Dantenų hiperplazija – tai būklė, kai dantenys išveša ir darosi per stambios. Šį pokytį gali sukelti įvairūs veiksniai, tokie kaip uždegimas, paveldimumas ar tam tikri vaistai. Kai kuriems žmonėms dėl genetikos būdingas polinkis į papildomą dantenų audinio augimą, tačiau dažniausiai ši problema atsiranda, kai dantenos uždegamos.
Kas yra dantenų hiperplazija?
Dantenų hiperplazija, dar vadinama dantenų išvešėjimu arba padidėjimu, reiškia pernelyg didelį dantenų audinį burnoje. Neretai dantenos pasidaro pabrinkusios, o dantys atrodo trumpesni nei įprasta – juos dalinai dengia dantenų perteklius.
Be estetinių pokyčių, ši būklė gali turėti neigiamos įtakos ir burnos sveikatai. Gydymas leidžia pašalinti perteklinį dantenų audinį, sumažinti riziką susirgti kitomis burnos ligomis ir padeda atkurti jaunatvišką šypseną.
Dantenų hiperplazijos simptomai
- Kraujuojančios dantenos
- Padidėjęs jautrumas, skausmingumas burnoje
- Pabrinkusios, papurtusios dantenos
Dantenų išvešėjimo priežastys
- Lėtinis dantenų uždegimas, atsirandantis dėl neišvalytų apnašų ar periodontito. Kai apnašos ilgą laiką kaupiasi prie dantenų, jos reaguoja paburkimu ir hyperplazija.
- Paveldimumas. Kai kurioms šeimoms būdingas genetinis polinkis į šią būklę, pavyzdžiui, sergant paveldima dantenų fibromatoze.
- Ortodontinis gydymas (breketai, plokštelės). Jie gali paskatinti dantenų audinio augimą.
- Hormonų pokyčiai. Dėmesio verta skirti dantenų būklei brendimo, nėštumo ar menopauzės laikotarpiu, kai dantenos tampa minkštesnės, linkusios paburkti.
- Vaistai. Imuninius procesus slopinantys, priešepilepsiniai ar kalcio kanalų blokatoriai didina dantenų išvešėjimo riziką.
- Dantų padėtis. Jei dantis pakrypęs į dantenų pusę ar yra netaisyklingai išdygęs, dantenų audinys gali užaugti virš jo.
- Chirurginės procedūros burnoje. Kartais po protinių dantų šalinimo šalia esančio krūminio danties srityje gali išvešėti dantenų audinys.
Galimos komplikacijos
Negydant dantenų hiperplazijos, ilgainiui galima susidurti su šiais nepageidaujamais reiškiniais:
- Didesnė ėduonies (karieso) rizika
- Negražus, išvaizdą keičiantis „guminis“ šypsenos efektas
- Lėtinis dantenų uždegimas
- Dantų netekimas
Kaip sumažinti dantenų hiperplazijos riziką?
Norint sumažinti dantenų peraugimo tikimybę, svarbu laikytis kasdienės burnos higienos. Reguliarus dantų valymas šepetėliu su minkštais šereliais ir pastomis, kurios turi fluoro, padeda išlaikyti dantenas sveikas. Nepraleiskite dantų krapštukų ar siūlo valymo ir naudokite antiseptinį skalavimo skystį du kartus per dieną. Nepamirškite reguliariai lankytis pas odontologą ir burnos higienistą – profesionalus apnašų ir akmenų nuvalymas sumažina uždegimų ir hiperplazijos riziką.
Verta žinoti, kad net ir kruopšti burnos priežiūra ne visuomet padeda, jei esate genetiškai linkę į šią būklę. Tokiu atveju verta pasitarti su gydytoju dėl individualios profilaktikos arba ankstyvos intervencijos.
Dantenų hiperplazijos diagnostikos metodai
Diagnozę dažniausiai nustato odontologas ar periodontologas įprastinės apžiūros metu. Specialistui rūpi jūsų medicininė istorija ir skundai. Atliekami šie tyrimai:
- Dantų apžiūra – vertinama, kiek dantenų padengia dantis, ar yra apnašų.
- Radiologiniai (rentgeno) tyrimai – padeda įvertinti dantų šaknų, žandikaulio ir visų atraminių audinių būklę.
- Periodontologinis kišenių matavimas (naudojant specialų zondą) – parodo, kiek dantenų paburkę ar ar yra kaulo nykimo požymių.
- Dantenų audinio biopsija – imamas mažas mėginys ir siunčiamas ištirti, kad būtų galima atmesti kitas ligas.
Gydymo galimybės
Dantenų hiperplazijos gydymas priklauso nuo priežasties ir atvejo sunkumo. Nuo paprastų iki sudėtingesnių sprendimų gydymas gali būti toks:
- Daugumai žmonių pakanka pagerinti savo burnos higieną. Nuolatinis dantų valymas ir kruopštus tarpdančių priežiūra dažnai padeda dantenoms susitraukti iki normalaus dydžio.
- Profesionali burnos higienisto atliekama apnašų ir akmenų nuvalymo procedūra padeda sumažinti uždegimą bei dantenų jautrumą.
- Gilesnė dantenų ir šaknų apdirbimo procedūra (vadinama giluminiu kiretavimu) leidžia pašalinti bakterijas iš aplink dantų šaknis, kai įprastas valymas jau nebepadeda.
- Gingivektomija – tai chirurginės procedūros metu šalinamas perteklinis dantenų audinys. Po operacijos tampa lengviau laikytis burnos higienos reikalavimų ir atkuriama estetiška šypsena.
- Lazerinė dantenų terapija – perteklinis audinys pašalinamas specialiu lazeriu, kuris tuo pačiu sustabdo kraujavimą.
- Kišenių mažinimo operacija – jei dantenų išvešėjimas susijęs su periodontitu, gali reikėti chirurginės intervencijos pašalinti uždegiminius ar infekuotus audinius ir išvalyti prie dantų šaknų esančias kišenes.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Jei pastebėjote, kad jūsų dantenos nuolat pabrinkusios ar kraujuoja net pagerinus dantų priežiūrą, būtina apsilankyti pas odontologą. Specialistas įvertins jūsų būklę, prireikus nukreips pas periodontologą ar paskirs reikiamą gydymą.
Ar galima išvengti dantenų išvešėjimo?
- Valykite dantis du kartus per dieną minkštu šepetėliu ir su fluorine pasta.
- Kiekvieną dieną naudokite tarpdančių siūlą ar kitus tarpdančių priežiūros įrankius.
- Naudokite antiseptinį burnos skalavimo skystį du kartus per parą.
- Reguliariai lankykitės profilaktinei patikrai ir profesionaliai burnos higienai pas specialistą.
Kokia prognozė sergant dantenų hiperplazija?
Paprastai, laiku pradėtas gydymas leidžia visiškai atkurti normalią dantenų išvaizdą ir burnos sveikatą. Kai kuriais atvejais pakanka pagerinti higieną, ypač jei problema dar nespėjo labai pažengti. Jei užaugimą sukėlė vartojami vaistai, gydytojas gali peržiūrėti jūsų gydymą ir, jei įmanoma, skirti alternatyvių vaistų.
Gydymo rezultatai priklauso nuo hiperplazijos sunkumo ir pagrindinių priežasčių. Daugelis sulaukę gydymo džiaugiasi pagerėjusia dantenų būkle bei sumažėjusia kitų burnos ligų rizika.
