Bupivakainas yra vaistas, kurį specialistai naudoja siekiant sumažinti skausmą atliekant tam tikras medicinines procedūras. Jis laikinai blokuoja nervinius impulsus, todėl tam tikroje kūno vietoje išnyksta jautrumas ir skausmas.
Kam vartojamas bupivakainas?
Šis anestetikas dažniausiai taikomas prieš chirurgines intervencijas, diagnostines ar gydomąsias procedūras, kai reikia sumažinti ar panaikinti skausmą. Bupivakainas sukelia dalinį ar visišką nejautrumą pasirinktame audinyje ar odoje. Gali būti naudojamas ir kitais tikslais, todėl visada pasitarkite su savo gydytoju ar vaistininku, jei turite klausimų dėl šio vaisto paskirties ar vartojimo.
Kada reikėtų įspėti gydytoją?
Prieš vartojant bupivakainą svarbu informuoti medicinos darbuotojus, jei sergate ar sirgote tam tikromis ligomis ar būklėmis:
- gliukozės-6-fosfato dehidrogenazės (G6PD) trūkumas
- širdies ligos
- inkstų sutrikimai
- kepenų ligos
- žemas kraujospūdis
- kvėpavimo sistemos ligos (astma, LOPL ir kt.)
- alerginės reakcijos bupivakainui, kitoms medžiagoms arba maistui, dažikliams, konservantams
- nėštumas arba planuojamas pastojimas
- žindymas
Kaip vartojamas šis vaistas?
Bupivakainą įšvirkščia tik medicinos specialistas gydymo įstaigoje, tiesiai į procedūros vietą. Pacientas pats šio vaisto nesileidžia ir nelaiko namie.
Vaikams vaistas skiriamas tik išimtiniais atvejais ir ypač atsargiai, dažniausiai nuo 12 metų amžiaus. Jaunesniems pacientams dozavimas ir indikacijos griežtai vertinamos gydytojo.
Ką daryti, jei praleidote dozę?
Šis preparatas nėra skirtas nuolatiniam, reguliariam vartojimui, tad dozės praleidimo klausimas čia netaikomas. Jis vartojamas tik tada, kai to reikia, pagal gydytojo nurodymus.
Ar bupivakainas gali sąveikauti su kitais vaistais?
Prieš taikant šį anestetiką būtina gydytojui pateikti visą vartojamų vaistų – tiek receptinių, tiek nereceptinių, augalinių preparatų ar maisto papildų – sąrašą. Kai kurios medžiagos gali keisti vaisto veikimą ar padidinti šalutinių poveikių tikimybę:
- acetaminofenas
- tam tikri antibiotikai (pvz., dapsone, nitrofurantoinas, aminosalicilo rūgštis, sulfonamidai)
- priešepilepsiniai vaistai (fenobarbitalis, fenitoinas, valproinės rūgšties preparatai)
- chlorkvinas
- ciklofosfamidas
- flutamidas
- hidroksiurėja
- ifosfamidas
- metoklopramidas
- azoto oksidas, nitroglicerinas, nitroprusidas, kiti azoto junginiai
- kitų vietinių anestetikų (lidokaino, pramoksino, tetrakaino) vartojimas
- primaquinas
- chininas
- rasburikazė
- sulfasalazinas
Svarbu taip pat gydytojui pasakyti apie rūkymą, alkoholio vartojimą ar kitų, įvairių medžiagų vartojimą, nes tai gali paveikti vaisto veikimą.
Į ką svarbu atkreipti dėmesį naudojant šį vaistą?
Kol veikia bupivakainas, gali būti prarastas jautrumas odai ar gilesniems audiniams. Reikėtų būti ypač atsargiems, kad procedūros vieta nebūtų netyčia pažeista – galite nepajusti sužeidimo ar nudegimo.
Kol vaistas veikia, gydytojai stebės Jūsų būklę, kad prireikus galėtų greitai sureaguoti į bet kokius pokyčius ar reakcijas.
Galimi šalutiniai poveikiai
Nors dauguma pacientų gerai toleruoja bupivakainą, kartais gali pasireikšti šalutinis poveikis. Svarbu žinoti, į ką atkreipti dėmesį:
Rimtesni šalutiniai poveikiai
- alerginės reakcijos – odos bėrimas, niežulys, dilgėlinė, veido, lūpų, liežuvio ar gerklės tinimas
- centrinės nervų sistemos slopinimas – labai lėtas arba paviršutiniškas kvėpavimas, dusulys, silpnumas, galvos svaigimas, sumišimas, sunku likti budriam
- širdies ritmo sutrikimai – padažnėjęs, nereguliarus pulsas, svaigulys, skausmas krūtinėje, dusulys
- methemoglobinemija – apsunkintas kvėpavimas, širdies plakimo sutrikimai, galvos svaigimas, blyškus ar melsvas atspalvis burnoje, nagų ar odos paviršiuje, neįprastas silpnumas, galvos skausmas
- traukulių priepuoliai
Kiti galimi pojūčiai
- nerimas, įtampa
- mieguistumas
- pykinimas arba vėmimas
Kaip laikomas šis vaistas?
Bupivakainas laikomas ir saugomas tik gydymo įstaigose – ligoninėje ar klinikoje. Savarankiškai namų sąlygomis jo laikyti nereikia ir negalima.
Ši informacija apie bupivakainą yra apžvalginė. Kilus klausimams dėl individualių vartojimo savybių, saugumo ar galimų reakcijų, visada kreipkitės į gydytoją ar vaistininką.
