Bradipnė – tai lėtesnis nei įprasta kvėpavimas, kuris dažniausiai reiškia, kad kvėpuojama rečiau, nei numato amžiaus ir fizinio aktyvumo normos. Šis kvėpavimo pokytis nėra savarankiška liga, o dažniau – kito sutrikimo simptomas.
Kaip žinoti, ar kvėpuojate per lėtai
Namuose galima patikrinti kvėpavimo tempą suskaičiavus įkvėpimų ir iškvėpimų skaičių per minutę. Įprasto kvėpavimo dažnis keičiasi su amžiumi:
- Nuo gimimo iki 1 metų: 30–60 kartų per minutę
- 1–3 metų: 24–40 kartų per minutę
- 3–6 metų: 22–34 kartų per minutę
- 6–12 metų: 18–30 kartų per minutę
- 12–18 metų: 12–16 kartų per minutę
- Suaugusieji nuo 18 iki 50 metų: 12–20 kartų per minutę
- Vyresni nei 50 metų: 13–20 kartų per minutę
Jei jūsų kvėpavimas yra pastebimai lėtesnis už šiuos skaičius, galimas bradipnės požymis.
Ką reiškia lėtas kvėpavimas
Lėtai kvėpuojant, organizmas gali nepajėgti tiek efektyviai aprūpinti ląstelių deguonimi, kaip įprastai. Deguonis reikalingas organizmo energijai gaminti, todėl jo stygius gali turėti neigiamų padarinių visam organizmui.
Bradipnės simptomai
- Galvos svaigimas
- Nualpimo jausmas
- Greitas nuovargis net ir nedidelio fizinio krūvio metu
- Sunku kvėpuoti arba dusulys
- Bendras silpnumas
- Skausmas krūtinėje
- Sumišimas
Bradipnės priežastys
Bradipnė gali išsivystyti dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai tam įtakos turi:
- Sutrikusi skydliaukės veikla (hipotireozė), kai sumažėja skydliaukės hormonų gamyba ir sutrinka medžiagų apykaita bei kvėpavimas.
- Galvos traumos ar smegenų ligos (pvz., navikai, kraujo krešuliai), nes kvėpavimą reguliuoja smegenų centrai.
- Opioidų vartojimas – šie vaistai slopina kvėpavimo funkciją, nes veikia tam tikrus receptorius organizme.
- Reguliarus arba gausus alkoholio vartojimas taip pat lėtina kvėpavimo dažnį.
- Nuodingų medžiagų (pavyzdžiui, anglies monoksido) įkvėpimas. Toksiški cheminiai garai gali paveikti kvėpavimą.
- Elektrolitų pusiausvyros sutrikimai. Organizmo mineralai ir vandens pusiausvyra turi įtakos kvėpavimo sistemai.
- Stresas ir nerimas – ilgalaikis emocinis įtempimas kai kuriems žmonėms sukelia kvėpavimo pokyčius.
Galimos komplikacijos
Bradipnės grėsmė priklauso nuo to, kokia pagrindinė jos priežastis. Negydant gali kilti rimtų pasekmių:
- Nualpimas (sinkopė) dėl sumažėjusio deguonies patekimo į smegenis.
- Hipoksija – ilgalaikis deguonies trūkumas gali pakenkti organams, ypač širdžiai ir smegenims.
- Respiracinė acidozė – kai plaučiai nepašalina pakankamai anglies dioksido, kraujyje kaupiasi rūgštys.
- Kvėpavimo nepakankamumas – prireikus papildomo deguonies ar dirbtinio kvėpavimo aparato.
- Ypač sunkiu atveju – mirtis.
Kaip nustatoma bradipnės priežastis
Jeigu pastebėjote, kad jūsų kvėpavimas sulėtėjo, patariama nedelsti ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Išsiaiškinant priežastį, gydytojas klausia apie ligos istoriją, apžiūri, gali rekomenduoti papildomus tyrimus.
