Dalinamės informacija apie dalinę molinę nėštumą – tai reta nėštumo komplikacija, kai dėl genetinės klaidos apvaisinimo metu embrionas vystosi netinkamai. Toks nėštumas nuo pat pradžių būna nepilnavertis ir galiausiai negali tapti sėkmingu. Šis straipsnis padės suprasti šio sutrikimo esmę, simptomus, priežastis ir galimus gydymo būdus.
Kas yra dalinė molinė nėštumas
Dalinė molinė nėštumas priklauso molinių nėštumų grupei, kuri dar vadinama hidatidiforminiais apvaisinimais. Tokiais atvejais apvaisinimo metu vyksta genetinis netikslumas: kiaušialąstę apvaisina du spermatozoidai, todėl susidaro per daug genetinės medžiagos – 69 chromosomos vietoje įprastų 46. Nors pradžioje gali imti vystytis tiek vaisius, tiek placenta, kiaušidėje taip pat atsiranda netipinio, burbuliukus ar cistas primenančio audinio. Dėl to nėštumas negali tęstis, ir daugeliu atvejų jis nutrūksta savaime – dažniausiai dar ankstyvose savaitėse.
Dalinės molinės nėštumo dažnis
Ši komplikacija pasitaiko rečiau nei visiškai molinė nėštumas. Visumoje molinės nėštumo atvejų būna mažiau nei 1 % visų nėštumų, tai yra viena iš 1200 nėštumų.
Simptomai ir požymiai
Dalinės molinės nėštumo pradžioje viena iš pirmųjų ir ryškiausių apraiškų yra gausus kraujavimas iš makšties. Kraujas gali būti tiek tamsiai rudos, tiek ryškiai raudonos spalvos.
- Labai stiprus pykinimas ir vėmimas
- Pilvo ar dubens skausmas
- Skysčiais užpildytų pūslelių pasišalinimas pro makštį
- Padidėjęs kraujospūdis
- Didėjanti arba neįprastai didelė gimda ankstyvojo nėštumo metu
Priežastys ir rizikos veiksniai
Dalinė molinė nėštumas – tai atsitiktinis genetinis pakitimas, atsirandantis apvaisinimo metu, kai kiaušialąstę vienu metu apvaisina du spermatozoidai. Paprastai žmogaus ląstelėje yra 46 chromosomos (dvi po 23 iš abiejų tėvų). Tuo tarpu dalinėje molinėje nėštume chromosomų būna 69, nes kiaušialąstė gauna dvi papildomas dozes genetinės informacijos.
Kai kurios aplinkybės padidina šio sutrikimo riziką:
- Ankstesnė molinė nėštumo istorija
- Amžius – jaunesnės nei 15 ar vyresnės nei 40 metų moterys rizikuoja labiau
- Daugiau nei du persileidimai anksčiau
- Kai kuriose Azijos šalyse molinių nėštumų nustatoma dažniau nei kitose pasaulio vietose
Galimos komplikacijos
Moliniai nėštumai gali kelti rimtų grėsmių sveikatai. Dažniausia ilgesnė komplikacija – nuolatinė trofoblastinė neoplazija (GTN), kai neįprastas placentos audinys ir toliau auga gimdoje net ir pašalinus nėštumą. Retais atvejais gali išsivystyti vėžys – chorioninė karcinoma.
- Gausus kraujavimas
- Aukštas kraujospūdis
- Kiaušidžių cistos
- Padidėjusi skydliaukės hormonų gamyba (hipertireozė)
Pilnos molinės nėštumos atveju komplikacijų rizika dar didesnė nei dalinės.
Diagnostika
Paprastai dalinės molinės nėštumo diagnozė nustatoma atliekant ultragarso tyrimą. Jis gali parodyti, kad vaisius arba visiškai nematomas, arba atsilieka vystymusi, o placenta – neįprastos, cistinės struktūros. Taip pat atliekami kraujo tyrimai ir vertinamas hormono beta-HCG kiekis – jo rodikliai dažniausiai daug aukštesni ir greičiau didėja nei įprasto nėštumo metu.
Dažniausiai molinė nėštumas nustatomas iki 12 nėštumo savaitės.
Gydymas ir priežiūra
Dalinė molinė nėštumas yra medicininė skubi būklė. Gydymas apima viso netipiško audinio, taip pat ir galimų vaisiaus bei placentos liekanų pašalinimą iš gimdos. Dažniausiai tam taikomas procedūra vadinama gimdos išvalymu (dilatacija ir kiuretažas). Operacija gali būti atliekama tiek bendrinėje nejautroje, tiek kartais ir vietinėje nejautroje.
Po tokio gydymo kelis mėnesius stebimi hormono beta-HCG kiekiai kraujyje – taip tikrinama, ar neliko likutinio molinio audinio. Šiuo laikotarpiu rekomenduojama saugotis nuo nėštumo, nes svarbu įsitikinti, kad visiškai išnyko pavojus išplitusiai ligai ar komplikacijoms.
Retais atvejais, kai molinis audinys po operacijos lieka ar toliau auga, prireikia papildomo gydymo – chemoterapijos, radioterapijos ar net gimdos šalinimo operacijos.
Prevencija
Deja, šio sutrikimo neįmanoma išvengti – nei dalinės, nei visiškos molinės nėštumo prevencijos nėra. Jeigu moteriai jau teko patirti molinės nėštumo epizodą, prieš planuojant kitą nėštumą verta pasitarti su gydytoju. Dažnai rekomenduojama palaukti nuo šešių mėnesių iki metų iki kito pastojimo, kad būtų galima stebėti, ar neatsinaujino ligos požymiai.
Išliekamoji rizika ir ateities nėštumai
Jeigu buvo patirtas dalinės molinės nėštumas, ateityje pastoti paprastai galima, tačiau egzistuoja maždaug 1–2 % rizika, jog situacija gali pasikartoti. Planuojant būsimą nėštumą gydytojas gali rekomenduoti palaukti, kol beta-HCG rodikliai visai atsistatys, o gimda bus visiškai sveika.
Svarbu žinoti – esant dalinei molinei nėštumui vaisius išgyventi negali. Dažniausiai tokio nėštumo audiniai vystosi iki 12 savaičių, vėliau įvyksta savaiminis persileidimas.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Visoms nėščiosioms, jei pasireiškia kraujavimas iš makšties, stiprus pykinimas ar pilvo skausmas, būtina nedelsti ir pasikonsultuoti su specialistu. Molinė nėštumo simptomai gali priminti kitus sveikatos sutrikimus, todėl tik gydytojas gali nustatyti tikslią diagnozę.
Klausimai gydytojui po dalinės molinės nėštumo
- Kiek laiko laukti iki kito nėštumo?
- Kokie šansai, kad molinė nėštumas pasikartos?
- Kokia yra pavojingų komplikacijų tikimybė?
- Ar reikalingi papildomi tyrimai?
- Ar šis sutrikimas gali virsti onkologine liga?
Dalinė molinė nėštumas – retas, bet rimtas nėštumo sutrikimas. Laiku pastebėjus simptomus ir suteikus reikiamą pagalbą, galima užtikrinti didesnį saugumą ir pasirengimą ateities nėštumams.
