėti išvengti problemų:
- Valykite dantis du kartus per dieną po dvi minutes, nepamirštant liežuvio. Naudokite dantų siūlą bent kartą per dieną.
- Skalaukite burną alkoholio neturinčiu antibakteriniu skysčiu.
- Reguliariai lankykitės pas odontologą profilaktiniam patikrinimui ir higieniniam valymui.
- Gerkite daug vandens, kad išvengtumėte burnos džiūvimo.
- Skatinkite seilių nutekėjimą vartodami be cukraus kramtomąją gumą ar saldainius, bei užkandžiaukite traškiais vaisiais ir daržovėmis.
- Venkite alkoholio, tabako ir per didelio kiekio kofeino, nes jie džiovina burną.
Kaip teisingai valyti dantis?
- Rinkitės minkštą dantų šepetėlį, tinkamą jūsų burnos dydžiui.
- Pakeiskite šepetėlį kas 3–4 mėnesius, arba dažniau, jei šereliai susidėvėję.
- Laikykite šepetėlį 45 laipsnių kampu prie dantenų linijos ir švelniai judėkite trumpais, dantų pločio judesiais. Valykite dantų išorę, vidų ir kramtomuosius paviršius.
- Nespauskite per stipriai – per intensyvus valymas ar kieti šereliai gali sužaloti dantenas.
Kaip teisingai naudoti dantų siūlą?
- Nusiplėškite apie 45 cm dantų siūlo, apvyniokite aplink vidurinius pirštus.
- Tvirtai laikykite siūlą tarp nykščių ir rodomųjų pirštų, palikdami 2–3 cm tarpą.
- Įkiškite siūlą tarp dantų, švelniai apgaubkite jį aplink vieną dantį C forma ir judinkite pirmyn-atgal 7–10 kartų. Tuomet pereikite prie kito danties.
- Iš pradžių gali pasirodyti, kad dantys kraujuoja ar juntamas diskomfortas – tai praeis, kai dantenos pripras prie siūlo naudojimo.
Ką tikėtis susidūrus su halitoze?
Dauguma žmonių gali išspręsti lėtinės halitozės problemą tiesiog pagerinę burnos higieną ar gydydami pagrindinę ligą. Kartais, jei priežastis nėra akivaizdi, gali prireikti papildomų tyrimų ar keisti gydymo taktiką, kol pavyks surasti efektyviausią sprendimą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei laikotės geros burnos higienos, tačiau blogas kvapas vis tiek išlieka, rekomenduojama kreiptis į odontologą. Kartais reikalingas dažnesnis dantų valymas ar specialisto – periodontologo – konsultacija. Jei odontologas neranda jokių burnos sveikatos problemų, reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris padės išsiaiškinti kitas galimas priežastis.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