Kokius tyrimus gali paskirti gydytojas
- Kvėpavimo funkcijų tyrimai – parodo kar kvėpavimo dažnis atitinka amžiaus normą, kiek oro galite įkvėpti ir iškvėpti.
- Kraujo tyrimai – atliekant adatėle paimamas nedidelis kraujo kiekis. Aiškinamasi, ar kraujas prisotintas deguonimi, tiriamas rūgščių ir šarmų balansas.
Bradipnės gydymas
Bradipnės gydymo būdas tiesiogiai priklauso nuo to, kas ją sukelia. Kol nenustatyta tiksli priežastis, gali būti skiriama deguonies terapija, kad organizmas gautų pakankamai deguonies.
Prevencija: kaip sumažinti riziką
- Piktnaudžiavimo alkoholiu prevencija – rekomenduojama nevartoti daugiau nei dvi vienetas alkoholio per dieną moterims ir tris vyrams. Esant priklausomybės požymiams būtina kreiptis į specialistus.
- Stenkitės nevartoti opioidinių vaistų, jei yra alternatyva – pasitarkite su gydytoju dėl kitokių skausmo malšinimo metodų (pavyzdžiui, nesteroidinių vaistų, paracetamolio).
- Apsaugokite save nuo apsinuodijimo anglies monoksidu – reguliariai tikrinkite dujinius įrenginius, naudokite detektorius ir nepalikite veikiančio automobilio uždaroje patalpoje.
- Paprastos priemonės – šalmas ar saugos diržas – padeda apsaugoti galvą nuo rimtų sužalojimų.
- Stresas ir nerimas dažnai nulemia kvėpavimo sistemų sutrikimus, todėl medituokite, užsiimkite joga ar tiesiog giliai kvėpuokite, kad sumažintumėte emocinę įtampą.
Tačiau ne visas bradipnės priežastis galima išvengti. Dėl individualios prevencijos ir gydymo verta pasitarti su medicinos specialistais – jie padės parengti asmeninį planą.
Kas laukia patyrus bradipnę
Nors ne kiekvienas lėto kvėpavimo atvejis yra pavojingas, ilgalaikis deguonies trūkumas gali pažeisti organus ar net baigtis mirtimi. Savijautai prastėjant, reikalinga skubi pagalba arba gydytojo konsultacija.
Kada kreiptis į medikus
Jei pajutote, kad kvėpuojate gerokai lėčiau nei įprasta ar pasireiškia aukščiau minėti simptomai, laikas kreiptis į gydytoją. Skubios pagalbos ieškoti reikėtų, jei:
- Patyrėte galvos traumą po avarijos ar nukritote.
- Pastebėjote stiprų kvėpavimo sutrikimą ar dusulį.
- Oda, lūpos ar nagai įgavo mėlyną, pilką ar blyškią spalvą.
Klausimai, kurių verta paklausti gydytojo
- Koks mano kvėpavimo dažnis?
- Kas galėtų sukelti mano lėtą kvėpavimą?
- Ar ši priežastis pavojinga?
- Ką daryti, kad pagerėčiau?
- Ar man reikia papildomo deguonies?
Bradipnės palyginimai ir dažnai painiojami terminai
- Tachipnė – tai dažnas ir paviršutiniškas kvėpavimas, priešingai nei lėtas bradipnės atvejis.
- Hipoventiliacija – kvėpavimas pernelyg lėtas ir negilus, todėl plaučiai nepajėgia pašalinti viso anglies dioksido. Viena iš hipoventiliacijos priežasčių yra bradipnė.
- Septyni įkvėpimai per minutę yra per mažai bet kuriam amžiaus tarpsniui; tai nelaikoma normaliu rodikliu.
- Lėtas kvėpavimas gali būti naudingas kaip sąmoningas atsipalaidavimo metodas, pavyzdžiui, praktikuojant jogą ar meditaciją. Tačiau nėra pakankamai mokslinių tyrimų, galinčių užtikrintai patvirtinti ilgalaikę tokių praktikų naudą visais atvejais.