Jei įtariate, kad vaikas gali būti alergiškas, svarbu žinoti, kad tai labai dažna problema. Medicinos praktikoje pastebima, jog alergijos dažniausiai išryškėja kūdikystėje arba vaikystėje ir gali trukdyti kokybiškai išsimiegoti, aktyviai žaisti ar susikaupti mokykloje. Žemiau – pagrindiniai požymiai, į ką atkreipti dėmesį ir kada verta pasitarti su gydytoju.
- 1.Kaip atsiranda alerginė reakcija
- 2.Dažniausi požymiai, kuriuos tėvai pastebi pirmiausia
- 3.Ką gali parodyti oda
- 4.Kvėpavimo takų simptomai: kada vertėtų reaguoti nedelsiant
- 5.Virškinimo nusiskundimai ir kiti, mažiau akivaizdūs signalai
- 6.Dažniausi maisto alergenai vaikams
- 7.Gyvūnų sukelti simptomai
- 8.Kaip gali padėti gydytojas ir ką tėvai gali daryti kasdien
Kaip atsiranda alerginė reakcija
Alergija – tai imuninės sistemos reakcija į medžiagas, kurios daugumai žmonių nekenkia, tačiau kai kurių organizmui tampa „dirgikliais“. Tokios medžiagos vadinamos alergenais.
Alergenais gali būti maisto produktai, gyvūnų pleiskanos (smulkios odos dalelės), augalų žiedadulkės ar kiti aplinkos veiksniai. Susidūrus su alergenu, organizmas gali sureaguoti tarsi gintųsi nuo svetimo „įsibrovėlio“, todėl ir atsiranda įvairūs simptomai.
Dažniausi požymiai, kuriuos tėvai pastebi pirmiausia
Į alergiją gali krypti mintys, jei vaiko simptomai užsitęsia ilgiau nei savaitę ar dvi ir kartojasi. Dažniausiai dėmesį patraukia akių ir nosies požymiai:
- varvanti nosis, dažnas čiaudulys;
- akių niežėjimas, paraudimas, ašarojimas ar patinimas;
- burnos ar gerklės niežėjimas, dilgčiojimo pojūtis;
- vaikas dažnai kasosi ausis.
Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad tokius simptomus neretai sukelia sezoninė alergija (pvz., žiedadulkėms) arba alerginis rinitas – viena dažniausių alergijos formų vaikams. Vertinga užuomina – jei požymiai kasmet kartojasi tuo pačiu metų laiku.
Ką gali parodyti oda
Oda yra didžiausias kūno organas ir taip pat dalyvauja imuninėse reakcijose, todėl alergijos dažnai matomos būtent čia.
Atkreipkite dėmesį, ar neatsiranda atopiniam dermatitui (egzemai) būdingų vietų: sausų, paraudusių, pleiskanojančių plotų, kurie niežti ir verčia vaiką kasytis.
Dar vienas galimas požymis – dilgėlinė: staiga atsirandantys, labai niežtintys rausvi iškilimai. Jie gali būti įvairaus dydžio – nuo mažų taškelių iki kelių centimetrų ar didesnių plotų.
Kvėpavimo takų simptomai: kada vertėtų reaguoti nedelsiant
Alergija gali paveikti kvėpavimo takus. Jei pastebite, kad vaikui kvėpuojant girdisi švokštimas, kvėpavimas tampa dažnas, atsiranda dusulys ar akivaizdus oro trūkumo pojūtis, vaiką reikėtų įvertinti gydytojui.
Kai kuriems vaikams pasireiškia sausas, varginantis kosulys, kartais – su skaidriomis gleivėmis. Taip pat verta stebėti, kaip vaikas jaučiasi žaisdamas: jei jis greičiau pavargsta nei įprastai ar vengia aktyvumo, tai gali būti susiję su kvėpavimo takų sudirginimu, įskaitant alerginę kilmę.
Virškinimo nusiskundimai ir kiti, mažiau akivaizdūs signalai
Kai kuriems vaikams alerginės reakcijos „atsispindi“ žarnyne. Įtarimą gali kelti dažni pilvo spazmai, pasikartojantis viduriavimas ar skundai, kad „skauda pilvą“ panašiose situacijose.
Taip pat pasitaiko bendresnių požymių, kurie ne visada iš karto siejami su alergija: galvos skausmai, ryškesnis nuovargis ar mieguistumas.
Moksliniai duomenys rodo, kad užsitęsę simptomai gali paveikti ir vaiko savijautą bei elgesį – vaikas gali tapti irzlesnis, neramesnis, prasčiau išsimiegoti. Praktinis žingsnis – vesti trumpą simptomų užrašus: ką vaikas jautė ir kas vyko prieš tai (pavyzdžiui, kontaktas su gyvūnu, tam tikras maistas, buvimas lauke). Tai labai palengvina pokalbį su gydytoju.
Dažniausi maisto alergenai vaikams
Nors alergiją gali sukelti įvairūs produktai, medicinos praktikoje dažniausiai pasitaiko keli konkretūs alergenai. Dažniausiai su maisto alergijomis siejami:
- pienas;
- kiaušiniai;
- žemės riešutai;
- medžių riešutai (pvz., migdolai, anakardžiai, graikiniai riešutai);
- žuvis;
- vėžiagyviai (pvz., krevetės, krabai);
- soja;
- kviečiai.
Kai kurie vaikai jautriau reaguoja ir į citrusinius vaisius, nors ne visais atvejais tai būna tikroji alergija. Ryšį tarp simptomo ir konkretaus produkto nustatyti kartais sudėtinga, nes alergenai gali „slėptis“ perdirbtuose produktuose (pavyzdžiui, žemės riešutų pėdsakai gali patekti į dribsnius, o sojos ingredientai – į tirštiklius ar prieskonių mišinius).
Gyvūnų sukelti simptomai
Jei namuose yra augintinis, verta žinoti, kad alergiją dažniausiai provokuoja ne „patys plaukai“, o gyvūno pleiskanos, seilės ar šlapimo dalelės, kurios patenka į aplinką. Net trumpaplaukiai augintiniai gali sukelti simptomus.
Jeigu vaikas po žaidimo su gyvūnu pradeda čiaudėti, jam atsiranda švokštimas ar pablogėja nosies ir akių simptomai, tai gali būti svarbi užuomina, kad verta aptarti galimą alergiją su gydytoju.
Kaip gali padėti gydytojas ir ką tėvai gali daryti kasdien
Vaiko gydytojas gali padėti įvertinti, ar simptomai tikėtina yra alerginės kilmės, ir sudaryti valdymo planą. Pagal dabartines medicinos žinias, simptomų lengvinimas gali apimti vaistus nuo alergijos ir kitas priemones, parinktas pagal vaiko amžių, simptomų pobūdį ir jų stiprumą.
Kasdienėje rutinoje dažnai padeda ir paprastos strategijos:
- jei įtariamas konkretus maistas – jo vengti tik pasitarus su gydytoju, kad mityba išliktų visavertė;
- pasirinkti laiką veiklai lauke, kai ore mažiau žiedadulkių, jei simptomai sezoniški;
- po kontakto su augintiniu vaikui nusiplauti rankas, o prireikus persirengti.
Jei vaikas ima dusti, pasidaro sunku kvėpuoti ar simptomai greitai stiprėja, saugiausia kreiptis skubios medicinos pagalbos. Kitais atvejais, kai simptomai kartojasi ar užsitęsia, tikslinga planinė konsultacija, kad situacija būtų įvertinta ramiai ir nuosekliai.
