Maisto alergija vadinama būklė, kai imuninė sistema į tam tikrą suvalgytą ar išgertą produktą sureaguoja netipiškai – tarsi į grėsmę. Tokia reakcija nėra tas pats, kas maisto netoleravimas: alergijos atveju dalyvauja imuniniai mechanizmai, o simptomai gali pasireikšti ir nuo labai mažo alergeno kiekio.
Medicinos praktikoje pastebima, kad maisto alergijos dažnesnės vaikams, tačiau jos gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Reakcija gali paveikti skirtingas organizmo sistemas – odą, virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus ar širdies ir kraujagyslių sistemą.
Dažniausi maisto alergenai
Nors alerginę reakciją teoriškai gali sukelti įvairūs produktai, dalį atvejų lemia nedidelė, dažniausiai pasitaikančių alergenų grupė. Klinikinė patirtis ir apibendrinti duomenys rodo, kad dažniausiai su maisto alergijomis siejami šie produktai:
- karvės pienas;
- kiaušiniai;
- žemės riešutai;
- žuvis;
- vėžiagyviai ir moliuskai;
- medžių riešutai (pvz., anakardžiai, graikiniai riešutai);
- kviečiai;
- soja.
Kaip pasireiškia maisto alergija
Simptomų intensyvumas gali labai skirtis: vieniems pasireiškia nedidelis diskomfortas, kitiems – sunki, skubios pagalbos reikalaujanti būklė. Reakcija gali prasidėti staiga arba stiprėti palaipsniui per kelias valandas.
Kadangi imuninė sistema kartais sureaguoja net į minimalų alergeno kiekį, maisto alergijos vertinamos kaip potencialiai pavojingos. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į kvėpavimo sutrikimus. Žmonėms, sergantiems astma, sunkios reakcijos rizika paprastai yra didesnė, jei alergija paveikia kvėpavimo takus.
Dažnesni, lengvesni simptomai
- čiaudulys;
- užgulusi arba varvanti nosis;
- akių niežėjimas, ašarojimas;
- patinimas;
- odos bėrimas;
- pilvo spazmai;
- viduriavimas.
Sunkios reakcijos požymiai
Sunki sisteminė alerginė reakcija medicinoje vadinama anafilaksija. Ji gali išsivystyti greitai ir apimti kelias organizmo sistemas vienu metu. Dažniausi požymiai:
- apsunkintas kvėpavimas, švokštimas;
- lūpų, liežuvio arba gerklės patinimas;
- dilgėlinė (niežtintis, pakilęs, dėmėtas bėrimas);
- galvos svaigimas, silpnumas ar apalpimo pojūtis;
- pykinimas arba vėmimas.
Pieno alergija: kuo ji skiriasi nuo netoleravimo
Pieno alergija – tai imuninė reakcija į karvės piene esančius baltymus, dažniausiai išrūgų baltymus arba kazeiną. Ji skiriasi nuo laktozės netoleravimo, kai problema susijusi su pieno cukraus (laktozės) skaidymu, o ne su imuniniu atsaku.
Praktikoje pastebima, kad vaikams, turintiems pieno alergiją, dažniau išryškėja ir jautrumas kitiems produktams, pavyzdžiui, kiaušiniams, sojai ar žemės riešutams. Taip pat neretai pasitaiko ir kitos atopinės (alerginės kilmės) būklės, tokios kaip astma, alerginis rinitas ar egzema.
Kiaušinių alergija
Kiaušiniams alergiškų žmonių grupėje dažnai vyrauja vaikai, o daliai jų jautrumas sumažėja augant. Vis dėlto kai kuriems alergija išlieka ir suaugus.
Reakciją gali sukelti baltymai, esantys trynyje arba baltyme. Kartais žmogus toleruoja vieną kiaušinio dalį, bet į kitą reaguoja alergiškai, nors pasitaiko ir alergija abiem.
Žemės riešutų alergija
Žemės riešutų alergija dažnai būna ilgalaikė – daugeliui žmonių jautrumas neišnyksta ir su amžiumi. Dėl to ji laikoma viena rimčiausių maisto alergijų, nes atsitiktinis kontaktas gali įvykti bet kada, įskaitant valgant ne namuose ar vartojant pramoniniu būdu pagamintus produktus.
Nors tai nėra dažna baigtis, žemės riešutai gali sukelti anafilaksiją – būklę, kuri gali sutrikdyti kvėpavimą ir paveikti širdies veiklą. Tokiais atvejais būtina skubi medicininė pagalba ir greitai veikiantys vaistai, skirti anafilaksijai stabdyti. Po skubios pagalbos dažnai rekomenduojamas medicininis stebėjimas, nes simptomai gali atsinaujinti.
Kitos dažnos alergijos: soja, kviečiai, žuvis ir jūros gėrybės, riešutai
Apibendrinti medicinos duomenys rodo, kad apie sojos ir kviečių alergijas žinoma mažiau nei apie, pavyzdžiui, pieno ar kiaušinių alergiją. Tuo tarpu alergija žuviai, jūros gėrybėms ar medžių riešutams neretai būna ilgalaikė ir išlieka suaugus.
Kaip nustatoma maisto alergija
Diagnostikos taktika paprastai parenkama pagal simptomų pobūdį ir sunkumą. Esant lengvesniems nusiskundimams, gydytojas gali pasiūlyti:
- vesti mitybos dienoraštį, fiksuojant, ką valgėte ir kokie simptomai pasireiškė;
- taikyti eliminacijos principą: tam tikram laikui atsisakyti įtariamo produkto ir vėliau, prižiūrint specialistui, atsargiai vertinti, ar simptomai sugrįžta.
Jei reakcijos būna ryškesnės arba įtariama didesnė rizika, alergologo praktikoje dažnai pasitelkiami odos mėginiai ar kraujo tyrimai, kurie gali padėti patikslinti jautrumą dažnesniems alergenams.
Gydymo ir gyvenimo būdo principai
Pagal dabartines medicinos žinias svarbiausia maisto alergijos valdymo dalis yra alergeno vengimas. Tai reiškia atidų sudėties tikrinimą perkant maistą ir atsargumą valgant kavinėse ar restoranuose, nes kartais produktuose gali būti nepageidaujamų pėdsakų.
Lengvesni simptomai kai kuriais atvejais gali praeiti savaime, o daliai žmonių padeda nereceptiniai antihistamininiai vaistai. Vis dėlto, jei reakcijos kartojasi, stiprėja ar pasireiškia kvėpavimo sutrikimai, tikslinga kuo greičiau pasitarti su gydytoju dėl individualaus veiksmų plano.
Sunkesnėms alerginėms reakcijoms gydytojas gali skirti receptinių vaistų. Pavyzdžiui, kai kuriose situacijose naudojami uždegimą slopinantys steroidiniai preparatai, tačiau klinikinėje praktikoje pabrėžiama, kad jie turi būti vartojami tik taip, kaip paskirta, ir paprastai nėra skirti ilgalaikiam, nepertraukiamam vartojimui.
