SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Sveikata

Blogasis ir gerasis cholesterolis

Agnė Vaitkutė Paskelbė Agnė Vaitkutė
2025 26 spalio
Kategorija Sveikata
0
Blogasis ir gerasis cholesterolis
Share on FacebookShare on Twitter

Cholesterolis yra svarbus mūsų organizmui. Tačiau per daug jo gali sukelti sveikatos problemų. Jis skirstomas į „blogąjį” (MTL) ir „gerąjį” (DTL) cholesterolį.

Kiekvienas jų veikia mūsų sveikatai skirtingai. Svarbu reguliariai tikrinti cholesterolio lygį ir imtis priemonių jo kontrolei. Per didelis „blogojo” cholesterolio kiekis padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Siekiant išsaugoti sveikatą ir prevenciją, svarbu suprasti cholesterolio funkcijas. Tai padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikia žinoti apie cholesterolį.

Kas yra cholesterolis ir jo reikšmė organizmui

Cholesterolis yra svarbus žmogaus organizme. Jis būtinas ląstelių membranų statybai ir lytinių hormonų sintezei. Taip pat padeda gaminti tulžies rūgšį ir vitamino D.

Susiję įrašai

Ar lėtinė limfocitinė leukemija sukelia periferinę neuropatiją?

Ar lėtinė limfocitinė leukemija sukelia periferinę neuropatiją?

2026 11 sausio
Purškalų (nebulizatorių) naudojimas sergant LOPL

Purškalų (nebulizatorių) naudojimas sergant LOPL

2026 11 sausio

Gimdymas: epiziotomija

2026 11 sausio

Kelio nubrozdinimų gydymas

2026 10 sausio

Cholesterolio gamyba yra kompleksinė. Ji apima keletą organų.

Cholesterolio funkcijos žmogaus organizme

Apie 70% cholesterolio gamina organizmas. Kiti 30% gaunama iš maisto. Cholesterolis jungiasi su kraujo plazmos baltymais, sudarydamas lipoproteinus.

Šie lipoproteinai yra būtini organizmui. Jie palaiko ląstelių membranų struktūrą ir gamina hormonus. Taip pat padeda gaminti tulžies rūgšį ir vitamino D.

Cholesterolio gamyba ir šalinimas

Kepenys pagamina daugumą cholesterolio. Per parą jie gamina apie 900 mg. Kita dalis cholesterolio patenka su maistu.

Didžioji dalis cholesterolio yra pagaminta organizme. Kepenys ir žarnynas šalina cholesterolį. Aukšto tankio lipoproteinai padeda pašalinti perteklinį cholesterolį.

Blogasis ir gerasis cholesterolis: pagrindiniai skirtumai

Svarbu suprasti, kaip skiriasi blogasis ir gerasis cholesterolis. Blogasis cholesterolis, vadinamas MTL, kaupiasi ant kraujagyslių sienelių. Jis gali sukelti aterosklerozę.

Priešingai, gerasis cholesterolis, DTL, padeda pašalinti cholesterolį iš organizmo. Jis sumažina riziką susirgti širdies ligomis.

Sveikam žmogui svarbu, kad MTL ir DTL cholesterolio santykis būtų tiesiogis. Vyrams reikia, kad DTL būtų ne mažiau kaip 1 mmol/l. Moterims – ne mažiau kaip 1,2 mmol/l. MTL turi būti mažesnis nei 2,6 mmol/l.

HDL ir LDL cholesterolis

Reguliarūs kraujo tyrimai padeda stebėti cholesterolio rodiklius. Tai padeda laiku pastebėti ir koreguoti disbalansus.

Subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas yra pirmi žingsniai kontroliuoti cholesterolio. Sunkesniais atvejais, gali būti reikalingi vaistai, skirti MTL cholesteroliui mažinti.

MTL cholesterolio poveikis kraujagyslėms

Padidėjęs MTL cholesterolio kiekis gali sukelti didelių problemų. Jis kaupiasi arterijų sienelėse, sukeldamas aterosklerotines plokšteles. Tai pažeidžia kraujagysles, kurios aprūpina širdį, smegenis ir kitus organus.

Aterosklerozės vystymasis

Padidėjęs MTL cholesterolio lygis pradeda aterosklerozės procesą. Aterosklerozė yra lėtinė liga, kuri susiaurina arterijų sienelės. Tai sumažina kraujo tiekimą ir deguonies patekimą į organus.

