Dantų apnašų ir akmenų kaupimasis ant dantų gali sukelti dantenų paraudimą ir paburkimą – tai vadinama gingivitu. Jei šios problemos laiku nesprendžiamos, ilgainiui gali būti pažeisti audiniai ir kaulas, laikantys dantis, o padaryta žala gali tapti negrįžtama.
- 1.Kas yra gingivitas?
- 2.Kas dažniausiai serga gingivitu?
- 3.Gingivito simptomai
- 4.Gingivito atsiradimo priežastys
- 5.Ar gingivitas užkrečiamas?
- 6.Kaip atpažįstamas gingivitas?
- 7.Kaip gydomas gingivitas?
- 8.Kaip sumažinti gingivito tikimybę?
- 9.Gingivito eiga ir prognozė
- 10.Ar galima visiškai išgydyti gingivitą?
- 11.Kada reikėtų kreiptis į odontologą?
- 12.Klausimai, kuriuos verta užduoti odontologui
- 13.Ar gingivitas – rimta problema?
Kas yra gingivitas?
Gingivitas – tai ankstyviausia dantenų ligos stadija, kuri išsivysto tada, kai ant dantų susikaupia apnašos, akmenys ir bakterijos. Šie veiksniai sukelia dantenų paraudimą, patinimą bei kraujavimą.
Laimei, gingivitą galima efektyviai suvaldyti, ypač jei reguliariai lankotės pas odontologą. Tačiau negydomas gingivitas dažnai progresuoja į sudėtingesnę būklę – periodontitą, kai pažeidžiamas žandikaulio kaulas.
Kas dažniausiai serga gingivitu?
- Vyrai serga šia liga dažniau nei moterys, nors tikslios priežastys nėra aiškios – tai gali būti susiję su hormoniniais skirtumais arba didesne gretutinių ligų rizika.
- Žmonės, gyvenantys skurde ar turintys žemesnį nei vidurinį išsilavinimą, taip pat dažniau susiduria su šia problema, nes dažnai tuo pat metu kenčia ir nuo kitų ligų.
- Rūkantieji yra labiau pažeidžiami, nes rūkymas trikdo organizmo sugebėjimą kovoti su infekcijomis.
Dantenų uždegimas itin dažnas – apie pusė visų suaugusiųjų vyresnių nei 30 metų turi bent vieną dantenų ligos požymį.
Gingivito simptomai
Iš pradžių gingivito požymių galima nepastebėti. Tačiau ligai progresuojant, gali pasireikšti šie ženklai:
- Nuolatinis blogas burnos kvapas, kuris neišnyksta net po valymo.
- Kraujuojančios dantenos, ypač valantis dantis.
- Paraudusios ir paburkusios dantenos.
- Padidėjęs jautrumas karštiems ar šaltiems maistams.
- Skausmas ar nemalonus jausmas kramtant.
Gingivito atsiradimo priežastys
Pagrindinis gingivito kaltininkas – uždegiminė organizmo reakcija į ant dantų susidariusias apnašas ir akmenis. Nepašalintos apnašos dirgina ir uždegina dantenų audinius, todėl jie tampa paraudę ir jautrūs.
Gingivito rizika išauga tam tikrose situacijose:
- Hormoniniai pokyčiai (pavyzdžiui, nėštumo metu) gali paveikti burnos sveikatą.
- Netinkama dantų priežiūra arba nelygūs, sunkiai valomi dantys.
- Cukrinis diabetas.
- Paveldimas polinkis į dantenų ligas.
- Rūkymas ar tabako vartojimas.
Kai kurie vaistai, tarp jų – vaistai nuo epilepsijos, kai kurios vėžio gydymo priemonės, kraujospūdį mažinančios priemonės ir kontraceptikai, gali mažinti seilių išsiskyrimą. Dėl burnos sausumo kaupiasi apnašos, todėl didėja gingivito rizika.
Ar gingivitas užkrečiamas?
Bakterijos, sukeliančios gingivitą, gali būti perduodamos nuo vieno žmogaus kitam per seiles, tačiau pati liga nelaikoma užkrečiama. Taigi, per bučinius ar bendrus stalo įrankius užsikrėsti gingivitu nėra tikėtina, tačiau kai kuriomis aplinkybėmis, ypač jei prasta burnos higiena ar yra imunitetą silpninančių ligų, tokia rizika padidėja.
Kaip atpažįstamas gingivitas?
Pastebėjus gingivito simptomus verta apsilankyti pas odontologą. Apžiūros metu specialistas atkreips dėmesį į:
- Kraujuojančias dantenas.
- Dantenų paraudimą, patinimą.
- Paslankius dantis.
