Chemoterapijos sukeltas „smegenų rūkas“: simptomai ir gydymas

Vadinamasis „chemoterapijos rūkas“, dar žinomas kaip chemobrainas, yra pažinimo funkcijų sutrikimas, dažniausiai pasireiškiantis po vėžio gydymo ar net jam dar neprasidėjus. Žmonės pastebi, kad jų mąstymas tampa lėtesnis, atmintis suprastėja, atsiranda sunkumų susikaupti, atlikti įprastas užduotis. Sveikatos specialistai šiuos simptomus vadina gydymo sukeltais pažinimo veiklos sutrikimais, nes jie gali atsirasti bet kuriame gydymo etape – prieš pradedant, gydymo metu ar po jo.

Kasdienio gyvenimo pokyčiai

Šis sindromas dažniausiai turi įtakos gebėjimui susikaupti, prisiminti informaciją, planuoti veiksmus ar išsirinkti tinkamus žodžius. Net ir gebant atlikti kasdienes užduotis, jos gali pareikalauti daugiau pastangų ir laiko. Kai kuriems žmonėms dėl šių iššūkių atsiranda nepasitikėjimas savimi ar net izoliacija, ypač jei sunku dirbti arba bendrauti su kitais.

Chemo rūko paplitimas

Manoma, kad apie ketvirtadalis žmonių jaučia pažinimo pokyčius dar ne pradėję vėžio gydymo, o trys iš keturių patiria šiuos simptomus gydymo metu. Tai akivaizdžiai rodo, jog su chemobrainu susiduria didelė dalis gydomų pacientų.

Ar „chemoterapijos rūkas“ pakeičia asmenybę?

Tyrimų duomenimis, dalis žmonių susiduria su depresija, o buvusio produktyvumo ar įprasto tempo praradimas gali sukelti nusivylimą ar pyktį. Tačiau chembobrinas nebūtinai keičia asmenybę, greičiau įtakoja emocinę būklę.

Chemo rūko simptomai

• Sunkumas prisiminti neseniai išgirstą informaciją, vardus ar adresus.
• Sudėtinga parinkti tinkamus žodžius arba atlikti veiksmus, kurie anksčiau neatrodė sudėtingi (pvz., mintinai atlikti skaičiavimus).
• Sunku suprasti pokalbio eigą, išlaikyti dėmesį diskusijose.
• Pastebimai trumpesnė dėmesio trukmė, sunkiau susikoncentruoti ties viena užduotimi ar idėja.
• Prasti daugiaveikos gebėjimai – dažnai tenka susitelkti tik į vieną dalyką vienu metu.
• Bendras mieguistumas, energijos trūkumas, vangumas.
• Sumišimas, sumažėjusi judesių koordinacija, nerangumas.

Galimos priežastys

Nors yra įprasta galvoti, kad šio sindromo priežastis – tik chemoterapija, iš tikrųjų jį lemia ir kitos aplinkybės bei gydymo metodai.

• Hormonų terapija: Kai kuriems vėžiu sergantiems žmonėms skiriama hormonų terapija, kuri gali paveikti smegenų sritis, atsakingas už atmintį ir dėmesį.
• Spindulinė terapija: Energijos trūkumas dėl šio gydymo taip pat gali pabloginti pažinimo būklę. Jei taikoma galvos sričiai, rizika didėja dar labiau.
• Miego stoka ir nuovargis: Nerimas, stresas ir kiti sunkumai gydymo metu neretai trukdo gerai išsimiegoti, o miego trūkumas apsunkina dėmesio išlaikymą ir mokymąsi.
• Prasta mityba: Dėl šalutinių poveikių ar streso gali sumažėti apetitas, todėl organizmas negauna pakankamai energijos ir svarbių medžiagų.
• Depresija: Tai dažnas vėžio palydovas, dar labiau apsunkinantis koncentraciją bei kitus kognityvinius procesus.

Chemo rūko nustatymas

Specialistai neturi konkretaus testo šiam reiškiniui nustatyti. Dažniausiai atliekami kraujo tyrimai, kad būtų atmestos kitos sveikatos problemos, galinčios sukelti panašius simptomus.