Rizikos faktoriai širdies ligoms

  • Paveldimumas – aterosklerozė dažniau pasireiškia šeimynininkų.
  • Netinkama mityba – gausi sočiųjų riebalų ir cholesterolio turinčių maistas.
  • Antsvorio ir nutukimas – didesnė kūno masė didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
  • Rūkymas – žalingas įprotis, sukeliantis uždegimą ir pagreitinantis aterosklerozės progresavimą.
  • Mažas fizinis aktyvumas – reguliari fizinė veikla padeda palaikyti sveiką širdį.

Dažniausios šių procesų pasekmės – miokardo infarktas ir smegenų insultas. Svarbu kruopščiai stebėti MTL cholesterolio kiekį. Imantys reikiamų priemonių, galime išvengti sunkių širdies ir kraujagyslių ligų.

DTL cholesterolio nauda sveikatai

Daugelis girdėjome apie „gerąjį” ir „blogąjį” cholesterolį. Bet ką tik turi DTL cholesterolis? Jis, vadinamas HD lipoproteinu, arba „gerasis” cholesterolis, yra labai svarbus. Jis palaiko širdį ir kraujagysles sveikas.

Studijos parodo, kad DTL cholesterolis mažina MTL cholesterolio kiekį kraujyje. Jis perneša jį į kepenis, kur jis bus pašalintas. Aukštas DTL cholesterolio lygis mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

JAV mokslininkai rado, kad vyrai su aukštu DTL cholesterolio lygiu mirties riziką iki 85 metų sumažino apie 30%. Šis rodo, kad DTL cholesterolis yra svarbus.

Užtikrinti pakankamą gerojo cholesterolio kiekį yra svarbu širdies ir kraujagyslių apsaugai. Mityba, fizinis aktyvumas ir sveikas gyvenimo būdas padeda to pasiekti. Tai visi padeda širdies ligų prevencijai.

Trigliceridai ir jų įtaka sveikatai

Trigliceridai yra trečia lipidų rūšis. Jie gali prisidėti prie aterosklerozės, ypač sergant cukriniu diabetu ar metaboliniu sindromu. Jie yra pagrindinis riebalų rūgščių šaltinis organizme.

Padidėjęs trigliceridų kiekis gali būti žalingas. Jis prisidėjo prie širdies bei kraujagyslių ligų rizikos.

Trigliceridų normos ir rizikos

Trigliceridų norma kraujyje turėtų būti mažesnė nei 1,7 mmol/l. Aukštesnis lygis gali signalizuoti apie lipidų kontrolės ir metabolinio sindromo problemas. Padidėjusią riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Didelė trigliceridų koncentracija kraujyje gali didinti miokardo infarkto, išeminio insulto bei bendros mirtingumo riziką.

trigliceridai

  • Lietuviai pirmaujame Europoje pagal mirtingumą nuo širdies kraujagyslių ligų, su 56 proc. visų mirčių priskirtų šioms ligoms.
  • Lietuvoje tenka 5610 mirčių per metus į milijoną gyventojų, palyginti su Europos vidurkiu, kuris yra 1190.
  • Kuo didesnis trigliceridų kiekis kraujyje, tuo didesnė miokardo infarkto, išeminio insulto ir bendros mirtingumo rizika.
  • Trigliceridų koncentracija kraujyje neturėtų viršyti 1,7 mmol/l.

Cholesterolio kiekio matavimas ir normos

Norėdami sužinoti savo cholesterolio lygį, reikia atlikti lipidogramą. Tai yra kraujo tyrimas, kuris matuoja keturis svarbius rodiklius. Jie yra bendrojo cholesterolio kiekis, gerojo (DTL) ir blogojo (MTL) cholesterolio kiekius, bei trigliceridų koncentracija.

Šie tyrimai padeda nustatyti, ar mūsų cholesterolio lygis atitinka sveikatos normą. Sveikiems asmenims bendrojo cholesterolio norma yra iki 5,2 mmol/l. MTL (blogasis) cholesterolis negali virsyt 3 mmol/l, o DTL (gerasis) cholesterolis turi būti didesnis nei 1,2 mmol/l moterims ir 1 mmol/l vyrams. Trigliceridų koncentracija kraujyje turi būti mažesnė nei 1,7 mmol/l.

Svarbu reguliariai atlikti kraujo tyrimus ir stebėti savo cholesterolio rodiklius. Tai ypač reikalinga vyresniems nei 20 metų asmenims. Tik laiku nustatyta ir kontroliuojama cholesterolio būklė gali padėti išvengti širdies ir kraujagyslių ligų.

