Multifokalinė prieširdžių tachikardija – tai retas širdies ritmo sutrikimas, kuriam būdinga daugybiniai sutrikę elektriniai impulsai viršutiniuose širdies skyriuose, vadinamuose prieširdžiais. Dėl šių pakitusių signalų širdis pradeda plakti greitai ir netolygiai: širdies ritmas paprastai viršija 100 dūžių per minutę, kartais siekia ir 150 dūžių. Šis sutrikimas dar vadinamas chaotine prieširdžių tachikardija.
Kas yra multifokalinė prieširdžių tachikardija
Šio ritmo sutrikimo metu elektriniai impulsai į širdį ateina iš skirtingų prieširdžių vietų ir dėl to širdis plaka dažnai bei netvarkingai. Jei širdis neturi pakankamai laiko pilnai užsipildyti tarp dūžių, į kraujotaką patenka mažesnis kraujo kiekis nei įprastai, todėl organizmo ląstelėms pristatoma mažiau deguonies.
Multifokalinė prieširdžių tachikardija dažniausiai nustatoma vyresnio amžiaus žmonėms, paprastai – apie 70 metų. Visgi šis sutrikimas gali būti nustatytas ir vaikams. Dažniausiai MAT išsivysto jau sergant kitomis rimtomis ligomis, ypač paūmėjus jų eigai.
Kaip ši būklė skiriasi nuo kitų ritmo sutrikimų
Multifokalinė prieširdžių tachikardija neretai supainiojama su prieširdžių virpėjimu – abiem atvejais sutrinka normalus širdies elektrinis aktyvumas. Tačiau gydytojai per elektrokardiogramą gali atskirti šias būkles: žiūrima į specialias P bangas, kurios rodo, kada susitraukia prieširdžiai. Maždaug pusė žmonių, patyrusių MAT, vėliau serga prieširdžių virpėjimu ar plazdėjimu.
Kaip dažnai pasitaiko multifokalinė prieširdžių tachikardija
Šis ritmo sutrikimas yra retas – iš visų širdies aritmijų multifokalinė prieširdžių tachikardija sudaro mažiau nei 1%. Dažniausiai ji nustatoma sunkiai sergantiems žmonėms.
Kaip multifokalinė prieširdžių tachikardija veikia organizmą
Kai širdis plaka per dažnai ir netvarkingai, jos kameros nespėja pilnai užsipildyti krauju. Taip organizmas su kiekvienu dūžiu gauna mažiau deguonies turinčio kraujo. Dėl to gali atsirasti įvairių organų funkcijos sutrikimų ir pablogėti bendra savijauta.
Simptomai
Daugeliu atvejų žmonės nejaučia specifinių multifokalinės prieširdžių tachikardijos požymių. Dažniau pasireiškia simptomai, susiję su ta liga, kuri šį būklę sukėlė. Tačiau kartais gali išsivystyti:
- Skausmas krūtinėje
- Širdies permušimai ar nereguliarus plakimas
- Dusulys
- Nualpimas ar silpnumas
Priežastys
Didžioji dauguma žmonių, kuriems pasireiškia ši aritmija, serga lėtinėmis plaučių ligomis – ypač dažna priežastis yra lėtinė obstrukcinė plaučių liga. Taip pat MAT gali sukelti:
- Kvėpavimo nepakankamumas
- Infekcinės ligos
- Koronarinė širdies liga
- Širdies nepakankamumas
- Elektrolitų disbalansas (per mažai kalio, magnio ar natrio kraujyje)
- Vėžys
- Cukrinis diabetas
- Didelės apimties chirurginės operacijos
- Inkstų nepakankamumas
- Plaučių arterijos trombembolija (nedažna priežastis)
- Širdies vožtuvų ligos (taip pat reta priežastis)
Diagnozė ir tyrimai
Multifokalinė prieširdžių tachikardija dažniausiai diagnozuojama pagal elektrokardiogramos (EKG) duomenis. Šis tyrimas aiškiai parodo elektrinio aktyvumo sutrikimus, būdingus šiam ritmo sutrikimui. Atlikus EKG, papildomai gali būti paskirtas krūtinės rentgenas, kraujo tyrimai ar – retais atvejais – širdies echoskopija.
Gydymas ir valdymas
Dažniausiai MAT gydymas susijęs su pagrindinės ligos, sukėlusios ritmo sutrikimą, eliminavimu ar stabilizavimu. Gydant pagrindinius sveikatos sutrikimus, multifokalinė prieširdžių tachikardija dažnai praeina savaime.
Kartais gali būti skiriama vaistų, padedančių kontroliuoti patį ritmo sutrikimą, pavyzdžiui:
- Beta blokatoriai (tokie kaip metoprololis)
- Magnio ir kalio preparatai
- Kalcio kanalų blokatoriai, pavyzdžiui, verapamilis ar diltiazemas
Retais atvejais, jei gydymas vaistais neveiksmingas, gali prireikti AV mazgo abliacijos ir širdies ritmo vedlio (stimuliatoriaus).
Gydymo metu gali pasireikšti įvairūs šalutiniai reiškiniai, pavyzdžiui galvos svaigimas, galvos skausmas, virškinimo sutrikimai ar vidurių užkietėjimas.
Rizikos mažinimas
Siekiant sumažinti multifokalinės prieširdžių tachikardijos riziką, svarbu kuo geriau valdyti širdies bei plaučių ligas, reguliariai lankytis pas gydytoją ir laikytis rekomenduojamo gyvenimo būdo.
Prognozė ir eiga
Dažniausiai, sėkmingai pašalinus pagrindinę priežastį, pacientas gali grįžti į įprastą gyvenimą po gydymo ligoninėje. Jei gerai gydoma pagrindinė liga, multifokalinė prieširdžių tachikardija paprastai išnyksta. Tačiau prognozė labai priklauso nuo to, kokios būklės išprovokavo šį ritmo sutrikimą. Kadangi dažnai šios ligos yra sunkios, 30–60% sergančiųjų neišgyvena hospitalizacijos metu. Visgi pavojų lemia ne pati aritmija, o ją sukėlusi liga.
Kasdienybė sergant šiuo sutrikimu
Dalis žmonių po gydymo turi vartoti beta ar kalcio kanalų blokatorius dar kurį laiką, tačiau tai aktualu tik apie ketvirtadaliui pacientų. Jei liga susijusi su lėtine būkle, būtina reguliari gydytojo priežiūra ir kontrolė, kad liga nepaūmėtų ar neatsinaujintų.
Svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją ir sekti savo savijautą, ypač jei priežastinė liga reikalauja ilgalaikio gydymo ar stebėsenos.
Pacientai paprastai domisi, kiek laiko reikės vartoti gautus vaistus, kokia yra jų asmeninė prognozė bei ar ši aritmija gali kartotis ateityje – apie tai svarbu aptarti individualiai su gydytoju.