Praktiniai pagalbos būdai

• Kognityvinė reabilitacija: Tai procesas, kuriame mokomasi naujų informacijos apdorojimo ir įsiminimo būdų.
• Judėjimo terapija: Pratimai, lavinantys kūno judesių koordinaciją ir dėmesio sutelkimą, pavyzdžiui, joga ar tai chi, gali padėti pagerinti atmintį ir susikaupimą.
• Dėmesio lavinimas: Kasdienės veiklos, reikalaujančios susikaupimo, pavyzdžiui, rūpinimasis augalais ar augintiniais, gali būti naudingos.
• Meditacija: Susitelkimas į kvėpavimą ar atpalaiduojančias mintis sumažina stresą ir padeda kovoti su blaškymusi.

Galima rizika ir prevencija

Gydytojai stengiasi parinkti tokį vėžio gydymą, kuris kuo mažiau paveiktų protinius gebėjimus. Kai kuriems žmonėms rizika patirti chemobrainą didesnė – tam įtakos turi vyresnis amžius ar kiti sveikatos sutrikimai. Vis dėlto, daugumos rizikos veiksnių kontroliuoti neįmanoma, tad svarbiausia – kuo anksčiau pastebėti simptomus ir apie juos informuoti gydytojus, kad būtų parenkamas palankiausias pagalbos planas.

Sindromo trukmė

Kiek laiko išlieka šie pažinimo sunkumai priklauso nuo daugybės veiksnių. Vieniems jie pasitraukia po kelių mėnesių, tačiau kiti gali patirti rūko pojūtį net keletą metų po gydymo.

Kasdieniai savipagalbos patarimai

• Būkite sau atlaidūs: Vėžio patirtis ir gydymas reikalauja daug jėgų, tad suteikite sau laiko atsigauti tiek fiziškai, tiek emociškai.
• Iš anksto informuokite artimuosius: Pasidalinkite su šeima ir draugais, kai jaučiatės „rūke“, – taip jie geriau supras jūsų elgesį ir atminties pokyčius.
• Fiksuokite situacijas: Žymėkite, kada dažniausiai pasireiškia sumaištis ar atminties spragos. Taip atrasite sukeliančius veiksnius ir galėsite jų išvengti.
• Planuokite dienotvarkę aiškiu grafiku: Aiškiai užrašytas planas padės nepamiršti svarbių reikalų ir sumažins streso dėl užmaršumo.
• Rūpinkitės poilsiu: Pakankamas poilsis yra būtinas – nuovargis tik padidina „chemo rūko“ simptomus.
• Valgykite visavertį maistą: Sveika mityba padeda išsaugoti ir stiprinti smegenų veiklą.
• Pasirūpinkite fiziniu aktyvumu: Judėjimas ne tik stiprina kūną, bet ir kelia nuotaiką. Ypač naudingi užsiėmimai, padedantys susikaupti – pavyzdžiui, joga.
• Smegenų mankšta: Galvosūkiai, žodžių žaidimai ar kita protinė veikla palaiko darbingumą. Tačiau svarbu nepersistengti ir džiaugtis net mažomis pergalėmis.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Po vėžio gydymo dažniausiai laukia reguliarūs vizitai pas gydytoją. Tačiau jeigu pastebite, kad pažinimo sunkumai ženkliai didėja ar atsiranda naujų simptomų, būtinai kreipkitės į specialistą. Tai gali parodyti, jog reikalingas papildomas ištyrimas ar gydymo korekcija.

Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui

• Ar mano gydymas gali padidinti kognityvinių sutrikimų pavojų?
• Kada tikėtis pirmųjų simptomų ir kiek jie gali trukti?
• Kokie būdai padėtų sumažinti įtaką mano protinėms galimybėms?
• Kokius simptomus turėtų žinoti mano artimieji?
• Kada reikėtų nedelsti ir kreiptis pagalbos?
• Ar galėtumėte pasiūlyti papildomų resursų ar specialistų pagalbai suvaldyti šį sindromą?

Karolina Skrebė

Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.