Lipidogramos tyrimo svarba ir interpretavimas

Lipidograma yra svarus kraujo tyrimas. Jis padeda įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Rezultatai rodo ne tik bendrą cholesterolio kiekį, bet ir jo frakcijų santykį.

Supratimas, kaip interpretuoti lipidogramos rezultatus, yra svarbus. Tai padeda užkirsti kelią širdies sutrikimams.

Kada reikia atlikti lipidogramą?

Specialistai rekomenduoja lipidogramą visiems vyresniems nei 20 metų. Tiems, kurie turi padidėjusią širdies ligų riziką, tyrimą rekomenduojama atlikti anksčiau. Reguliarūs cholesterolio tyrimai yra svarbūs širdies ligų prevencijai.

Kaip suprasti tyrimo rezultatus?

Išanalizavus lipidogramos duomenis, gydytojas gali nustatyti cholesterolio disbalansą. Net jei bendras cholesterolio kiekis yra normoje, gali būti sutrikęs santykis tarp gerojo ir blogojo cholesterolio.

Įvertindamas paciento amžių, lytį ir kitus kraujo tyrimus, gydytojas padeda interpretuoti rezultatus. Jis parinkta efektyviausią gydymo planą.

Nuolatinis diabetinio ir hipertoninio kraujospūdžio stebėjimas, rūkymo atsisakymas, reguliarus fizinis aktyvumas ir subalansuota mityba sumažina širdies ligų riziką. Reguliarūs kraujo tyrimai yra pagrindinis širdies ligų prevencijos būdas.

Mitybos įtaka cholesterolio lygiui

Tinkama mityba labai poveikauja cholesterolio lygiui. Sveika mityba, kaip Viduržemio jūros dieta, padeda sumažinti „blogojo” cholesterolio kiekį. Taip pat didina „gerojo” cholesterolio lygį.

Pagrindiniai mitybos patarimai cholesterolio kontrolei:

  • Ribokite sočiųjų riebalų, ypač gyvūninės kilmės, vartojimą. Rinktis liesą mėsą, žuvį, augalinius aliejus.
  • Vartokite daugiau vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų, kurie turtingi skaidulų.
  • Mažinkite cukraus ir alkoholio vartojimą, kadangi jie skatina cholesterolio gamybą.
  • Įtraukite į mitybą omega-3 riebalų rūgščių šaltinius, tokius kaip žuvis, riešutai, sėklos.
  • Apribokite per parą su maistu gaunamą cholesterolio kiekį iki 300 mg.

Viduržemio jūros dieta, turinti nenasotintus riebalus, skaidulas ir antioksidantus, yra geras būdas kontroliuoti cholesterolio lygį. Tai padeda sumažinti širdies ligų riziką.

Natūralūs būdai cholesterolio lygiui mažinti

Cholesterolio lygį galima sumažinti keičiant gyvenimo būdą. Sveikas įpročas yra svarbus. Reguliarus fizinis aktyvumas padeda didinti gerojo cholesterolio kiekį ir mažinti blogojo.

Fizinio aktyvumo reikšmė

Specialistai pasiūlycia kasdien 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos. Aerobiniai pratimai, kaip greitas ėjimas, plaukimas, dviračių važiavimas, yra geriausi. Reguliarus fizinis aktyvumas pagerina sveikatą ir kontroliuoja cholesterolio kiekį.

Gyvenimo būdo korekcijos

Kitos svarbios priemonės, mažinančios cholesterolio lygį, yra:

  • Rūkymo metimas – rūkymas mažina gerojo cholesterolio kiekį
  • Streso valdymas – ilgalaikis stresas gali neigiamai veikti cholesterolio lygį
  • Sveika mityba – sumažinant sočiųjų ir transriebalų vartojimą, orientuojantis į nesočiuosius riebalus, skaidulines medžiagas ir antioksidantus turinčius produktus
  • Normalaus kūno svorio palaikymas – antsvoris ir nutukimas didina cholesterolio kiekį

Įgyvendinant sveikos gyvensenos įpročius, galima natūraliai sumažinti cholesterolio lygį. Tai ilgalaikis būdas kontroliuoti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Cholesterolio disbalanso pasekmės

Didelis „blogojo” cholesterolio (MTL) kiekis gali sukelti didelių sveikatos problemų. Šis disbalansas padeda aterosklerozės vystymuisi, kas yra viena pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių. Tai gali sukelti pavojų susirgti miokardo infarktu ar insultu.

Ilgalaikis cholesterolio disbalansas taip pat gali pažeisti kraujagysles. Kraujagyslės aprūpina kraują širdį, smegenis, inkstus ir kitus organus.

