Degančios akys – nemalonus jausmas, kai akys ima degti arba perštėti, kartais ir abi iš karto. Toks simptomas žmogui gali labai apsunkinti įprastą kasdienybę: tampa sunkiau dirbti, vairuoti, būti aktyviam.
Degančių akių priežastys
Dažniausiai degančios akys – tai organizmo atsakas į dirgiklius arba dėl nepakankamo ašarų susidarymo. Šis pojūtis gali atsirasti staiga ir greitai praeiti, tačiau kai kuriais atvejais vargina kelias savaites ar net mėnesius.
- Alergijos. Sergant šienlige ar kitomis alergijomis, akys dažnai ima degti, kai patenkama į kontaktą su pelėsiais, žiedadulkėmis ar kitu alergenu. Akių šaršėjimas ir dilgčiojimas atsiranda net palietus dulkes ar gyvūnų pleiskanas ir po to netyčia palietus akis.
- Vokų kraštų uždegimas (blefaritas). Kai uždegimas apima vokų kraštus, šalia deginimo gali pasirodyti ir kiti požymiai: užkrėtimas, akių paraudimas, patinimas.
- Sausų akių sindromas. Esant nepakankamam ašarų kiekio gamybai ar pernelyg greitam jų išgaravimui, akys tampa nepakankamai sudrėkintos. Dėl to juntamas deginantis skausmas, niežulys ar akies išsausėjimas, tarsi į akis būtų patekę smulkių dulkių.
- Dirginantys veiksniai. Tam tikros medžiagos iš aplinkos ar asmens higienos priemonės gali dirginti akis. Akys dažnai reaguoja į chlorą, cigarečių dūmus, stiprius kvapus ar konservantus kosmetikoje, veido prausikliuose, švaros priemonėse.
- Per sausas oras. Patalpose, kur mažai drėgmės, išsausėja ne tik oda ir plaukai, bet ir akys. Tokia aplinka, ypač šildymo sezonu, dažnai sukelia laikiną akių deginimą. Jei išvykus į drėgnesnę vietą simptomai išnyksta, tikėtina, kad dėl visko kaltas oro sausumas, o ne lėtinis akių išsausėjimas.
- Akių rožė. Kai rožė pažeidžia akis ar odą aplink jas, atsiranda uždegimas, patinimas, paraudimas, deginimo pojūtis, kartais susidaro plutelės aplink akis.
- Fotokeratitas. Tai savotiškas akių nudegimas nuo UV spindulių. Pasižymi intensyviu deginimu, kai ilgai buvote saulėje be akinių ar naudojotės soliariumais ir galingais šviestuvais. Kartais ši būklė ištinka po kontakto su lazeriais ar pramonine įranga.
- Konjunktyvitas (akių uždegimas). Uždegiminis procesas apima akių paviršių ir vidinį voko paviršių. Dažniausiai sukelia įvairūs virusai, bakterijos ar alergenai. Tokiu atveju ne tik degina akis, bet ir jos parausta, sulimpa nuo išskyrų, jaučiamas svetimkūnio pojūtis.
- Pterigiumas. Tai – ragenos paviršiaus audinio peraugimas, kuris pradžioje pasireiškia deginimu, sausėjimu, tarsi „smėlio“ pojūčiu akyje. Pažengus ligai, atsiranda matomas darinis.
- Juostinė pūslelinė. Susergama dėl vėjaraupių viruso aktyvacijos, o jam plintant į akis, išsivysto konjunktyvito simptomai – degina, rausta, sulimpa akys.
- Šiogreno sindromas. Sergant šia lėtine autoimunine liga, sumažėja kūno drėgmės (ir ašarų) gamyba, tad akys išsausėja, dega, įgauna „smėlio“ pojūtį.
Degančių akių gydymas
Kaip gydomos degančios akys, visų pirma priklauso nuo konkrečios priežasties. Norint ją nustatyti, gydytojas dažniausiai pasikalba apie jūsų jaučiamus simptomus, paklausia, kada jie prasidėjo, išsiaiškina šeimos medicinos istoriją, atlieka bendrą akių apžiūrą.
Atsižvelgiama į galimas alergijas arba sausų akių sindromą – šios dvi priežastys dažniausiai paaiškina deginantį akių pojūtį. Jei namų priemonės nepadeda ar simptomai užsitęsia, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
Pagalba ir palengvinimo priemonės namuose
- Antihistamininiai vaistai. Jei akių degimą sukelia alergijos, gali būti naudingi antihistamininiai vaistai (geriamieji ar akių lašai).
- Kūdikių šampūnas švelniam voko valymui. Sumaišę šiek tiek kūdikių šampūno su vandeniu, galite atsargiai nuvalyti vokus, jei pastebite šašelius ar užkrėtimą bei uždegimo požymius.
- Akių lašai ar dirbtinės ašaros. Perkant be recepto parduodamus sudrėkinančius akių lašus, svarbu rinktis tinkamus jūsų akims, ypač jei turite alergijų kosmetikos konservantams.
- Akių praplovimas ir higiena. Šiltas vanduo arba specialūs akių praplovimo rinkiniai su steriliu fiziologiniu tirpalu padės pašalinti dulkes ar alergenus.
- Kompresai akims. Penkias-dešimt minučių palaikytas drėgnas, švarus rankšluostis gali atpalaiduoti, sumažinti uždegimą ir padėti atsigauti po konjunktyvito, fotokeratito ar vokų uždegimo.
Kaip apsisaugoti nuo degančių akių?
- Venkite alergiją sukeliančių veiksnių. Jei įmanoma, laikykitės atokiau nuo to, kas provokuoja alergiją. Pavyzdžiui, žiedadulkių gausiu metu laikykite langus uždarytus arba naudokite oro filtrus namuose.
- Būkite švelnūs akims. Nemasažuokite ir netrinkite akių – tai gali sukelti didesnį sudirginimą ar pernešti infekciją.
- Rinkitės produktus be kvapiklių ir stiprių chemikalų. Asmens higienos priemonės bei namų valikliai be kvapų ir stiprių dirgiklių padeda sumažinti nemalonių pojūčių riziką.
- Apsaugokite akis vandenyje. Plaukiojant baseine ar ežere naudokite plaukimo akinius, po to kruopščiai nusiprauskite ir nusiplaukite veidą.
- Griežtai laikykitės rankų higienos. Plautu rankas prieš liesdami akis ar veidą, taip pat po tualeto ir prieš valgį.
- Saugokitės kenksmingų UV spindulių. Nuo saulės visada nešiokite akinius su 100 % UV apsauga, ypač šviesiuoju paros metu.
- Dirbant su įrankiais ar statybinėmis medžiagomis dėvėkite apsauginius akinius. Tai padės išvengti akių pažeidimų nuo dulkių ar svetimkūnių.
- Nesidalinkite asmeniniais daiktais. Venkite naudotis bendra kosmetika, rankšluosčiais ar akių lašais – taip apsisaugosite nuo infekcijų, tokių kaip konjunktyvitas.
Kada verta kreiptis į medikus?
Labai svarbu išsiaiškinti, kodėl jaučiamas deginimas akyse, nes kai kuriais atvejais būtinas medikų įsikišimas. Jei akys dega, o priežastis nėra aiški, verta pasitarti su specialistu. Taip pat kreipkitės, jei kartu pastebite šiuos simptomus:
- Pakilusi kūno temperatūra
- Galvos skausmas
- Regėjimo praradimas
- Išbėrimas ant veido ar kūno
- Padidėjęs jautrumas šviesai
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