- Dantenų atsitraukimą nuo dantų (recesiją).
Jei kyla įtarimų dėl sudėtingesnės ligos eigos, gali būti daromos rentgeno nuotraukos, kad būtų įvertinti kaulo pažeidimai, arba siunčiama pas periodontologą – dantenų ligų specialistą.
Kaip gydomas gingivitas?
Pagrindinis gydymo tikslas – sustabdyti infekciją ir atkurti dantenų sveikatą. Dažniausiai pradedama kruopščia profesionalia burnos higiena, kurios metu pašalinamos apnašos ir dantų akmenys. Taip pat gali būti taikomos šios procedūros:
- Nuskausmintas apnašų ir akmenų šalinimas po dantenomis – giluminis valymas, vadinamas skalinimu bei lyginimu. Skalinuojant pašalinamos kietos nuosėdos, o lyginant dantų šaknys padaromos lygesnės, taip sunkiau prisitvirtina bakterijos.
- Reguliarus ir taisyklingas dantų valymas namuose – labai svarbu užtikrinti gerą burnos higieną ir toliau po procedūrų.
- Antimikrobiniai burnos skalavimo skysčiai padeda sumažinti bakterijų kiekį.
- Esant prastoje būklėje užpildams, vainikėliams ar tiltams, odontologas gali juos pakoreguoti arba pakeisti, kad burnos priežiūra būtų lengvesnė.
Kaip sumažinti gingivito tikimybę?
- Reguliariai valykite dantis du kartus per dieną – ryte ir vakare.
- Kasdien valykite tarpdančius siūlu arba specialiais šepetėliais, kad pašalintumėte maisto likučius ir apnašas.
- Nerūkykite ir nevartokite kitų tabako produktų.
- Stebėkite ir tinkamai gydykite cukrinį diabetą, jei šia liga sergate.
- Venkite perteklinio cukraus ir alkoholio turinčių maisto produktų bei gėrimų.
- Vykite bent kartą per metus pas odontologą profilaktinei apžiūrai, o jei pastebite dantenų pokyčius – dažniau.
Jei jūsų šeimoje yra sergančiųjų dantenų ligomis, pasitarkite su odontologu dėl jums rekomenduojamo burnos higienos ir vizitų dažnumo, nes gali prireikti daugiau profilaktinių priemonių.
Gingivito eiga ir prognozė
Kuo anksčiau pastebima dantenų liga, tuo lengviau ją sustabdyti. Jei gingivitas laiku gydomas ir laikomasi higienos rekomendacijų, dantenos gali visiškai sugyti, tačiau liga gali kartotis. Todėl svarbu rūpestingai prižiūrėti dantis ir tarp vizitų pas odontologą.
Neišgydytas gingivitas progresuoja į rimtesnę formą – periodontitą. Tokiu atveju pradeda irti kaulas aplink dantis, o atstatyti šią žalą dažniausiai nebepavyksta, todėl padidėja rizika netekti dantų.
Ar galima visiškai išgydyti gingivitą?
Skirtingai nei vėliau išsivystanti dantenų liga, ankstyvą gingivitą galima visiškai išgydyti, ypač jei gydymas pradedamas laiku. Pajutus pirmuosius simptomus svarbu nedelsti ir susitarti dėl vizito pas odontologą, taip pat pagerinti kasdienę dantų priežiūrą namuose.
Greitiausias būdas suvaldyti gingivitą – profesionali burnos higiena ir gerai įpročiai kasdienėje burnos priežiūroje.
Kada reikėtų kreiptis į odontologą?
Jeigu pastebite bent kelis iš aprašytų simptomų, nedvejokite ir kreipkitės į gydytoją odontologą. Specialistas įvertins dantenų būklę įprastos ar papildomos apžiūros metu. Apžiūros laikas priklausys nuo simptomų trukmės ir stiprumo.
Klausimai, kuriuos verta užduoti odontologui
- Kokia yra tinkama dantų valymo technika?
- Kiek laiko turėčiau skirti dantų valymui?
- Ar nėra vietų, kurių tinkamai nenuvalau?
- Kokia burnos higienos priemonė (dantų šepetėlis, pasta, skalavimo skystis, siūlas) būtų efektyviausia man?
- Kaip dažnai turėčiau lankytis profilaktinei apžiūrai?
Ar gingivitas – rimta problema?
Nors gingivitas dažnai išgydomas ankstyvoje stadijoje, uždelsus jis gali pereiti į pažengusį dantenų uždegimą. Anksti pastebėta ir gydyta liga padės išvengti sunkesnių pasekmių ir išsaugoti sveikus dantis bei dantenas ateityje.