Cholesterolio sutrikimas gali prisidėti prie metabolinio sindromo ir cukrinio diabeto išsivystymo. Šie sveikatos sutrikimai dar labiau padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Todėl labai svarbu laiku diagnozuoti ir gydyti cholesterolio disbalansą, siekiant išvengti rimtų pasekmių.

Atidus savo sveikatos stebėjimą, tinkamas gydymas ir sveika gyvensena gali ženkliai sumažinti cholesterolio disbalanso keliamą grėsmę. Reguliarus gydytojo konsultavimasis ir periodinis cholesterolio kiekio patikrinimas yra esminiai širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai.

Agnė Vaitkutė

Agnė Vaitkutė

Sveikos mitybos ekspertė ir sertifikuota mitybos specialistė, besispecializuojanti subalansuotos mitybos sprendimuose siekiant sveikatos tikslų, tokių kaip svorio metimas, energijos atstatymas ar geresnė bendra savijauta. Šiuo metu Agnė yra pagrindinė mitybos skilties autorė sveikatingumo platformoje „Sveikatos Rūmai“. Agnė baigė maisto mokslų ir mitybos bakalauro studijas Vilniaus universitete, o vėliau įgijo magistro laipsnį Londono Karalienės Marijos universitete, kur gilinosi į mitybos planavimą ir metabolizmo valdymą. Studijų metu ji dalyvavo moksliniuose tyrimuose, kurie analizavo, kaip mitybos pokyčiai gali paveikti ilgalaikę sveikatą. Jos straipsniuose ir rekomendacijose akcentuojamas praktinis ir į žmogų orientuotas požiūris į sveiką mitybą. Agnė tiki, kad sveikas maistas neturi būti sudėtingas ar brangus, todėl ji specializuojasi paprastų, lengvai pritaikomų patarimų dalijimu, kurie padeda siekti ilgalaikių rezultatų. Agnė yra sukaupusi didelę patirtį dirbdama su žmonėmis, norinčiais koreguoti savo mitybą metant svorį, valant organizmą ar paprasčiausiai stiprinant imunitetą. Jos tikslas – padėti žmonėms atsisakyti kraštutinių dietų ir atrasti tvarų bei malonų mitybos būdą. Kai ji nerašo straipsnių ar nesupažindina skaitytojų su naujausiais mitybos tyrimais, Agnė mėgsta gilintis į sveikatos ir maisto ryšį, tyrinėti mitybos mitus ir mokytis naujų būdų, kaip maistas gali padėti jaustis geriau kasdien.

Susiję Pranešimai

Ar lėtinė limfocitinė leukemija sukelia periferinę neuropatiją?
Ligų simptomai

Ar lėtinė limfocitinė leukemija sukelia periferinę neuropatiją?

Paskelbė Lukas Grinčius
2026 11 sausio
Purškalų (nebulizatorių) naudojimas sergant LOPL
Vaistai

Purškalų (nebulizatorių) naudojimas sergant LOPL

Paskelbė Aistė Žemaitienė
2026 11 sausio
Gimdymas: epiziotomija
Nėštumas

Gimdymas: epiziotomija

Paskelbė Greta Jakutytė
2026 11 sausio
Kitas įrašas
bronchinė astma

Bronchinė astma

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2025 26 spalio
Tonzilės

Tonzilės

2025 26 spalio
Dešinės pusės krūtinės skausmas

Dešinės pusės krūtinės skausmas – 10 pagrindinių priežasčių

2026 4 sausio
Gumbas už ausies

6 gumbų atsiradimo už ausies priežastys

2025 26 spalio
Ar lėtinė limfocitinė leukemija sukelia periferinę neuropatiją?

Ar lėtinė limfocitinė leukemija sukelia periferinę neuropatiją?

2026 11 sausio
Purškalų (nebulizatorių) naudojimas sergant LOPL

Purškalų (nebulizatorių) naudojimas sergant LOPL

2026 11 sausio
Gimdymas: epiziotomija

Gimdymas: epiziotomija

2026 11 sausio
Kelio nubrozdinimų gydymas

Kelio nubrozdinimų gydymas

2026 10 sausio
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Ar lėtinė limfocitinė leukemija sukelia periferinę neuropatiją?
  • Purškalų (nebulizatorių) naudojimas sergant LOPL
  • Gimdymas: epiziotomija

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Apie mus
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Reklamos ir rėmimo politika
  • Editorial Policy
  • Privatumo politika
  • Taisyklės ir sąlygos

2021 - 2025 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2025 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.